Jakūbo knygos 5 –Omnio knyga (10 dalis)

Pasiruošimo medžiaga studijų namuose mokytojui

Kasdienių studijų namuose pamokų apibendrinimas

Žemiau pateiktų doktrinų ir principų, kurių mokiniai mokėsi studijuodami nuo Jokūbo knygos 5 skyriaus iki Omnio knygos imtinai (10 ), santraukos nereikėtų įtraukti į savo pamoką. Savo pamokoje susikoncentruokite tik į keletą iš šių doktrinų ir principų. Apsvarstydami mokinių poreikius, vadovaukitės Šventosios Dvasios kuždesiais.

1 diena (Jokūbo knygos 5–6)

Pamokoje apie Jokūbo knygos 5 skyriuje aprašomą alyvmedžių alegoriją mokiniai susikoncentravo į principą, teigiantį, kad Viešpats mus myli ir stropiai darbuojasi mūsų išgelbėjimo labui. Mokiniai užsirašė, ką iš Jokūbo knygos 5 skyriaus jie sužinojo apie Viešpaties meilę jiems. Jokūbo knygos 6 skyriuje mokiniai sužinojo, kad per atgailą ir Viešpaties gailestingumą yra protinga jau dabar ruoštis teismui.

2 diena (Jokūbo knygos 7)

Mokiniai studijavo apie Jokūbą ir Šeremą, antikristą. Jie sužinojo, kad pasikliaudami Viešpačiu galime įveikti tikėjimo iššūkius. Iš Jokūbo pavyzdžio jie taip pat pasimokė, kad mūsų tikėjimas nebus supurtytas, jei mūsų liudijimai bus pagrįsti apreiškimu ir tikrais dvasiniais patyrimais. Be to, mokiniams buvo parodytas principinis pavyzdys apie tai, kad, į mūsų tikėjimo kritikų klausimus atsakydami Dvasią pakviečiančiu būdu, galime kitus atgręžti į Viešpatį. Mokiniai rašė apie tai, kaip jie pritaikys principą, surastą Jokūbo knygos 7:15−23 eilutėse.

3 diena (Enoso knyga)

Iš Enoso pavyzdžio mokiniai pasimokė, kad, veikdami pagal tikėjimą Jėzumi Kristumi, galėsime gauti savo nuodėmių atleidimą ir tapsime sveiki. Jie taip pat sužinojo, kad, patirdami Jėzaus Kristaus Apmokėjimo palaimas, siekiame padėti kitiems gauti išgelbėjimą. Mokiniai rašė apie tai, kaip jie galėtų pritaikyti vieną iš šių principų.

4 diena (Jaromo ir Omnio knygos)

Studijuodami Jaromo ir Omnio knygas mokiniai surado tokią tiesą: jei paklusime Dievo įsakymams, tai klestėsime. Jie rašė apie tai, kaip Viešpats juos laimino dėl to, kad laikėsi Jo įsakymų. Be to, mokiniai trumpai panagrinėjo nefitų migraciją į Zarahemlos žemę ir sužinojo apie Zarahemlos žmones, jareditus ir grupę nefitų (Zenifo žmones), kurie sugrįžo į Nefio žemę. Mokiniai išmoko tokio principo: jei ateisime pas Kristų ir ištversime iki galo, būsime išgelbėti. Šios pamokos pabaigoje jie parašė 1–2 minučių kalbą apie tai, kaip Amalekis ragino mus ateiti pas Kristų.

Įvadas

Šios pamokos metu mokiniams bus suteikiama proga apgalvoti Viešpaties meilę jiems, kaip ji parodyta Jokūbo knygos 5 skyriuje. Jei liks laiko, tai iš Jokūbo knygos 5 skyriaus dar galite pamokyti apie jų, kaip Viešpaties tarnų, vaidmenį. Mokiniai gebės aptarti tiesas iš Jokūbo knygos 7 skyriaus, padėsiančias jiems tuomet, kai kiti klausinės apie jų įsitikinimus ar kritikuos juos. Jiems taip pat bus suteikta proga visai klasei papasakoti apie tai, kaip pritaikė žinias iš Enoso knygos. Be to, mokiniai gali pasidalinti savo paruoštomis nedidelėmis kalbomis apie tai, kaip galime įsiklausyti į Omnio knygoje išsakytą kvietimą ateiti pas Kristų. Jei norėsite, kad jie tai padarytų, tai būtų naudinga iš anksto susisiekti su keliais mokiniais ir pakviesti juos kalbėti prieš visą klasę.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Jokūbo knygos 5–6

Jokūbas cituoja alegoriją apie alyvmedžius ir pademonstruoja, kaip mūsų išgelbėjimo labui darbuojasi Viešpats

Mokiniams priminkite, kad alegorijoje apie alyvmedžius kultūrinio alyvmedžio šakų buvo prisodinta įvairiose vynuogyno dalyse. Tai simbolizuoja Dievo sandoros žmonių – Izraelio namų narių – išblaškymą po pasaulį. Tačiau galiausiai visi vynuogyno medžiai sugedo (žr. Jokūbo knygos 5:46). Paaiškinkite, kad tai simbolizuoja didžiojo atsimetimo laikmetį.

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Jokūbo knygos 5:61–62 eilutes ir surasti, ką Viešpats nurodė Savo tarnui (Savo pranašui) daryti, kad tie medžiai vėl vestų gerą vaisių. Paskui užduokite šiuos klausimus:

Kas, jūsų manymu, galėtų būti tie „tarnai“? (Bažnyčios vadovai, misionieriai ir visi Bažnyčios nariai.)
Kuo ypatingas laikas, kuriuo šie tarnai yra pašaukti darbuotis?

Paaiškinkite, kad tas darbas simbolizuoja Izraelio surinkimą. Kad padėtumėte mokiniams suprasti, jog jie irgi priklauso tarnų grupei, pašauktai darbuotis Viešpaties vynuogyne, perskaitykite žemiau pateiktą vyresniojo Dyno L. Larseno iš Septyniasdešimties teiginį. Paprašykite mokinių klausytis atsakymo į klausimą, kas yra „paskutinieji vynuogyno darbininkai“:

„[Dabar] yra laikas, kuomet Viešpats ir Jo tarnai paskutinį kartą galingai paskleis tiesą visoms žemės tautoms ir sugrąžins senovės Izraelio palikuonis, kurie prarado savo tikrąją tapatybę. […]

Į žemę jūs atėjote tuomet, kai buvo klojami šio didingo darbo pamatai. Evangelija yra sugrąžinta paskutinį kartą. Bažnyčia yra įkurta beveik visuose pasaulio kraštuose. Scena paruošta suvaidinti paskutinį dramatišką veiksmą. Jūs būsite pagrindiniai veikėjai. Jūs esate vieni iš paskutiniųjų darbininkų vynuogyne. […] Tai yra tarnystė, kuriai esate išrinkti“ („A Royal Generation“, Ensign, 1983 m. gegužė, p. 3).

Užduokite tokius klausimus:

Kas, pasak vyresniojo Larseno, yra tie tarnai, arba „paskutiniai darbininkai“, pašaukti darbuotis vynuogyne?
Kokių progų turite tarnauti Viešpačiui ir padėti kitiems atnešti „gerą vaisių“?

Kartu su klase garsiai perskaitykite Jokūbo knygos 5:71 eilutę. Pakvieskite mokinius surasti, ką Viešpats žada tiems, kas darbuojasi kartu su Juo. Paklauskite mokinių, ar jie kada jautėsi laiminami už tai, kad tarnauja Viešpačiui.

Jokūbo knygos 7

Jokūbas, kalbėdamas su Šeremu, kliaujasi Viešpačiu ir nefitų minias skatina atsigręžti į Viešpatį

Pastaba: Jokūbo knygos 7 skyriuje mokiniai sužinojo apie tai, kaip Jokūbas įveikė Šeremo, antikristo, priešinimąsi jo tikėjimui Jėzumi Kristumi. Šioje pamokoje nebus skiriama dėmesio Jokūbo pokalbiui su Šeremu, tačiau galite pakviesti mokinius apibendrinti šią istoriją ir papasakoti, ko jie pasimokė iš Jokūbo pavyzdžio. Ypač galite pabrėžti tokią tiesą: mūsų tikėjimas nebus sudrebintas, jei mūsų liudijimai bus pagrįsti apreiškimu ir tikrais dvasiniais patyrimais.

Enoso knyga

Gavęs savo nuodėmių atleidimą, Enosas meldžiasi už kitus ir darbuojasi dėl jų išgelbėjimo

Nubraižykite šią schemą lentoje arba popieriaus lape. Paklauskite mokinių, kaip ji susijusi su Enoso istorija.

Suskirstykite mokinius į tris grupes. (Jei jūsų klasė nedidelė, tai vienoje grupėje gali būti vienas žmogus.) Paprašykite pirmosios grupės perskaityti Enoso 1:4–6 eilutes ir pasiruošti paaiškinti, kokios tiesos iš Enoso maldos galime pasimokyti dėl savęs. Antrosios grupės paprašykite perskaityti Enoso 1:9–10 eilutes ir pasiruošti paaiškinti, kokios tiesos galime pasimokyti iš tos Enoso maldos dalies. Trečiosios grupės paprašykite perskaityti Enoso 1:11–14 eilutes ir pasiruošti paaiškinti, kokios tiesos galime pasimokyti iš tos Enoso maldos dalies. Tada paprašykite, kad vienas kiekvienos grupės narys papasakotų, ką paruošė jo grupė. Pakvieskite mokinius peržiūrėti, ką savo Raštų studijavimo žurnaluose jie užsirašė, atlikdami 3 dienos 9 užduotį; kelis iš jų pakvieskite papasakoti, kaip jie nusprendė pritaikyti tiesas iš Enoso knygos.

Jaromo ir Omnio knygos

Metraštininkai pasakoja apie nefitų bėdas ir palaimas

Jei mokiniai turi klausimų apie įvairių žmonių migraciją Vakarų pusrutulio žemėse, tai galite su jais aptarti medžiagą, pateiktą mokinio vadovėlyje, Omnio 1:1–30 eilučių aptarime, įskaitant Prezidento Antonio V. Aivinso iš Pirmosios Prezidentūros teiginį.

Pakvieskite mokinius peržvelgti savo paruoštas kalbas apie ėjimą pas Kristų (4 dienos 4 užduotis). Jei užteks laiko, tai galite pakviesti kelis mokinius savo kalbas pasakyti visai klasei. Jei iš anksto paprašėte kelių mokinių pakalbėti, tai nepamirškite palikti tam laiko.

Nepamirškite padėkoti mokiniams už jų dalyvavimą. Paliudykite, kad Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus myli visus jūsų mokinius; patikinkite juos, kad, jeigu jie visa siela eis pas Kristų, bus išgelbėti Jo karalystėje.

Kita dalis (Mormono žodžiai–Mozijo 6)

Kitoje dalyje mokiniai skaitys apie karaliui Benjaminui pasirodžiusį Dievo angelą, kuris jį mokė ir pasakė, ką sakyti savo žmonėms (žr. Mozijo 3). Karalius Benjaminas tuos žodžius perdavė savo žmonėms, kurie savo širdyse patyrė galingą permainą.