Jokūbo knygos 5:52–77; Jokūbo knygos 6

Įvadas

Praeitoje pamokoje mokiniai pradėjo studijuoti Zenoso alegoriją apie prigimtinį ir laukinį alyvmedžius. Šioje pamokoje jie studijuos paskutinę alegorijos dalį, kurioje vynuogyno šeimininkas darbuojasi su savo tarnais paskutinį kartą, kad medžiai galėtų vesti gerą vaisių. Jie taip pat studijuos Jokūbo knygos 6 skyrių, kuriame Jokūbas komentuoja alegoriją ir ragina savo žmones atgailauti.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Jokūbo knygos 5:52–60

Alegorijoje apie prigimtinį ir laukinį alyvmedžius vynuogyno šeimininkas išgelbėja medžius ir rūpinasi, kad jie galėtų vesti gerą vaisių

Prieš pamoką lentoje nupieškite trijų medžių paveikslėlius.

Priminkite mokiniams, kad praeitoje pamokoje jie pradėjo studijuoti Jokūbo knygos 5 skyriuje aprašytą Zenoso alegoriją apie prigimtinį ir laukinį alyvmedžius. Tos pamokos pabaigoje buvo kalbėta, kad visi vynuogyno medžiai vedė laukinį vaisių (žr. Jokūbo knygos 5:30–42). Tai simbolizuoja didijį atsimetimą.

Kad apžvelgtumėte ankstesnę pamoką, suskirstykite klasę poromis. Tegu kiekviena pora aptaria, kaip jie užbaigtų šiuos nebaigtus teiginius (siūlome šiuos teiginius užrašyti lentoje):

Vynuogyno šeimininkas simbolizuoja…
Vynuogyno šeimininko pastangos išgelbėti savo medžius simbolizuoja…
Iš vynuogyno šeimininko veiksmų apie Jėzų Kristų sužinojau tokį dalyką: …
Po to, kai visi vynuogyno medžiai ir vaisiai sugedo, šeimininkas nusprendė…

Po to, kai mokiniai tuos teiginius aptars porose, jų atsakymus trumpai apžvelkite su visa klase. Kada mokiniai pasakys savo atsakymus į pirmus du teiginius, užtikrinkite, kad būtų aišku, jog vynuogyno šeimininkas simbolizuoja Jėzų Kristų, ir kad Jo pastangos išgelbėti savo medžius simbolizuoja Gelbėtojo pastangas padėti Savo žmonėms grįžti pas Jį. Užbaigdami trečią teiginį mokiniai gali pasidalinti įvairiomis vertingomis mintimis. Tegu mokiniai pasitikrina savo atsakymus į ketvirtą teiginį pažiūrėdami į Jokūbo knygos 5:51, kur yra sakoma, kad šeimininkas nusprendė pasigailėti vynuogyno „dar kurį laiką“.

Paaiškinkite, kad šios dienos pamoka apima paskutinę alegorijos dalį, kuri simbolizuoja paskutiniąsias dienas, įskaitant Evangelijos sugrąžinimą.

Pažymėkite, kad vynuogyno šeimininkas nusprendė išsaugoti vynuogyną įskiepydamas daugiau šakų. Tegul keli mokiniai paeiliui garsiai perskaito Jokūbo knygos 5:52–58. Pakvieskite klasę ieškoti, ką padarė šeimininkas, kad sustiprintų šakas ir šaknis. (Padėkite mokiniams pamatyti, kad vynuogyno šeimininkas prigimtinio medžio šakas įskiepijo atgal į gimtąjį medį – į tą medį, kuris simbolizuoja Izraelio namus. Tada šakas iš to medžio jis įskiepijo ir į kitus prigimtinius medžius. Be to, šakas, kurios vedė karčiausius vaisius, jis sumetė į ugnį. Galite lentoje nupieštus medžius panaudoti šiam paaiškinimui pavaizduoti. Pavyzdžiui, galite ištrinti šaką viename iš medžių ir nupiešti naują šaką kitame.)

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Jokūbo knygos 5:59. Paprašykite klasės atkreipti dėmesį į tai, kokio tų veiksmų poveikio medžio šaknims tikėjosi vynuogyno šeimininkas.

Ką šeimininkas tikėjosi nutiksiant su šaknimis? (Jis norėjo, kad jos „įgytų stiprybės“.)

Priminkite mokiniams, kad tuo metu visi medžiai vedė blogą vaisių, kas simbolizavo visą pasaulį, esantį atsimetimo būsenos. Paaiškinkite, kad šaknims įgyjant stiprybės, šakos visame vynuogyne pasikeistų ir „gerosios nugalėtų blogąsias“ (Jokūbo knygos 5:59).

Užtikrinkite, kad mokiniai suprastų, jog šiose eilutėse mokoma, kad Evangelijos sandorų poveikis leidžia Dangiškojo Tėvo vaikams nugalėti nuodėmę ir įgyvendinti teisumą.

Kokiais būdais Evangelijos sandoros stiprina mus? Kaip jūsų sandoros paveikė jūsų gyvenimą? (Siūlome pasidalinti savo jausmais ir liudijimu apie šį principą.)

Jokūbo knygos 5:61–77

Vynuogyno šeimininkas darbuojasi vynuogyne su savo tarnais

Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Jokūbo knygos 5:61–62 ir ieškoti, ką vynuogyno šeimininkas savo tarnams nurodė daryti ir kodėl jis paprašė jų tai daryti.

Alegorijos pradžioje tarnas simbolizavo Viešpaties pranašus. Ką Jokūbo knygos 5:61 galėtų simbolizuoti daug tarnų? (Padėkite mokiniams suprasti, kad šie tarnai gali simbolizuoti visus Bažnyčios narius: pranašus ir apaštalus, visuotinius ir vietinius Bažnyčios vadovus, misionierius, namų mokytojus, lankančiąsias mokytojas ir bet ką, kas dalyvauja Viešpaties darbe.)
Kuo Jokūbo knygos 5:61–62 yra svarbūs žodžiai mes, mūsų ir mus? (Viešpats darbuojasi su mumis. Mes nesame palikti vieni dirbti Jo darbą.)
Kuo, pasak Jokūbo knygos 5:62, yra unikalus metas, kuriame tie tarnai buvo pašaukti dirbti? (Tai buvo „paskutinis kartas“, kada šeimininkas apkas vynuogyną. Pranašai apie šį „paskutinį kartą“ kalbėjo kaip apie „laikų pilnatvės Evangelijos laikotarpį“. Pavyzdžiui, žr. Efeziečiams 1:10 ir DS 128:20.)

Kad padėtumėte mokiniams pamatyti, kaip ši alegorijos dalis susijusi su jais, paprašykite kurį nors mokinį perskaityti šį vyresniojo Dyno L. Larseno iš Septyniasdešimties teiginį:

„[Dabar] yra laikmetis, per kurį Viešpats ir Jo tarnai imsis paskutinių ir didžiųjų pastangų nešti tiesos žinią visiems pasaulio žmonėms ir susigrąžinti senovės Izraelio palikuonis, kurie prarado savo tikrąją tapatybę. […]

Atėjote į žemę, kuomet buvo paklotas pamatas šiam didžiam darbui. Evangelija buvo sugrąžinta paskutinį kartą. Bažnyčia buvo įsteigta beveik visose pasaulio dalyse. Scena yra paruošta, kad būtų suvaidinamos finalinės dramatiškos scenos. Jūs būsite pagrindiniai veikėjai. Jūs esate tarp vynuogyno darbininkų. […] Tai tarnystė, kuriai buvote išrinkti“ („A Royal Generation“, Ensign, May 1983, p. 33).

Kokį poveikį jums daro žinojimas, kad esate pašaukti tarnauti Viešpačiui šiame paskutiniame darbo laikmetyje?
Kada jautėte, kad Viešpats darbuojasi su jumis, kuomet dalyvavote Jo darbe?
Kokias galimybes tarnauti Viešpačiui ir padėti kitiems vesti „gerą vaisių“ turite jūs? (Mokiniai gali paminėti savo Bažnyčios pašaukimus ir pavedimus; savo pareigą padėti šeimos nariams, draugams ir kitiems priartėti prie Gelbėtojo; ir būsimą galimybę tarnauti Viešpačiui nuolatiniais misionieriais.)

Užrašykite lentoje Jokūbo knygos 5:70–75. Pristatykite tas eilutes paaiškindami, kad jose mokoma apie Viešpaties ir Jo tarnų ryšį. Jose taip pat apibūdinama, ką Viešpats ir Jo tarnai gali pasiekti dirbdami kartu. Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti tas eilutes ir išrinkti eilutę, kurioje bus jiems labiausiai patinkantis Viešpaties ir Jo tarnų ryšio apibūdinimas. Duokite mokiniams pakankamai laiko perskaityti, po to pakvieskite kelis iš jų pasakyti, kurią eilutę jie pasirinko, kodėl ji jiems patiko ir kodėl ji gali padėti jiems tarnauti Viešpačiui.

Mokiniams dalyvaujant šioje veikloje įsitikinkite, kad jie supranta, jog Viešpats pažada mums džiaugsmą, kada mes tarnaujame Jam vykdydami Jo darbą. Kad padėtumėte mokiniams įsigilinti į Jokūbo knygos 5:70–75, galite užduoti kelis iš žemiau pateiktų klausimų:

Ką vynuogyno šeimininkas pažada tiems, kurie darbuojasi su juo? (Žr. Jokūbo knygos 5:71, 75.) Kada jūs jautėte džiaugsmą dirbdami Viešpaties darbą?
Kodėl, jūsų manymu, yra svarbu, kad tarnai darbuotųsi „visomis savo išgalėmis“ ir „su visu stropumu“? (Žr. Jokūbo knygos 5:72, 74.) Ko galite pasimokyti iš šių frazių tarnaudami Viešpačiui?

Užbaikite šią pamokos dalį paprašydami mokinių į žemiau pateiktą klausimą atsakyti savo Raštų studijų žurnaluose arba klasės užrašuose (siūlome jį užrašyti lentoje):

Kaip, galvodami apie savo progas tarnauti Viešpačiui, pritaikysite mūsų aptartas tiesas iš Jokūbo knygos 5 skyriaus?

Duokite mokiniams pakankamai laiko tai užrašyti, po to galite vieno ar dviejų mokinių paprašyti savo atsakymus perskaityti klasei.

Jokūbo knygos 6

Jokūbas moko apie Viešpaties gailestingumą ir teisingumą ir kviečia savo žmones atgailauti

Trumpai pristatykite Jokūbo knygos 6 skyrių, paaiškindami, kad jame yra Jokūbo padarytas svarbių tiesų iš alegorijos apie prigimtinį ir laukinį alyvmedžius apibendrinimas.

Pakvieskite kurį nors mokinį perskaityti Jokūbo knygos 6:4–6. Paprašykite pusę klasės ieškoti, ko Jokūbas norėjo išmokyti savo žmones apie Viešpatį. (Kad Jis prisimena Savo žmones, kad Jis „glaudžiasi prie [jų]“ ir kad Jo „gailestingumo ranka ištiesta į [juos]“. Jums gali tekti paaiškinti, kad šioje ištraukoje žodis glaustis reiškia kažko artimai laikytis.) Paprašykite, kad kita klasės pusė ieškotų, ką daryti Jokūbas ragino savo žmones dėl to, kad jie tai žinojo. (Kad neužkietintų savo širdžių, atgailautų, ateitų pas Viešpatį „visa širdimi“ ir „glaustųsi prie Dievo, kaip jis glaudžiasi prie [jų]“.) Po to, kai mokiniai papasakos klasei, ką sužinojo, paklauskite:

Kaip Jokūbas apibūdino Viešpatį? Ką jums reiškia, kad Viešpaties „gailestingumo ranka ištiesta į jus“?
Ką tokio sužinojote apie Viešpatį iš alegorijos apie alyvmedžius, kas parodo, kaip Jis glaudžiasi prie jūsų? Ką galite daryti, kad parodytumėte, jog glaudžiatės prie Viešpaties?

Apibendrinkite Jokūbo knygos 6:7–10 paaiškindami, kad po to, kai buvome „maitinami geruoju Dievo žodžiu“, neturime vesti pikto vaisiaus. Turime sekti pranašų žodžiais. Jokūbas perspėjo, kad, jei neatgailausime, būsime atsakingi už savo nuodėmes stovėdami priešais Viešpaties teismo pertvarą. Paraginkite mokinius tyliai perskaityti Jokūbo knygos 6:11–13 ir ieškoti paskutinio Jokūbo pamokymo. Kai jie papasakos, ką rado, paklauskite:

Kodėl išmintinga pasirinkti atgailauti ir dabar pasiruošti stovėti priešais Viešpatį, kad būtume Jo teisiami?

Patvirtinkite, kad būsime išmintingi, jei dabar pasiruošime teismui atgailaudami ir priimdami Viešpaties gailestingumą.

Baigdami pamoką, pabrėžkite, kad atgaila paruošia mus ne tik galutiniam teismui, bet ir tam, kad galėtume tarnauti Viešpačiui dabar. Paliudykite mokiniams, kad Viešpats nori, kad jie tarnautų Jam ir rastų džiaugsmą su Juo ir kad jie gali būti verti tai daryti, paklusdami Jo įsakymams, atgailaudami ir priimdami Jo gailestingumą.