98 pamoka
Almos 41
Įvadas
Alma, toliau pamokslaudamas savo sūnui Koriantonui, mokė, kad atstatymo planą sudaro ne tik fizinis prikėlimas, bet ir dvasinis atstatymas, kuriame mūsų amžina būsena atspindės mūsų mirtingumo darbus ir troškimus. Alma pabrėžė, kad nelabumas niekada neveda į laimę.
Pasiūlymai, kaip mokyti
Almos 41
Alma moko Koriantoną apie atstatymo planą
Paprašykite mokinių pagalvoti, kaip žmogus elgtųsi, jei tikėtų tokiais teiginiais (po kiekvieno teiginio padarykite pauzę, kad mokiniai galėtų atsakyti):
Nėra gyvenimo po mirties.
Po mirties tapsime tobuli, nepriklausomai nuo mūsų darbų žemėje.
Paskutiniame teisme būsime apdovanoti už savo gerus darbus ir nubausti už savo blogus darbus.
-
Kodėl svarbu žinoti tiesą apie tai, kas mums nutiks po mirties?
Priminkite mokiniams, kad Almos 40 skyriuje jie susipažino su Almos mokymais Koriantonui apie dvasių pasaulį, prisikėlimą ir teismą. Paaiškinkite, kad Almos 41 skyriuje mes sužinome, jog Koriantonas buvo suglumęs dėl kai kurių žmonių mokymų apie prikėlimą. Pabrėžkite frazę „toli nuklydo“, parašytą Almos 41:1, pakvieskite mokinius perskaityti šią eilutę ir surasti, kodėl kai kurie žmonės nuklydo.
-
Kodėl kai kurie žmonės nuklydo? (Galite paaiškinti, kad iškreipti Raštus reiškia pakeisti jų reikšmę.)
-
Ką, pasak paties Almos, jis ruošėsi paaiškinti Koriantonui?
Kai mokiniai suras žodį atstatymas, galite jį užrašyti lentoje. Paaiškinkite, kad atstatymas reiškia sugrąžinimą į pradinę būseną.
Paaiškinkite, jog Alma norėjo, kad Koriantonas suprastų, kad yra fizinė ir dvasinė „atstatymo plano“ pusės (žr. Almos 41:2). Pakvieskite mokinius tyliai išstudijuoti Almos 41:2–5 ir surasti, kurie fiziniai ir dvasiniai dalykai bus atstatyti po mūsų mirties. Galite pasiūlyti mokiniams pasižymėti tai, ką randa.
-
Kokia yra fizinė atstatymo plano pusė, minima Almos 41:2? (Per prikėlimą dvasios bus grąžintos į kūną ir visos kūno dalys bus atstatytos.)
-
Kokia yra dvasinė atstatymo plano pusė, minima Almos 41:3–5? (Po to, kai mokiniai atsakys, lentoje užrašykite tokią tiesą: Būsime atstatyti į laimės arba nelaimingumo būseną, priklausomai nuo mūsų darbų ir troškimų mirtingajame gyvenime.)
Paprašykite mokinių įsivaizduoti, kad šios eilutės jie moko pradinukų klasę.
-
Kaip vaikams paaiškintumėte dvasinį atstatymą, kad jie galėtų jį suprasti?
Priminkite mokiniams, kad Koriantonas sulaužė skaistybės įstatymą ir išsižadėjo savo misionieriškų pareigų (žr. Almos 39:2–4).
-
Kaip teisingas dvasinio atstatymo doktrinos supratimas galėjo padėti Koriantonui priimti geresnius sprendimus? Kaip šios doktrinos supratimas gali veikti mūsų veiksmus ir troškimus?
Paliudykite apie šios doktrinos tikrumą ir pasidalinkite savo mintimis apie Dievo teisingumą atstatant mus į gėrį arba blogį, priklausomai nuo mūsų troškimų ir veiksmų.
Lentoje užrašykite tokį klausimą: Kas bus, jei nusidėjau?
-
Kas mūsų laukia, pagal atstatymo planą, jei nusidėjome?
-
Ar yra būdas, kaip atstatyti gėrį ir laimę po to, kai nusižengėme?
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Almos 41:6–9. Paprašykite mokinių surasti, ką galime padaryti, kad susigrąžintume gėrį ir laimę net po to, kai nusižengėme? (Privalome atgailauti ir visą gyvenimą trokšti teisumo.)
-
Kokie žodžiai arba frazės Almos 41:6–7 eilutėse rodo, kad mes esame atsakingi už tai, ką gausime per prisikėlimą? Kaip suprasti, kad mes patys esame sau teisėjai? (Savo pasirinkimais mirtingajame gyvenime mes nulemiame, kokio teismo sulauksime stovėdami priešais Dievą.)
Pabrėžkite, kad yra žmonių, manančių, jog galės sugrįžti gyventi su Dievu, neprisiimdami asmeninės atsakomybės už savo veiksmus. Jie dažnai teigia, kad jų nuodėmingi pasirinkimai yra linksmi. Kartais tie, kurie gyvena nuodėmėje, gali atrodyti laimingi.
Pakvieskite mokinius atsistoti ir kartu garsiai perskaityti Almos 41:10. Pabrėžkite, kad Almos 41:10 yra Raštų įvaldymo eilutė. Galite pasiūlyti mokiniams išskirtiniu būdu pasižymėti tą eilutę, kad jie lengvai galėtų ją rasti. (Kadangi tai yra Raštų įvaldymo eilutė, galite jų paprašyti kartu perskaityti kelis kartus. Galite paklausti, ar yra mokinių, galinčių pasakyti eilutę mintinai.) Kai jie baigs, paprašykite jų atsisėsti. Ant lentos užrašykite: „Nelabumas niekada nebuvo laimė“.
-
Kodėl tai tiesa, kad „nelabumas niekada nebuvo laimė“?
-
Koks pavyzdys parodo, kad Šėtonas gundo mus nusižengti ir patikėti, kad vis tiek esame laimingi?
Kad padėtumėte mokiniams įvertinti skirtumą tarp trumpalaikių pasaulietiškų malonumų ir Viešpaties siūlomos laimės, perskaitykite vyresniojo Gleno L. Peiso iš Septyniasdešimties teiginį:
„Veiklos, kurios visada buvo Viešpaties draudžiamos ir kurioms daug metų nepritarė visuomenė, dabar yra priimtinos ir skatinamos tos pačios visuomenės. Masinio informavimo priemonės pateikia šias veiklas taip, kad jos atrodytų labai geidžiamos. […]
Nepainiokite telestialinio malonumo su celestialine laime ir džiaugsmu. Nepainiokite nesugebėjimo savęs kontroliuoti su laisve. Visiška laisvė be tinkamo susilaikymo paverčia mus savo apetito vergais. Nepasiduokite nepilnavertiškam gyvenimui. […]
Įsakymus, kurių laikotės, jums davė ne kažkoks šaltakraujis Dievas, norintis sulaikyti jus nuo linksmybių; įsakymus jums davė mylintis Dangiškasis Tėvas, kuris nori, kad būtumėte laimingi tiek gyvendami čia, žemėje, tiek ir po mirties“ („They‘re Not Really Happy“, Ensign, Nov. 1987, p. 39–40).
Užrašykite lentoje šį teiginį: Galite pasiūlyti mokiniams užsirašyti jį savo Raštuose, šalia Almos 41:10.
„Negalite elgtis neteisiai ir jaustis gerai. Tai neįmanoma!“ (Prezidentas Ezra Taftas Bensonas).
Pasakykite mokiniams, kad Almos 41:11 paaiškina, kodėl yra neįmanoma būti iš tikrųjų laimingiems, kai priimame neteisingus sprendimus. Pateiktą lentelę perbraižykite lentoje (galite tai padaryti prieš pamoką) arba paruoškite dalijamuosius lapelius kiekvienam mokiniui. Suskirstykite mokinius poromis ir nurodykite jiems atrasti atitikmenis kiekvienai Almos 41:11 eilutės frazei. Taip pat pakvieskite juos aptarti šalia esančius klausimus.
|
Almos 41:11 frazės, kurios apibūdina „prigimtinę būseną“ |
Reikšmė | |
|---|---|---|
|
| |
|
| |
|
| |
|
Ši eilutė padeda suprasti, kad „Dievo prigimtis“ yra „laimės prigimtis“. Ką tai jums byloja apie nuodėmingumo priešybę laimės prigimčiai? Kokie yra konkretūs pavyzdžiai, kodėl žmonės patenka į nelaimingumo būseną? | ||
(Atsakymai: 1 – c, 2 – a, 3 – b.)
Kad padėtumėte mokiniams suprasti, kaip buvimas „prigimtinėje būsenoje“ susijęs su atstatymo doktrina, pakvieskite mokinius perskaityti Almos 41:12. Po to, kai perskaitys eilutę, paprašykite mokinių atsakyti į Almos klausimą. Tada tegul mokiniai perskaito Almos atsakymą į savo paties klausimą Almos 41:13. (Galite mokiniams pasiūlyti pasižymėti, kas, pasak Almos, mums bus sugrąžinta pagal atstatymo planą.)
Paprašykite mokinių įsivaizduoti, kad jie turi draugą, kuris nusprendė elgtis priešingai Viešpaties įsakymams, bet nori atstatyti savo teisumą. Pakvieskite mokinius pasinaudoti Almos 41:12–13 ir paaiškinti atstatymo doktriną šalia sėdinčiam mokiniui, lyg jis būtų tas draugas. (Mokiniai gali kalbėti savo žodžiais arba pasinaudoti lentoje užrašyto teiginio žodžiais: “Būsime atstatyti į laimės arba nelaimingumo būseną, priklausomai nuo mūsų darbų ir troškimų mirtingajame gyvenime.“)
Parodykite mokiniams bumerangą arba nupieškite jį ant lentos.
Paklauskite, ką daro bumerangas, jei jį meti teisingai. (Jis sugrįžta į tą pačią vietą, iš kurios buvo mestas.) Paprašykite jų tyliai perskaityti Almos 41:14–15 ir surasti, kaip bumerangas gali būti prilygintas šiose eilutėse mokomoms tiesoms. (Mokiniams galite pasiūlyti šią eilutę pasižymėti.) Pakvieskite mokinius paaiškinti, ką surado.
-
Kokių dalykų tikitės iš kitų ir iš Viešpaties šiame gyvenime ir po jo? (Atsakymai gali būti ir tokie: gerumo, pasigailėjimo ir meilės. Mokinių atsakymus galite surašyti lentoje.)
-
Kada buvo taip, kad, parodę gerumą arba gailestingumą kitiems, vėliau susilaukėte to paties?
Paraginkite mokinius nustatyti sau tikslą elgtis taip ir išsiugdyti tokį požiūrį, kurie atspindėtų tai, ką norėtų gauti šiame gyvenime ir po jo. Paliudykite apie laimę, kuri ateina, kai elgiamės teisiai.
Raštų įvaldymas — Almos 41:10
Pastaba. Dėl to, kad šiandien pamoka yra ilga, šią veiklą galite atlikti kitą dieną, kai turėsite daugiau laiko.
Užrašykite lentoje šiuos žodžius: … yra laimė.
Pakvieskite mokinius sukurti teiginį, priešingą doktrinai, pateiktai Almos 41:10. (Vienas iš galimų atsakymų: „Teisumas yra laimė“.) Po to pakvieskite mokinius išvardinti konkrečius teisius darbus, kuriuos galima būtų įrašyti į tuščią vietą. (Pavyzdžiui, „Tarnauti kitiems yra laimė“.) Paklauskite mokinių, ar jie norėtų paliudyti, kad kuris nors iš šių teisių darbų veda į laimę. Po to, kai keli mokiniai pasidalins savo patyrimais ir liudijimais, pakvieskite klasę užrašyti ant mažų kortelių arba popieriaus lapelių vieną ar du teisius darbus, kuriuos gali padaryti per savaitę, kad taptų laimingesni. Paraginkite juos lapelius nešiotis su savimi kaip priminimą ir per ateinančias dienas papasakoti, kaip jiems sekėsi.
Komentarai ir kontekstas
Almos 41:10. Nelabumas niekada nebuvo laimė
Teiginys, pateiktas iš Ištikimi tikėjimui patvirtina mintį, kad mokiniai gali linksmintis ir rasti laimę teisiais būdais:
„Daugybė žmonių bando rasti laimę ir pasitenkinimą užsiėmimuose, kurie prieštarauja Viešpaties įsakymams. Ignoruodami Dievo planą jiems, jie atmeta vienintelį tikros laimės šaltinį. Jie pasiduoda velniui, kuris „siekia, kad visi žmonės būtų nelaimingi kaip jis pats“ (2 Nefio 2:27). Galiausiai jie supranta, koks teisingas Almos įspėjimas savo sūnui Koriantonui: „Nelabumas niekada nebuvo laimė“ (Almos 41:10). […]
Siekdami būti laimingi, atminkite, kad vienintelis kelias į tikrą laimę yra gyventi pagal Evangeliją. Jūs rasite taikingą, amžiną laimę, kai stengsitės laikytis įsakymų, melsite stiprybės, atgailausite dėl savo nuodėmių, dalyvausite naudingose veiklose ir prasmingai tarnausite. Jūs išmoksite pramogauti neperžengdami tų ribų, kurias nustatė mylintis Dangiškasis Tėvas“ (Ištikimi tikėjimui: Evangelijos žinynas [2004], p. 92–93).
Almos 41:10–11. Visi žmonės yra „prigimtinėje būsenoje“
Prezidentas Deividas O. Makėjus mokė, kad turime dvigubą prigimtį ir gebėjimą pasirinkti laimę per susivaldymą:
„Gyvenimas pagal tiesą ir moralinį tyrumą suteikia džiaugsmo ir laimės, o moralinių visuomeninių įstatymų laužymas gali atnešti tik sielvartą ir, jei nueinama iki kraštutinumų, net ir degradaciją.
Žmogus turi dvigubą prigimtį – vieną, susijusią su žemišku arba gyvulišku gyvenimu, o kitą, susijusią su dvasiniu gyvenimu, artimą dieviškumui. Žmogaus kūnas yra ne kas kita, kaip šventykla, kurioje gyvena dvasia. Per daug, gerokai per daug žmonių linkę kūną laikyti žmogumi, todėl stengiasi tenkinti savo kūno malonumų geismą, apetitus, troškimus ir aistras. Labai mažai kas pastebi, kad tikrasis žmogus yra nemirtinga dvasia, kurio „sąmonė arba tiesos šviesa“ buvo sukurta kaip individuali esybė prieš jam gimstant ir ta dvasinė esybė, su visais išskirtiniais bruožais, gyvens toliau po to, kai kūnas nustos gyvuoti žemiškoje aplinkoje.
Ar žmogus pasitenkina gyvuliško pasaulio ribomis, apsiribodamas tuo, ką jam gali duoti gyvuliškas pasaulis, beatodairiškai siekdamas patenkinti savo apetitus ir aistras ir vis giliau ir giliau pasinerdamas į malonumų pasaulį, ar visgi per susitvardymą jis siekia intelektualinių, moralinių ir dvasinių malonumų – viskas priklauso nuo pasirinkimų, kuriuos daro kiekvieną dieną, net kiekvieną savo gyvenimo valandą“ (Conference Report, Apr. 1967, p. 6–7).
Almos 41:11. „Priešingoje laimės prigimčiai“
Vyresnysis F. Enzis Bušė iš Septyniasdešimties paaiškino, kad gilus Viešpaties tarnų žodžių studijavimas padės mums pastebėti, kada pradedame krypti į būseną, priešingą laimės prigimčiai:
„Tikriausiai mes visi kartais patenkame į būseną, priešingą laimės prigimčiai, ir tai įvyksta nebūtinai dėl to, kad stengėmės būti nelabi ar blogi. Tačiau tol, kol esame bandomojoje žemiškoje būsenoje, priešas gali mus paveikti. Po truputį galime tapti neatsakingi. Galime apleisti savo santykius su artimaisiais. […] Galbūt leidome, kad nežymūs blogi įpročiai ir požiūris įsibrautų į mūsų gyvenimą; o gal net kažkiek praradome supratimą, kaip svarbu tiksliai laikytis sudarytų sandorų. Jei tai tiesa, esame pavojuje. Turime jį žinoti. Negalime sau leisti ignoruoti šios situacijos. Galime pastebėti, kad kurį laiką nesame išties laimingi, kad pastoviai šypsomės per prievartą arba galbūt esame ant depresijos slenksčio. […] Nors ir galime apgauti kitus, tačiau negalime apgauti savęs ir negalime apgauti Viešpaties. […]
Visame pasaulyje Viešpaties patepti tarnai skelbia Evangelijos pilnatvę, kad kiekvienas sužinotų apie šią būseną. Tam, kad būtume arti Viešpaties pateptųjų žodžių, būtina ryžtingai ir pasišventusiai skaityti ir studijuoti Raštus. […]
Viešpats nenori, jog tik paskutiniojo teismo dieną sužinotume, kad esame niekumo ir kančios būsenoje (žr. Mozijo 4:11; Almos 26:12; Helamano 12:7; Mozės 1:10). Dabar ir kiekvieną mūsų mirtingo gyvenimo dieną, kviesdamas mus atgailauti, Jis nori sustiprinti mūsų pastabumą, kad taptume savo pačių teisėjais („University for Eternal Life,“ Ensign, May 1989, p. 72).
Almos 41:11. Galime pakeisti savo prigimtį per Kristaus malonę.
Vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:
„Jėzaus Kristaus Evangelijos esmė yra iš pagrindų ir visam laikui pakeisti mūsų prigimtį, o tas pokytis įmanomas „tik per nuopelnus ir gailestingumą, ir malonę Šventojo Mesijo“ (2 Nefio 2:8). Kai nusprendžiame sekti Mokytoju, nusprendžiame pasikeisti – dvasiškai atgimti“ („Turime gimti iš naujo“, 2007 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).