Biblioteka
69 pamoka. Almos 1–2


69 pamoka

Almos 1–2

Įvadas

Netrukus po to, kai Alma tapo vyriausiuoju teisėju, vienas vyras, vardu Nehoras, pradėjo pamokslauti tarp žmonių. Jis pasisakė prieš Bažnyčią ir jos doktrinas ir daug žmonių įtikino tikėti juo ir duoti jam pinigų. Kai Nehoras nužudė Gideoną, ištikimą Bažnyčios narį, jis buvo atvestas pas Almą. Pripažinęs Nehorą kaltu dėl piktnaudžiavimo kunigavimu ir bandymu tą piktnaudžiavimą kunigavimu įtvirtinti kalaviju, Alma nuteisia jį myriop. Bažnyčia suklesti vadovaujama uolių ir nuolankių kunigų, tačiau piktnaudžiavimas kunigavimu tęsiasi. Amlisis, klastingas vyras pagal Nehoro tvarką, patraukė į save daugybę žmonių ir nesėkmingai bandė tapti nefitų karaliumi. Jis ir jo pasekėjai sukilo, ėmė kovoti su nefitais ir galiausiai savo pajėgas apjungė su lamanitų armija. Sustiprinti Viešpaties, nefitai nugalėjo šias armijas, nors ir patyrė nemažai netekčių.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Almos 1

Nepaisant piktnaudžiavimo kunigavimu ir persekiojimo plitimo, daug žmonių lieka nepajudinami tikėjime

Lentoje užrašykite žodį populiarus.

  • Kodėl siekti populiarumo gali būti pavojinga? Kodėl sekti žmonėmis, kurie yra tiesiog populiarūs, gali būti pavojinga?

Paaiškinkite, kad vienas vyras, vardu Nehoras, tapo populiarus tarp kai kurių Zarahemlos žmonių. Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Almos 1:2–6 eilutes ir surasti, ko mokė Nehoras ir kaip į tai reagavo žmonės. Kai mokiniai atsakys, pamąstykite, ar nevertėtų jiems užduoti klausimų, panašių į šiuos:

  • Kodėl Almos 1:4 eilutėje paminėtas Nehoro mokymas yra pavojingas? (Jei mokiniams sunkiai sekasi atsakyti į šį klausimą, pažymėkite, kad Nehoras mokė, jog „visi žmonės turės amžinąjį gyvenimą“, nepriklausomai nuo jų darbų. Šis mokymas ignoruoja atgailos, apeigų ir Dievo įsakymų laikymosi poreikį. Taip pat žr. Almos 15:15.)

  • Kokių pasekmių gali sulaukti žmogus, patikėjęs šia doktrina?

  • Kaip Nehoro sėkmė atsiliepė jam pačiam? (Žr. Almos 1:6.)

Apibendrinkite Almos 1:7–15 eilutes, paaiškindami, kad vieną dieną Nehoras vyko pamokslauti grupelei savo pasekėjų ir sutiko Gideoną, kuris padėjo išvaduoti Limhio žmones iš vergovės ir kuris tuo metu tarnavo mokytoju Bažnyčioje. Nehoras „pradėjo šiurkščiai ginčytis su [Gideonu], idant galėtų nuklaidinti bažnyčios žmones; bet [Gideonas] atrėmė jį, drausmindamas Dievo žodžiais“ (Almos 1:7). Nehoras, apimtas pykčio, išsitraukė kalaviją ir užmušė Gideoną. Bažnyčios žmonės atvedė Nehorą pas Almą, vyriausiąjį teisėją, kad būtų teisiamas dėl savo nusikaltimų. Alma nuteisė Nehorą myriop, ir Nehoras „iškentėjo gėdingą mirtį“ (Almos 1:15).

Pakvieskite mokinius Almos 1:12 eilutėje surasti žodį, kuriuo Alma apibūdino tai, ką tarp šių žmonių Nehoras pradėjo daryti pirmą kartą. Pakvieskite mokinius atkreipti dėmesį į 12 eilutės išnašą a. Paprašykite jų atsiversti pirmąją nuorodytą eilutę: 2 Nefio 26:29. Paprašykite jų šią eilutę perskaityti tyliai.

  • Kaip savais žodžiais apibūdintumėte piktnaudžiavimą kunigavimu? Ką, jūsų manymu, reiškia, kai žmonės „iškelia save šviesa pasauliui“? Kodėl tai yra pavojinga?

  • Kokiu būdu Nehoro pamokslavimas prilygo piktnaudžiavimui kunigavimu?

  • Kas, pasak Almos, nutiktų žmonėms, jeigu jiems būtų primestas piktnaudžiavimas kunigavimu?

  • Kodėl, jūsų manymu, žmonėms kyla pagunda mokyti taip, kad kiti juos imtų girti?

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Almos 1:16. Pakvieskite klasės mokinius surasti, kaip ir kodėl piktnaudžiavimas kunigavimu plito net po Nehoro mirties. Kai mokiniai atsakys, paklauskite:

  • Kokie, pasak Almos 1:16 eilutės, yra piktnaudžiavimą kunigavimu praktikuojančių žmonių tikslai? (Jie tai daro dėl „dėl turtų ir garbės“, kitaip sakant, dėl to, kad gautų pinigų ir būtų populiarūs.)

Paaiškinkite, kad piktnaudžiavimas kunigavimu ir dėl jo kilę padariniai kamavo nefitus daugelį metų (žr. Almos 2; 15:15; 24:28). Pažymėkite, kad dabartiniais laikais irgi turime saugotis piktnaudžiavimo kunigavimu tiek Bažnyčios viduje, tiek už jos ribų. Neturime leistis suvedžiojami piktnaudžiautojų kunigavimu. Be to, turime saugotis į piktnaudžiavimo kunigavimu panašaus požiūrio ir elgesio patys mokydami Evangelijos.

  • Kokių progų mokyti Evangelijos pasitaiko jums? (Padėkite mokiniams suprasti, kad jiems pasitaiko daug progų mokyti Evangelijos. Jie moko vieni kitus dalyvaudami seminarijoje ir savo kvorumuose bei klasėse. Jie gali mokyti savo šeimas per šeimos namų vakarus. Vaikinai tarnauja namų mokytojais. Vaikinai ir merginos gali būti pakviesti pasisakyti per sakramento susirinkimą. Jie jau dabar gali dalintis Evangelija ir ruoštis tarnauti nuolatinėje misijoje.)

Pakvieskite vieną mokinį perskaityti šį vyresniojo Deivido A. Bednario iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

Vyresnysis Deividas A. Bednaris

„Viskas, ką aš ar jūs, žinodami ir tyčia darome mokytojaudami ir taip traukiame į save dėmesį – tiek savo išsakoma žinia, tiek savo taikomais metodais arba asmeniniu elgesiu – jau yra piktnaudžiavimo kunigavimu forma, neleidžianti Šventajai Dvasiai mokyti efektyviai“ („Seek Learning by Faith“, Ensign, Sept. 2007, 66–67).

Pažymėkite, kad, jei mokydami Evangelijos tyčia atkreipiame dėmesį į save, tai Šventajai Dvasiai neleidžiame mokyti efektyviai.

Perskaitykite žemiau pateiktus motyvus, kuriuos žmonės gali turėti mokydami. Pakvieskite mokinius aptarti, kurie motyvai galėtų būti piktnaudžiavimo kunigavimu pavyzdžiai ir kodėl.

Vesti kitus pas Gelbėtoją.

Pademonstruoti savo humoro jausmą.

Padėti kitiems jausti Dvasią.

Parodyti savo intelektą.

Padėti kitiems savo gyvenime pritaikyti Evangelijos tiesas.

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Almos 1:26–27. Paprašykite klasės mokinių surasti, kuo Dievo kunigų elgesys skyrėsi nuo Nehoro elgesio.

  • Kaip nefitų kunigų pavyzdys gali mums padėti išvengti piktnaudžiavimo kunigavimu?

  • Kaip šie kunigai rodo savo pasišventimą Dievui?

Paaiškinkite, kad piktnaudžiavimas kunigavimu sąlygojo nesutarimus ir persekiojimus tarp nefitų. Kad padėtumėte mokiniams pasiruošti studijuoti Almos 1:19–33 eilutes, užduokite tokius klausimus:

  • Kada matėte žmones, kurie erzino, šaipėsi ar persekiojo tuos, kurie laikosi Dievo įsakymų?

  • Ar patys kada buvote erzinami, pašiepiami ar persekiojami už tai, kad laikotės įsakymų? Jei taip, tai kaip reagavote?

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Almos 1:19–20 eilutes ir surasti, kaip buvo persekiojami Bažnyčios nariai. Kai mokiniai atsakys, lentoje užrašykite žemiau pateiktus klausimus ir pakvieskite mokinius persirašyti juos į savo užrašus ar Raštų studijavimo žurnalus. Skirkite jiems pakankamai laiko perskaityti Raštų ištraukas ir atsakyti į klausimus.

Kaip, pasak Almos 1:21–24 eilučių, kai kurie nariai reagavo į persekiojimą? Kokios buvo jų veiksmų pasekmės?

Kaip, pasak Almos 1:25–31 eilučių, gyveno kiti Bažnyčios nariai, nepaisant persekiojimo? Kokias jie gavo palaimas?

Kai mokiniai baigs studijuoti šias ištraukas, pasiteiraukite, ko galėtume pasimokyti iš tų ištraukų. Mokiniai gali pateikti kelis ar visus šiuos principus:

Net kai mus supa nepaklusnūs žmonės, mes vis tiek galime tvirtai ir nepajudinamai laikytis įsakymų.

Jei gyvename pagal Evangeliją, tai galime išlikti ramūs net tada, kai esame persekiojami.

  • Kada matėte, kad šie principai yra teisingi?

Almos 2

Amlisis ir kiti sukyla ir galiausiai prisijungia prie lamanitų, kad kovotų prieš nefitus

Paaiškinkite, kad, praėjus maždaug ketveriems metams po Nehoro mirties, nefitai susidūrė su dar vienu nelabu vyru, sugebėjusiu įgyti populiarumą ir paramą. Suskirstykite mokinius poromis. Tegul kiekvienoje poroje vienas mokinys skaito Almos 2:1–7 eilutes, o kitas – Almos 2:8–18 eilutes. Nurodykite mokiniams pagal paskirtas eilutes paruošti naujienų antraštes, kuriose atsispindėtų tai, ką teisieji darė, kad atsilaikytų prieš nelabumą. Po keturių penkių minučių pakvieskite mokinius porose pasidalinti savo antraštėmis. Galite pakviesti kelis mokinius, kad šie savo antraštėmis pasidalintų su klase.

Kad patikrintumėte, kaip mokiniai supranta išstudijuotas eilutes, užduokite šiuos klausimus:

  • Ką norėjo daryti Amlisis?

  • Kodėl, pasak Almos 2:18 eilutės, nefitai sugebėjo užkirsti kelią Amlisio bandymui tapti karaliumi? („Viešpats sustiprino nefitų ranką.“ Galite mokinius paraginti šį sakinį pasižymėti savo Raštuose.)

Paprašykite klasės mokinių pateikti pavyzdžių apie nelabumą, su kuriuo šiais laikais susiduria jaunimas. Jie gali paminėti pagundas ir išbandymus, kurie jiems kyla dėl kitų nelabumo. Kai jie toliau studijuos Almos 2 skyrių, pakvieskite juos pamąstyti apie tai, kaip jie gali sulaukti Viešpaties pagalbos įveikiant apnikusias pagundas ir iššūkius.

Paaiškinkite, kad nefitų kariai nugalėjo daug amlisininkų, tačiau jie buvo priblokšti pamatę, kad likusieji amlisininkai prisijungė prie lamanitų armijos (žr. Almos 2:19–25). Nefitų armijoms dar nespėjus sugrįžti į Zarahemlos miestą, juos užpuolė jungtinė armija. Paprašykite mokinių Almos 2:27 eilutėje surasti frazę, parodančią, kokio dydžio buvo jungtinė lamanitų ir amlisininkų armija.

Pakvieskite mokinius minutėlei stabtelėti ir įsivaizduoti, kaip jie jaustųsi ir ką galvotų, jei būtų nefitų armijos dalimi. Pakvieskite kurį nors vieną mokinį garsiai perskaityti Almos 2:28–31, 36 eilutes, o klasės pasiteiraukite apie tai, kaip baigėsi tas mūšis. Kai mokiniai baigs atsakinėti, galite jiems pasiūlyti šiose eilutėse pasibraukti žodžius sustiprino ir sustiprintas.

  • Kodėl, pasak Almos 2:28 eilutės, Viešpats sustiprino nefitus? (Mokiniai į šį klausimą gali atsakyti įvairiai. Padėkite jiems surasti tokį principą: Jei šauksimės Dievo, kad padėtų mums atsilaikyti prieš nelabumą, Jis mus sustiprins.)

  • Kodėl, jūsų nuomone, svarbiau būti Dievo pastiprintiems atsilaikyti prieš nelabumą, o ne visiškai pašalinti nelabumą iš mūsų gyvenimo?

  • Kaip atsilaikydami prieš nelabumą galite sekti Almos pavyzdžiu?

Pakvieskite mokinius raštu atsakyti į vieną iš šių klausimų:

  • Kaip Viešpats sustiprino jus, kai susidūrėte su nelabumu?

  • Kokiu vienu būdu jūs dabar galite atsilaikyti prieš nelabumą?

Mokiniams skyrę pakankamai laiko užsirašyti, pakvieskite kelis iš jų pasidalinti savo atsakymais. Jūs irgi galite pasidalinti savo atsakymais. Paraginkite mokinius sekti nefitų pavyzdžiu – melsti Viešpaties pagalbos ir būti vertiems Dievo pastiprinimo savo darbuose. Užbaikite liudijimu apie tai, kad Dievas mus sustiprins, kada kovosime prieš nelabumą.

Komentarai ir kontekstas

Almos 1:3–4. Drąsa pasirinkti kas teisu

Bandydamas pritraukti pasekėjų Nehoras pataikauja ir naudodamasis klaidinga doktrina puola Dievo Bažnyčią. Jo mokymai buvo populiarūs todėl, kad religijos vardu buvo pateisinamos nuodėmės. Jis skatino nelabumą, sakydamas, kad „galiausiai visi žmonės turės amžinąjį gyvenimą“, nesvarbu, kaip jie elgiasi (Almos 1:4).

Vyresnysis L. Tomas Peris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo ragino mus turėti drąsos atmesti šiuolaikinius nehorus ir jų žinias:

„Nehoro žodžiai patiko žmonėms, tačiau jo doktrina, nors ir populiari tarp daugelio žmonių, buvo klaidinga. Kai gyvenime dažnai reikės priimti sprendimus, tai paprastos ir populiarios pasaulio žinios įprastai nebus teisingas pasirinkimas, o pasirinkti tiesą prireiks daug drąsos“ („Choose the Right,“ Ensign, Nov. 1993, 67).

Almos 1:17–18. Mirties bausmė

Kai mokiniai skaitys apie Almą, myriop nuteisusį Nehorą, jiems gali iškilti klausimų apie Bažnyčios požiūrį į mirties bausmę. Žemiau pateikti teiginiai gali jums padėti atsakyti į jų klausimus.

Nojui Viešpats apreiškė, kad „kas pralieja žmogaus kraują, to kraują taip pat pralies žmogus“ (Pradžios 9:6).

1889 metais Pirmoji Prezidentūra ir Dvylikos Apaštalų Kvorumas išleido oficialų pareiškimą apie mirties bausmę:

„Mes iškilmingai pateikiame tokį pareiškimą, o būtent:

„Kad ši Bažnyčia į žmogaus kraujo praliejimą žiūri su didžiausiu pasibjaurėjimu. Kad į žmogiškųjų būtybių žudymą, išskyrus atvejus, kai tai leidžia civilinis įstatymas, žiūrime kaip į mirtiną nusikaltimą, kuris po viešo svarstymo legaliai sudarytame šalies teisme turi būti baudžiamas nusikaltėlio kraujo praliejimu. […]

Nusikaltę gyvybei ir nuosavybei [turėtų] būti atvesti ir teisiami laikantis šalies įstatymų“ („Official Declaration,“ Millennial Star, Jan. 20, 1890, 33–34).

Bažnyčia neseniai išspausdino tokį oficialų pareiškimą apie mirties bausmę: „Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia klausimą, ar reikia ir kokiomis aplinkybėmis šalis turėtų skirti mirties bausmę, traktuoja kaip klausimą, kuris turi būti sprendžiamas tik laikantis nustatyto civilinio įstatymo proceso. Mes nei skatiname, nei priešinamės mirties bausmei“ (newsroom.lds.org/official-statement/capital-punishment; tinklalapyje apsilankyta 2012 m. liepos 23 d.).

Almos 1:19–20, 25. Kaip ištverti persekiojimą

Prezidentas Haroldas B. Ly pasakė, kad tiesą turėtume ginti nepaisydami persekiojimo:

„Būti persekiojamam dėl teisumo kilniame tiksle, kuomet tiesai ir dorai gresia pavojus, yra dieviška. […] Persekiojimas gali būti žalingas ne tiek dėl paties persekiojimo, kiek dėl sumenkusio persekiojamo asmens uolumo ginant savo teisų tikslą. Persekiojimas dažniausiai kyla dėl supratimo stokos, nes žmonės linkę priešintis tam, ko nesuvokia. Kartas jis kyla dėl žmonių nelabumo. Kad ir kokia būtų priežastis, atrodo, jog labiausiai yra persekiojami tie, kurie darbuojasi teisumo labui. […]

Jei liksite tvirti dėl teisybės, nepaisydami minios pajuokos ar net fizinio smurto, būsite apvainikuoti amžinojo gyvenimo palaima. Kas žino, galbūt kai kuriems mūsų laikų šventiesiems ar net apaštalams, kaip ir seniau, teks atiduoti savo gyvybę ginant tiesą. Jei toks metas ateis, Dieve padėk jiems nepalūžti!“(Decisions for Successful Living [1973], 61–62).

Vyresnysis Raselas M. Nelsonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kad persekiojimas gali mus skatinti būti drąsesnius:

„Priešakyje sunkios dienos. Vargu ar ateityje bus lengva arba populiaru būti pastarųjų dienų šventuoju. Visi būsime išmėginti. Apaštalas Paulius perspėjo, jog paskutinėmis dienomis uoliai sekantys Viešpačiu „bus persekiojami“ [2 Timotiejui 3:12]. Tas persekiojimas gali jus arba sugniuždyti iki tylaus silpnumo, arba skatinti tapti pavyzdingesniam ir drąsesniam kasdieniniame gyvenime“ („Pasitikite ateitį su tikėjimu“, 2011 m. balandžio mėn. visuotinės konferencijos medžiaga).