Almos knygos studijų įvadas
Kodėl reikia studijuoti šią knygą?
Studijuodami Almos knygą mokiniai mokysis apie Jėzų Kristų ir apie Jo Apmokėjimo bei Prisikėlimo būtinumą Išgelbėjimo plane. Jie taip pat mokysis apie tai, kaip Dievo žodžio galia įveikti piktnaudžiavimą kunigavimu, neteisingą doktriną, nuodėmę, neapykantą bei atsimetimą ir vesti asmenis, kad jie patirtų galingą širdies permainą. Skaitydami apie Almos, Amuleko bei Mozijo sūnų misionierišką darbą ir apie anti nefi lehių atsivertimą bei ištikimybę, mokiniai galės būti ugdomi ir įkvėpti. Studijuodami skyrius, kuriuose detalizuojami karai tarp nefitų ir lamanitų, jie galės pasimokyti principų, kurie ves juos per dabartinius neramius laikus ir padės nugalėti savo asmeninėse kovose su Priešininku.
Kas parašė šią knygą?
Mormonas, sudarė ir sutrumpino didžiųjų Nefio plokštelių metraščius, ir taip sukūrė Almos knygą. Knyga pavadinta vardu Almos, kuris kaip Almos sūnus dažnai vadinamas Alma jaunesniuoju. Kai karalius Mozijas pradėjo teisėjų valdymą tarp nefitų, Alma jaunesnysis tapo pirmuoju vyriausiuoju teisėju ir po savo tėvo tęsė aukštojo Bažnyčios kunigo pareigas (žr. Mozijo 29:42). Po kurio laiko jis pasitraukė iš vyriausiojo teisėjo pareigų ir visiškai pasišventė aukštajai kunigystei bei Dievo žodžio skelbimui visoje nefitų žemėje (žr. Almos 4:20; 5:1). Mormonas pasinaudojo Almos tarnystės metraščiais (žr. Almos 1–44), Almos sūnų Helamano (žr. Almos 45–62) ir Šiblono (žr. Almos 63) raštais, kad sudarytų Almos knygą.
Kam ir kodėl ši knyga parašyta?
Mormonas Almos knygos neskyrė konkrečiai auditorijai ir nepaaiškino, kodėl ją parašė. Tačiau daugybė šios knygos mokymų apie išperkančiąją Jėzaus Kristaus misiją prisideda prie pagrindinės Mormono Knygos paskirties – liudyti, kad „Jėzus yra Kristus, Amžinasis Dievas“ (antraštinis Mormono Knygos puslapis; taip pat žr. Almos 5; 7; 13; 32–34; 36; 39–42).
Kada ir kur ji buvo parašyta?
Pirminiai metraščiai, kuriais remiantis buvo sudaryta Almos knyga, turbūt buvo parašyti tarp 91 m. pr. Kr. ir 52 m. pr. Kr. Mormonas tuos metraščius sutrumpino maždaug tarp 345 m. po Kr. ir 385 m. po Kr. Mormonas neužsiminė apie tai, kur buvo, kai sudarė šią knygą.
Kokie yra išskirtiniai šios knygos bruožai?
Nors Almos knyga yra ilgiausia Mormono Knygoje, tačiau apima vos 39 metų periodą – apytiksliai nuo 91 m. pr. Kr. iki 52 m. pr. Kr. Knygoje pasakojama apie pirmuosius sėkmingus misionieriškus darbus tarp lamanitų. Joje taip pat išryškinama atsivertusių lamanitų ištikimybė laikantis savo sandorų (žr. Almos 23:6–7; 24). Almos knygoje taip pat yra mokymai apie išankstinio įšventinimo doktriną bei Melchizedeko tarnystę (žr. Almos 13); apie Dievo žodžio galią (žr. Almos 31); apie tai, kaip ugdyti tikėjimą Jėzumi Kristumi (žr. Almos 32–34); apie skaistybės įstatymo sulaužymo rimtumą (žr. Almos 39); apie mūsų dvasių būseną po mirties (žr. Almos 40); apie prikėlimo ir atstatymo doktrinas (žr. Almos 40–41) ir apie teisingumo bei gailestingumo vaidmenis Dangiškojo Tėvo išpirkimo plane (žr. Almos 42). Šioje knygoje taip pat yra Viešpaties nurodymai dėl savigynos ir karo pateisinimo (žr. Almos 43:45–47).
Knygos planas
Almos 1–3 Nehoras tarp nefitų pradeda piktnaudžiavimą kunigavimu. Alma vadovauja teisiesiems nefitams, besiginantiems nuo Amlisio ir jo pasekėjų, prisijungusių prie lamanitų armijos. Sukliudę Amlisio bandymams tapti karaliumi ir sunaikinti Bažnyčią, nefitai nugali dar vieną lamanitų armiją.
Almos 4–16 Alma užleidžia vyriausiojo teisėjo pareigas. Jis keliauja po nefitų žemę, kad, skelbdamas Dievo žodį, kovotų su išdidumu ir nelabumu. Prie Almos prisijungia Amulekas, ir jiedu moko apie Jėzaus Kristaus Apmokėjimą, Prisikėlimą ir apie poreikį tikėti Viešpatį ir atgailauti. Atsiverčia ir pasikrikštija Ziezromas.
Almos 17–28 Mozijo sūnūs ir kiti skelbia Dievo žodį Nefio žemėje esantiems lamanitams. Tūkstančiai atverčiami į Viešpatį. Atsivertusieji atsisako savo karo ginklų ir apsigyvena pas nefitus. Daug žmonių žūsta dideliame mūšyje tarp nefitų ir lamanitų.
Almos 29–42 Alma trokšta atvesti sielas į atgailą. Jis pergali Korihorą, antikristą. Mokydamas zoramininkus (grupelę nefitų atskalūnų) Alma palygina Dievo žodį su sėkla, kuri turi būti puoselėjama tikėjimu. Amulekas liudija apie Apmokėjimą ir moko zoramininkus naudoti tikėjimą atgailai. Alma išsako asmeninius patarimus ir liudijimus savo sūnums Helamanui, Šiblonui ir Koriantonui. Alma patiki šventus metraščius Helamanui. Jis moko apie pomirtinį dvasių pasaulį, prikėlimą ir apie teisingumo bei gailestingumo vaidmenis Dievo plane.
Almos 43–45 Nefitų atskalūnų sukurstyti pykčiui, lamanitai ateina kariauti su nefitais. Moronis vadovauja nefitams ir nugali Zerahemno armiją. Alma asmeniškai kalbasi su Helamanu ir laimina jį, išpranašauja nefitų sunaikinimą ir išvyksta iš žemės.
Almos 46–63 Moronis, Lehis, Teankumas, Helamanas ir Pahoranas veda nefitus į pergalę prieš lamanitų armijas, kontroliuojamas Amalikijo ir Amorono. Moronis ir Pahoranas taip pat nuslopina nefitų atskalūnų, dar vadinamų karalininkais, maištą. Šiblonas gauna nefitų metraščius ir vėliau juos perduoda Helamano sūnui Helamanui. Moroniho armija nugali lamanitus dar viename mūšyje.