129 pamoka
3 Nefio 20
Įvadas
Antrą dieną, tarnaudamas nefitams, Jėzus Kristus žmonėms vėl pateikė sakramentą. Jis paliudijo, kad Tėvo sandoros ir pažadai bus įvykdyti paskutinėmis dienomis. Bus surinktas Izraelis ir palaimintos visos žemės tautos.
Pasiūlymai, kaip mokyti
3 Nefio 20:1–9
Gelbėtojas žmonėms vėl pateikia sakramentą
Pradėdamas šią pamoką, paaiškinkite, kad vaikinams ir merginoms pateiksite skirtingus klausimus. Pakvieskite kelis vaikinus, turinčius Aarono kunigystę, papasakoti mokiniams apie savo atsakomybę ruošti, laiminti ir išdalinti sakramentą. Padėkite jiems papasakoti, ką jie jaučia, atlikdami šias pareigas, užduodami šiuos klausimus:
-
Ką jums reiškia padėti pateikti sakramentą?
-
Kaip parodote Viešpačiui, kad suprantate šios apeigos šventą prigimtį?
Kelioms merginoms padėkite papasakoti, ką jos mano apie sakramento šventumą, užduodami šiuos klausimus:
-
Kaip jaučiatės, matydamos vertus vaikinus pateikiant sakramentą?
-
Ką darote per sakramento apiegas, kad parodytumėte, jog suprantate jo šventą prigimtį?
Paaiškinkite, kad antrą dieną tarnaudami nefitams Gelbėtojas ir Jo mokiniai antrą kartą pateikė sakramentą žmonėms. Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti 3 Nefio 20:1. Atkreipkite mokinių dėmesį į šį sakinį: „Ir jis įsakė jiems nesiliauti melstis savo širdyse.“
-
Ką reiškia „nesiliauti melstis“ savo širdyje?
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 3 Nefio 20:3–5.
-
Kaip manote, kaip malda širdyje gali daryti įtaką tam, ką kas savaitę patiriate per sakramentą?
-
Kaip manote, kodėl per sakramentą svarbu nesiblaškyti ir galvoti apie Gelbėtoją?
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 3 Nefio 20:8. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką simbolizuoja duona ir vynas. (Gali padėti, jei paaiškinsite, kad dabar Bažnyčioje sakramento metu naudojamas vanduo, o ne vynas. [Žr. DS 27:2.])
-
Ką simbolizuoja sakramento duona ir vanduo? (Gelbėtojo kūną ir kraują.)
Galite perskaityti šį vyresniojo Džeimso E. Talmidžo iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pareiškimą ir padėkite mokiniams suprasti Gelbėtojo kvietimo valgyti Jo kūno ir gerti Jo kraujo simboliką:
„Valgyti Kristaus kūno ir gerti Jo kraujo reiškė ir reiškia tikėti ir priimti Jį kaip tiesioginį Dievo Sūnų ir pasaulio Gelbėtoją bei paklusti Jo įsakymams. Tokiu būdu tik Dievo Dvasia gali tapti žmogaus dalimi, kai jis valgo tai, kas prilyginama kūnui“ (Jesus the Christ, 3 leidimas [1916], 342; kursyvas pridėtas).
-
Ką simbolizuoja duonos ir vandens priėmimas?
-
Ką, pagal 3 Nefio 20:8 eilutę, pažadėjo Jėzus Kristus tiems, kurie priima sakramentą? (Jų sielos bus pripildytos.)
Kad padėtumėte mokiniams suprasti, ką reiškia, kad jų sielos bus pripildytos, paprašykite jų susimąstyti, kiek duonos jie valgo ir kiek vandens geria, priimdami sakramentą. Tada paklauskite:
-
Ar pasisotintumėte sakramentu, jeigu būtumėte išalkę ir ištroškę?
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 3 Nefio 20:9, o likusių mokinių paklauskite:
-
Kokio principo išmokstame iš Gelbėtojo mokymų 3 Nefio 20:8–9 eilutėse? (Nors mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, jie turėtų suprasti tokį principą: Jeigu, priimdami sakramentą, esame verti, mes galime būti pripildyti Šventosios Dvasios.)
Pakvieskite mokinį perskaityti šį vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Likusių mokinių paprašykite įsiklausyti, kaip būsime palaiminti, jeigu būsime pripildyti Dvasios.
„Būkime verti Gelbėtojo pažado, kad, priimdami sakramentą, būtume „pripildyti“ (3 Nef 20:8; taip pat žr. 3 Nef 18:9), o tai reiškia, kad būsime pripildyti Dvasios“ (3 Nef 20:9). Ta Dvasia – Šventoji Dvasia – yra mūsų guodėjas, mūsų navigacijos prietaisas, mūsų bendravimo priemonė, mūsų vertėjas, mūsų liudininkas ir mūsų tyrintojas – mūsų neklystantis vedlys ir mūsų mirtingos kelionės ,vedančios į amžinąjį gyvenimą, šventintojas.
[…] Dėl to, atrodo, paprasto veiksmo sąmoningai ir pagarbiai atnaujinti savo krikšto sandoras, atsinaujina krikšto vandeniu ir dvasia duoti palaiminimai visuomet su savimi turėti Jo Dvasią. Tokiu būdu visi būsime vedami ir tokiu būdu visi būsime apvalyti“ (“Always Have His Spirit,” Ensign, Nov. 1996, 61).
-
Kaip galime būti palaiminti dėl to, kad esame pripildyti Dvasios?
-
Kada buvote pripildyti Šventosios Dvasios dėl to, kad priėmėte sakramentą?
Paliudykite apie palaimas, kurias gavote dėl to, kad priimate sakramentą ir esate pripildomi Dvasios. Patikinkite, kad, melsdamiesi savo širdyse, galime pasiruošti priimti sakramentą ir prisipildyti Šventosios Dvasios. Paskatinkite mokinius melstis prieš priimant sakramentą.
3 Nefio 20:10–46
Gelbėtojas moko nefitus apie sandoras, kurios bus įvykdytos paskutinėmis dienomis
Pakvieskite mokinius savo užrašuose ar Raštų studijavimo žurnaluose trumpai aprašyti svarbiausias savo savybes. Kai baigs, pakvieskite juos peržiūrėti, kokioms savybėms jie skyrė dėmesį. Ar tai buvo fizinės savybės? Asmeniniai bruožai? Dvasinės vertybės? (Jeigu turite laiko, galite pakviesti mokinius perskaityti savo sąrašą.) Perskaitykite šį vyresniojo Deivido A. Bednario iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį ir paprašykite mokinių įsiklausyti, kas, pasak jo, apibūdina žmogų:
„Jums gali patikti muzika, atletika, o gal jūs gabus mechanikas; vieną dieną jūs galite dirbti prekyboje ar pagal kitą profesiją ar tapti menininku. Kad ir kokie svarbūs šie darbai ir profesijos bebūtų – tai nepasako, kas mes esame. Pirmiausia (ir svarbiausia) mes esame dvasinės būtybės. Mes esame Dievo [vaikai] ir Abraomo sėkla“ („Tapimas misionieriumi“, 2005 m. spalio mėn. visuotinės konferencijos medžiaga).
-
Kaip vyresnysis Bednaris apibūdino tai, kas mes esame? Kaip manote, kodėl svarbu, jog „visų svarbiausia“, kad save matytume kaip dvasines asmenybes ir Dievo vaikus?
Paminėkite, kad be to, kad esame Dievo vaikai, vyresnysis Bednaris dar sakė, kad esame Abraomo sėkla. Paaiškinkite, kad frazė „Abraomo sėkla“ gali reikšti žmones, kurie yra tiesioginiai Abraomo palikuonys. Tai taip pat gali reikšti žmones, kurie, priėmę Jėzaus Kristaus Evangeliją ir paklusę jos įstatymams ir apeigoms, gauna Evangelijos pilnatvę, kunigystės palaimas ir tuos pačius pažadus ir sandoras, kurie buvo duoti Abraomui.
Pasakykite, kad likusioje 3 Nefio 20 skyriaus dalyje, jie mokysis, kaip Gelbėtojas mokė nefitus apie sandoras ir pažadus, duotus Abraomui ir jo palikuonims (Izraelio namams). Jis sakė, kad, studijuodami Izaijo žodžius, jie gali sužinoti apie šias sandoras. Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti 3 Nefio 20:11–12. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kas, pasak Gelbėtojo, atsitiks, kai bus įvykdyti Izaijo žodžiai. Mokiniams atsakius, galite paaiškinti, kad Izaijo žodžiai bus įvykdyti paskutinėmis dienomis.
Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti 3 Nefio 20:13, o likusių mokinių paprašykite surasti, kaip paskutinėmis dienomis Dangiškasis Tėvas įvykdys savo sandoras, sudarytas su Izraelio namais. Pakvieskite mokinius apibendrinti, ką jie sužinojo iš 3 Nefio 20:11–13. (Mokinių atsakymai gali skirtis, tačiau jie turėtų įvardyti šią tiesą: Paskutinėmis dienomis Viešpats įvykdys savo sandoras ir surinks Izraelio namus. Nuspręskite, ar nederėtų šią tiesą užrašyti lentoje.)
-
Kokį svarbų pažinimą, pagal 3 Nefio 20:13 eilutę, gaus Izraelio namų žmonės per surinkimą? (Jie gaus „Viešpaties, savo Dievo, kuris juos išpirko, pažinimą“.)
Kad padėtumėte mokiniams suprasti, koks svarbus yra Jėzaus Kristaus pažinimas, surenkant Izraelį, paprašykite vieną mokinį garsiai perskaityti šį vyresniojo Briuso R. Makonkio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Pakvieskite mokinius įsiklausyti, kaip vyks Izraelio surinkimas.
„Izraelio surinkimas susideda iš tikėjimo ir priėmimo viso to, ką Viešpats kadaise pasiūlė savo senovėje išrinktiems žmonėms, ir gyvenimo darnoje su tuo. Jis susideda iš tikėjimo Viešpačiu Jėzumi Kristumi, atgailos, krikšto, Šventosios Dvasios dovanos priėmimo ir iš Dievo įsakymų laikymosi. Jis susideda iš tikėjimo Evangelija, prisijungimo prie Bažnyčios ir atėjimo į karalystę. Jis susideda iš šventosios kunigystės priėmimo, iš apdovanojimo su galia iš aukšybių šventose vietose ir visų Abraomo, Izaoko ir Jokūbo palaimų gavimo per celestialinės santuokos apeigą. Jis taip pat gali susidėti iš susirinkimo į paskirtą garbinimo vietą ar žemę“ (A New Witness for the Articles of Faith [1985], 515).
-
Kodėl tikėjimas Jėzumi Kristumi ir sekimas Juo yra būtina Izraelio surinkimo dalis?
Apibendrinkite 3 Nefio 20:14–22. Paaiškinkite, kad Gelbėtojas mokė nefitus, kad, surinkdamas Izraelį ir įvykdydamas Viešpaties sandorą su Abraomu, Dangiškasis Tėvas davė Lehio palikuonims paveldo žemę, kurioje jie gyvena. Jis taip pat paaiškino apie dar vieną būdą, kaip nefitai buvo palaiminti kaip sandoros vaikai. Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti 3 Nefio 20:23–24 ir surasti kas, pasak Mozės pranašystės, palaimins Izraelio namus. Mokiniams papasakojus, ką rado, pakvieskite juos tyliai perskaityti 3 Nefio 20:25–26. Paprašykite jų rasti, kaip Lehio palikuonys buvo palaiminti dėl Viešpaties sandoros su Abraomu. Mokiniams atsakius, akcentuokite, kad Dangiškasis Tėvas siuntė Jėzų Kirstų aplankyti Lehio palikuonis ir išgelbėti juos nuo nuodėmės „dėl to, kad [jie buvo] sandoros vaikai“.
-
Kaip esame laiminami dėl sandorų, kurias sudarėme su Dangiškuoju Tėvu?
Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti 3 Nefio 20:27, o likusius mokinius paprašykite surasti, kokią atsakomybę prisiimame, sudarydami sandorą su Viešpačiu.
-
Sudarius sandorą su Viešpačiu, kokia yra mūsų atsakomybė kitiems po žemę išsibarsčiusiems žmonėms? (Padėkite mokiniams įvardyti šią tiesą: Dėl to, kad esame Abraomo sėkla, turime atsakomybę laiminti žmones visoje žemėje. Nuspręskite, ar nederėtų šią tiesą užrašyti lentoje.)
-
Kaip manote, kaip mes galime būti palaima visiems žmonėms žemėje? (Jei lentoje užrašėte doktrininį teiginį, prie jo dar parašykite „pasidalinant su jais Evangelija“.)
Apibendrinkite 3 Nefio 20:29–46, paaiškindami, kad, be nefitų mokymo apie jų, kaip sandoros vaikų, palaiminimus ir atsakomybes, Gelbėtojas patvirtino, kad Jeruzalė yra žydų paveldo žemė. Jis citavo Izaijo pranašystes, nusakančias laiką, kada žydai bus sugrąžinti į savo paveldo žemę, kai įtikės Jėzų Kristų ir melsis Tėvui Jo vardu.
Pabaigoje paprašykite mokinį garsiai perskaityti 3 Nefio 20:46. Likusius mokinius pakvieskite sekti skaitomą tekstą ir surasti vieną būdą, kaip jie ateinančią savaitę gali palaiminti žmogų, supažindindami jį su Evangelija. Kitoje pamokoje planuokite paklausti mokinių, kaip jiems sekasi tai daryti, ir skirti laiko apie tai papasakoti. Paliudykite, kaip svarbu vykdyti savo pareigą padėti surinkti Izraelį.
Komentarai ir kontekstas
3 Nefio 20:16. „Kaip jaunas liūtas tarp avių kaimenių“
Kalbėdamas apie mokymus 3 Nefio 20:16 eilutėje, vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:
„Šie mūsų Viešpaties žodžiai nefitams yra pacituoti iš Michėjo 5:8–9 ir kalba apie sunaikinimus ir sudeginimą, kurie ištiks nelabuosius Antrojo atėjimo metu. Kitataučiai, išskyrus keletą nuolankių Kristaus pasekėjų, neatgailaus. Jie džiaugsis savo nedorybėmis ir nusidės prieš Evangeliją, ir bus sudeginti Viešpaties atėjimo šviesos, o teisieji – čia vadinami Jokūbo likučiu – išgyvens. Ir tada, kalbant pranašiškais simboliais, atrodys, kad Izraelio likutis nugalėjo savo priešus kaip liūtas tarp avių kaimenės“ (The Millennial Messiah: The Second Coming of the Son of Man [1982], 248).
3 Nefio 20:26. Sandoros vaikai
Vyresnysis Raselas M. Nelsonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo kalbėjo apie pažinimo, kad esame sandoros vaikai, palaimas:
„Kai suvokiame, kad esame sandoros vaikai, žinome, kas esame ir ko iš mūsų tikisi Dievas. Jo įstatymas įrašomas mūsų širdyse. Jis yra mūsų Dievas, o mes esame Jo tauta. Atsidavę sandoros vaikai išlieka nepajudinami, netgi pasipriešinimo įkarštyje. Kai doktrina giliai įsišaknija mūsų širdyse, netgi mirties geluonis yra sušvelninamas ir mūsų dvasinė ištvermė sustiprinama“ („Sandoros“, 2011 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga ).
3 Nefio 20:26–27. Įvykdykit Abraomo sandorą
Vyresnysis Raselas M. Nelsonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo kalbėjo, kaip galime padėti įvykdyti Abraomo sandorą:
„Mūsų pareiga padėti įvykdyti Abraomo sandorą. Mūsų palikuoniai yra numatyti ir paruošti, kad laimintų viso pasaulio žmones. Štai kodėl kunigystės apeigos apima misionierišką darbą. Po maždaug 4000 laukimo ir ruošimosi metų išaušo paskirtoji diena, kada Evangelija turi būti nešama žemės giminėms. Dabar yra pažadėto Izraelio surinkimo metas. Ir mes galime jame dalyvauti! Ar tai ne nuostabu? Viešpats deda viltis į mus ir mūsų sūnūs – ir Jis ypatingai dėkingas už mūsų dukras – kurie vertai tarnauja misionieriais šiais didingais Izraelio surinkimo laikais“ („Sandoros“, 2011 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
3 Nefio 20:27. Jūs turite pareigą dalintis Evangelija
Vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paliudijo apie mūsų pareigą dalintis Evangelija su kitais:
„Jūs ir aš, šiandien ir visada, turime laiminti žmones visose žemės tautose. Jūs ir aš, šiandien ir visada, turime liudyti Jėzų Kristų ir skelbti sugrąžinimo žinią. Jūs ir aš, šiandien ir visada, turime kviesti visus priimti išgelbėjimo apeigas. Evangelijos skelbimas nėra laikina kunigijos atsakomybė. Tai nėra paprasta veikla, kuria užsiimame laikinai; tai nėra paskyrimas, kurį turime vykdyti kaip Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai. Tikriau sakant, misionieriškas darbas yra mūsų dvasinės tapatybės ir paveldo pasireiškimas. Mes buvome iš anksto paskirti priešmirtiniame gyvenime ir gimėme čia tam, kad vykdytume Dievo su Abraomu sudarytas sandoras ir pažadus. Čia, žemėje, šiuo metu mes esame dėl to, kad išaukštintume kunigystę ir skleistume Evangeliją. Štai kas mes esame, ir štai kodėl mes čia esame, šiandien ir visada“ („Tapimas misionieriumi“, 2005 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).