Almos 8

Įvadas

Daug žmonių Zarahemlos, Gideono ir Meleko miestuose priėmė Almos žinią, tačiau Amoniho žmonės atmetė Almą ir išvarė jį iš savo miesto. Kol Alma sielvartavo dėl šių žmonių nelabumo, jam pasirodė tas pats angelas, kuris jau anksčiau buvo pasirodęs jam ir Mozijo sūnums. Angelas pagyrė Almą už jo ištikimybę ir įsakė jam sugrįžti į Amonihą. Alma ištikimai pakluso Viešpaties įsakymams, tad Viešpats jam į pagalbą tarnystėje pašaukė Amuleką. Alma ir Amulekas ištikimai išsiruošė mokyti Amoniho žmones, būdami pripildyti Šventosios Dvasios ir galios vykdyti Viešpaties darbą.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Almos 8:1–6

Daug žmonių Meleke priima Almos žinią ir pasikrikštija

Paprašykite pakelti ranką tuos mokinius, kurių giminaitis ar draugas tarnavo Bažnyčios misijoje. Paprašykite dviejų ar trijų ranką pakėlusių mokinių papasakoti apie tai, kaip, pasak jų giminaičio ar draugo, jaučiasi misionieriai, kai jų žinia yra priimama. (Taip pat, galite pakviesti mokinius papasakoti apie tai, kaip kas nors sureagavo į jų pačių pastangas pasidalinti Evangelija. Galite papasakoti ir savo paties patyrimą.)

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Almos 8:1–5. Paprašykite jų surasti pavadinimus trijų miestų, kuriuose Alma skelbė Evangeliją. Tų trijų miestų pavadinimus užrašykite lentoje. (Zarahemla, Gideonas ir Melekas.)

Kokie buvo Almos pamokslavimo šiuose trijuose miestuose rezultatai? (Kad padėtumėte mokiniams atsakyti į šį klausimą, galite jiems pasiūlyti peržiūrėti Almos 6–8 skyrių santraukas.)

Pažymėkite, kad nors šiuose miestuose žmonės ir priėmė Almos žinią, tačiau jo misionieriška tarnystė neapsiėjo be iššūkių.

Almos 8:7–32

Po to, kai Amonihe Alma atmetamas, Viešpats įsako jam ten sugrįžti

Paklauskite mokinių, ar jų nuolatinėje misijoje tarnavę giminaičiai ar draugai matė, kaip žmonės atmeta Evangelijos žinią. Pagalvokite, ar nevertėtų pakviesti kelių mokinių papasakoti, kaip jų giminaičiai ar draugai reagavo tokiais atvejais.

Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Almos 8:7–14. Paraginkite mokinius pagalvoti, kaip galėjo jaustis Alma, bandantis Amoniho žmones mokyti Evangelijos. Kol mokiniai skaitys šias eilutes, paprašykite jų retkarčiais sustoti ir atsakyti į šiuos klausimus:

Ką šios eilutės byloja apie Almos charakterį? (Žr. Almos 8:8–10.)
Kaip būtumėte reagavę jūs Almos atveju? (Žr. Almos 8:11–13.)
Kuo jūsų reakcija panašioje situacijoje skirtųsi arba būtų panaši į Almos reakciją? (Žr. Almos 8:14. Galite užsiminti, kad Almos sprendimas tęsti Viešpaties darbą Aarono mieste rodė jo tikėjimą Viešpačiu ir kad jis nepasiduoda.)

Pažymėkite tai, kad nors Almos maldos už Amoniho žmones ir buvo nuoširdžios (žr. Almos 8:10), jo prašymas nebuvo patenkintas iš karto. (Vėliau kai kurie Amoniho žmonės atgailavo. Žr. Almos 14:1.)

Perskaitykite tokį vyresniojo Raselo M. Nelsono iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

„Pripažįstu, jog kartais atrodo, kad keletas karščiausių mūsų maldų lieka neatsakytos. Mes stebimės: „Kodėl?“ Pažįstu tą jausmą! Pažįstų tokių momentų baimes ir ašaras. Bet tai pat žinau, kad mūsų maldos niekada nėra ignoruojamos. Mūsų tikėjimas niekada nėra neįvertintas. Žinau, kad visažinio Dangiškojo Tėvo perspektyva yra daug platesnė nei mūsų. Mums težinant mūsų žemiškas problemas ir skausmą, Jis žino apie mūsų nemirtingą progresą ir potencialą“ („Jėzus Kristus – Didis Gydytojas“, 2005 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Ko moko vyresnysis Nelsonas apie tai, kas mums galėtų padėti neprarasti tikėjimo net tuomet, kai į mūsų teisias maldas iš karto neatsakoma arba atsakoma ne taip, kaip vylėmės ar tikėjomės?

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Almos 8:14–17. Paprašykite mokinių sekti skaitymą ir angelo žodžiuose ieškoti tiek guodžiančių žinių, tiek ir įsakymų, kurie Almai galbūt buvo sunkūs įvykdyti.

Kaip Almos 8:15 eilutėje esantys angelo žodžiai galėjo paguosti Almą? Kaip to angelo žodžiai gali paguosti jus?
Kodėl šioje situacijoje Almai galėjo būti sunku paklusti?

Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Almos 8:18 eilutę ir surasti žodžius, apibūdinančius, kaip Alma reagavo į Viešpaties įsakymą sugrįžti į Amoniho miestą. (Galite pasiūlyti mokiniams pasižymėti žodį skubiai.)

Ką galime sužinoti apie Almą iš to fakto, kad jis skubiai sugrįžo į Amonihą?

Perskaitykite toliau pateiktą Prezidento Henrio B. Airingo iš Pirmosios Prezidentūros teiginį. Paprašykite mokinių atkreipti dėmesį į tai, kuo mums gali būti naudinga greitai paklusti Viešpačiui:

„Nepriklausomai nuo to, kiek dabar mes turime tikėjimo paklusti Dievui, mums reikia be perstojo jį stiprinti ir palaikyti pastoviai atgaivintą. Mes galime tai daryti dabar, nuspręsdami būti greičiau paklūstantys ir labiau pasiryžę ištverti. Išmokti, kaip pradėti nedelsiant ir būti pastoviems, yra dvasinio pasiruošimo raktai. […]

Mylintis Dangiškasis Tėvas ir jo mylimasis Sūnus davė mums visą pagalbą, kokią tik gali, kad pereitumėm mums pateiktą gyvenimo išbandymą. Bet mes turime nuspręsti paklusti ir tuomet daryti tai. Laikui bėgant, savo kasdieniais pasirinkimais mes stipriname tikėjimą pereiti paklusnumo išbandymus. Mes galime nuspręsti dabar greitai daryti tai, ko tik Dievas mūsų bepaprašo. Ir mes galime nuspręsti būti pastovūs mažuose paklusnumo išbandymuose, kurie stiprina tikėjimą, galintį pernešti mus per didžiuosius išbandymus, kurie tikrai ateis“ („Dvasinis pasiruošimas: pradėkite neatidėliodami ir būkite pastovūs“, 2005 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Kas, pasak Prezidento Airingo, nutinka su mūsų tikėjimu, kai pasirenkame skubiai paklusti Viešpačiui?
Kada jutote, kad jūsų tikėjimas Viešpačiu sustiprėjo dėl to, kad greitai ir nuolat Jam paklūstate?

Paklauskite mokinių, kaip kiekvienoje toliau išvardintoje situacijoje esantį žmogų galėtų palaiminti neatidėliojamas paklusnumas:

Merginai išeinant į mokyklą mama paprašo jos apsivilkti kuklesnę palaidinę.
Asmeniniame pokalbyje su vyskupu vaikinui duodamas iššūkis užsitarnauti Pareigos Dievui apdovanojimą.
Du misionieriai, planuodami savo dieną, pajunta, kad turi aplankyti mažiau aktyvią šeimą, kurioje mama nėra Bažnyčios narė.

Paaiškinkite, kad Viešpats palaimino Almą už tai, kad jis skubiai pakluso. Pakvieskite tris mokinius į klasės priekį, kad raiškiai perskaitytų Almos 8:19–26 eilutėse aprašytą Almos ir Amuleko susitikimą. Tegul vienas iš mokinių skaito Almos žodžius, antras – Amuleko, o trečiasis – pasakotojo. Paraginkite mokinius savuosius žodžius perskaityti bandant pamėgdžioti Almos ir Amuleko kalbėjimo manierą.

Po skaitymo paklauskite:

Kaip Viešpats palaimino Almą už paklusnumą?
Kaip Almos susitikimas su Amuleku parodo, kad Viešpats išklausė ir atsakė į Almos maldas? (Žr. Almos 8:10.)
Kokių principų galime pasimokyti iš Almos patyrimo? (Mokiniai gali vardinti įvairius principus. Vienas iš galimų atsakymų yra tai, kad, jei skubiai reaguojame į Viešpaties žodį, tai Jis padeda mums paklusti Jo įsakymams.)

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Almos 8:27–32 eilutes ir surasti papildomų įrodymų, kad, jei būsime ištikimi ir stropūs, Viešpats padės mums paklusti Jo įsakymams.

Su kokiais sunkumais, išsiruošę pamokslauti tiems žmonėms, susidūrė Alma ir Amulekas? (Žr. Almos 8:28–29. Žmonės tapo nelabesni, tad Viešpats įsakė Almai ir Amulekui šaukti juos į atgailą.)
Kaip Viešpats padėjo Almai ir Amulekui? (Žr. Almos 8:30–31. Jie buvo pripildyti Šventosios Dvasios ir gavo dieviškos, juos saugančios galios. Galite mokiniams pasiūlyti tuos palaiminimus pasižymėti savo Raštuose.)
Kada jautėte, kad Viešpats jums padėjo dėl jūsų ištikimybės ir stropumo?

Pakvieskite mokinius į savo užrašus arba Raštų studijavimo žurnalus užsirašyti šį Prezidento Hovardo V. Hanterio teiginį:

„Viešpačiui tikrai labiau už viską patinka nesvyruojantis ryžtas paklusti Jo mokymui“ („Commitment to God“, Ensign, Nov. 1982, 58).

Po to skirkite jiems penkias minutes raštu atsakyti į tokį klausimą:

Kaip šiandien Dangiškajam Tėvui parodysite, kad nedelsdami paklusite Jo mokymui ir ištikimai bei stropiai Jam tarnausite?

Paliudykite apie palaimas, kurias patiriame ištikimai sekdami Viešpaties mokymais. Galite duoti progą mokiniams patiems paliudyti apie šią tiesą.

Komentarai ir kontekstas

Almos 8:10. „Karšta malda“

Frazė „karšta malda“ reiškia galingą, tikėjimo kupiną bendravimą su Dievu. Vyresnysis Džozefas B. Virtlinas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pasiūlė tris būdus, kuriais galime įvertinti savo maldas ir jas stiprinti:

„Ar galėčiau jūsų paprašyti, kad apgalvotumėte, ar jūsų maldos efektyvios? Kaip arti savo Dangiškojo Tėvo jaučiatės? Ar jaučiate, kad į jūsų maldas yra atsakoma? Ar jaučiate, kad maldose praleistas laikas praturtina ir pakylėja jūsų sielą? Ar yra kur patobulėti?

Yra daug priežasčių, kodėl mūsų maldoms trūksta galios. Kartais jos tampa rutina. Mūsų maldos tampa tuščios, jei vienodai kartojame panašius žodžius, ir tai darome taip dažnai, kad tie žodžiai labiau supanašėja su poteriais, o ne su bendravimu. Štai ką Gelbėtojas vadino „daugžodžiavimu“ (žr. Mato 6:7). Tokios maldos, pasak Jo, nebus išgirstos. […]

„Ar kartais jūsų maldos skamba ir atrodo vienodai? Ar esate kada mechaniškai sakę maldą, tartum žodžius bertų mašina? Ar kartais jums nuobodu meldžiantis?

Maldos, kurioms nereikia daug mąstymo, greičiausiai nenusipelno didesnio mūsų Dangiškojo Tėvo dėmesio. Pastebėję, kad jūsų maldos tampa rutina, stabtelėkite ir pamąstykite. Pamąstykite truputį apie tai, už ką esate labiausiai dėkingi“ („Improving Our Prayers“, [Brigamo Jango universiteto dvasinės valandėlės kalba, Jan. 21, 2003], 2, speeches.byu.edu).