Mozijo knygos studijų įvadas
Kodėl reikia studijuoti šią knygą?
Studijuodami Mozijo knygą mokiniai skaitys galingus liudijimus apie Jėzaus Kristaus misiją. Jie taip pat sužinos apie žmones, kuriuos Viešpats išvadavo iš nuodėmės vergijos arba iš fizinės priespaudos. Mokiniai dar sužinos, kaip teisių asmenų, pvz., karaliaus Benjamino, Abinadžio ir Almos, pastangų dėka buvo nepaprastai laiminami kiti. Ir atvirkščiai, mokiniai pamatys, kaip netinkami asmenų, pvz., Zenifo ir jo sūnaus karaliaus Nojaus, pasirinkimai atnešė neigiamus padarinius tiek jiems patiems, tiek jų žmonėms.
Kas parašė šią knygą?
Mormonas sukompiliavo ir sutrumpino kelių kitų rašytojų metraščius ir taip sudarė Mozijo knygą. Knyga vadinasi Mozijo, karaliaus Benjamino sūnaus, vardu. Mozijas buvo pranašas, regėtojas, apreiškėjas ir Zarahemlos karalius, valdęs maždaug nuo 124 m. pr. Kr. iki 91 m. pr. Kr. Jis buvo pavadintas savo senelio Mozijo, kuris irgi buvo Zarahemlos karalius, vardu (žr. Omnio 1:12–13, 19).
Kompiliuodamas Mozijo knygą, Mormonas naudojosi daugeliu kitų metraščių. Jis trumpino metraščius, kuriuos Mozijas rašė ant didžiųjų Nefio plokštelių, ir citavo iš jų; jose buvo detalizuojama nefitų istorija Zarahemlos žemėje (žr. Mozijo 1–7; 25–29). Jis taip pat panaudojo Zenifo metraštį, kuriame aprašyta Zenifo žmonių istorija nuo jų išvykimo iš Zarahemlos iki sugrįžimo į ją (žr. Mozijo 7–22). Mormonas taip pat citavo ir sutrumpino Almos raštų ištraukas, nes Alma išsaugojo Abinadžio žodžius ir užrašė savo žmonių metraštį (žr. Mozijo 17:4; 18; 23–24).
Kam ši knyga parašyta ir kodėl?
Mormonas Mozijo knygą sudarė ne kažkuriai konkrečiai auditorijai, jis taip pat nepaaiškino, kodėl parašė šią knygą. Tačiau Mozijo knyga ženkliai prisideda prie pačių svarbiausių Mormono Knygos tikslų – liudyti, kad Jėzus yra Mesijas, ir paskleisti žinią apie Viešpaties sandoras (žr. antraštinį Mormono Knygos puslapį). Mormono Knygoje yra dvi meistriškos prakalbos apie Jėzaus Kristaus misiją: karaliaus Benjamino žodžiai Mozijo 2–5 skyriuose ir Abinadžio žodžiai Mozijo 12–16 skyriuose. Be to, Mozijo knygoje kelis kartus iliustruojama sandorų sudarymo su Viešpačiu ir jų laikymosi svarba (žr. Mozijo 5:5–9; 18:5–10; 21:31–32; 24:13–15; 25:16–18; 26:20).
Kada ir kur ji buvo parašyta?
Pirminiai metraščiai, kuriais remiantis buvo sudaryta Mozijo knyga, turbūt buvo parašyti nuo 200 m. pr. Kr. iki 91 m. pr. Kr. Mormonas tuos metraščius sutrumpino maždaug nuo 345 m. po Kr. iki 385 m. po Kr. Mormonas neužsiminė apie tai, kur jis buvo, kai sudarė šią knygą.
Kokie yra išskirtiniai šios knygos bruožai?
Mozijo knyga yra pirmoji knyga Mormono Knygoje, kuri yra sutrumpinimas iš didžiųjų Nefio plokštelių. Joje pateikiami mokymai apie regėtojo sugebėjimus (žr Mozijo 8:13–18; 28:10–17). Be to, Mozijo knyga yra unikali pasakojimu apie įvairių nefitų grupių patyrimus ir keliones – tiek buvusių Zarahemlos žemėje, tiek valdomų Zenifo, Nojaus ir Lehio Nefio žemėje, tiek kartu su Alma pabėgusių iš Nefio žemės. Daugiau apie šias grupes galite sužinoti Mozijo 7–24 skyriuose aprašomų kelionių apžvalgoje, pateiktoje šio vadovėlio gale esančiame priede.
Mozijo knygoje aprašomas Limhio ir Almos vadovaujamų žmonių susijungimas su nefitais Zarahemlos žemėje (žr. Mozijo 25:1–13). Joje taip pat detaliai aprašomas Jėzaus Kristaus Bažnyčios administravimas Zarahemlos žemėje (žr. Mozijo 25:14–24; 26). Galiausiai, Mozijo knygoje pradedama rašyti apie teisėjų valdymą (žr. Mozijo 29).
Knygos planas
Mozijo 1–5 Karalius Benjaminas savo įpėdiniu paskiria Moziją ir atsiskaito už savo valdymą. Benjaminas moko apie Jėzų Kristų ir kviečia visus žmones sudaryti sandorą su Dievu.
Mozijo 6–8 Valdyti pradeda Mozijas. Amonas su kitais 15 žmonių Nefio žemėje ieško Zenifo žmonių palikuonių. Amonas netikėtai sutinka karalių Limhį, Zenifo anūką, ir sužino, kaip buvo pavergti tie žmonės.
Mozijo 9–17 Pasakojimas apie Zenifo žmones. Mirus Zenifui pradeda valdyti nelabasis Nojus. Abinadis liudija apie Jėzų Kristų ir ragina karalių Nojų ir jo žmones atgailauti. Abinadis sudeginamas.
Mozijo 18–20 Alma, karaliaus Nojaus kunigas, atgailauja. Jis moko Evangelijos ir kartu su savo pasekėjais pabėga į tyrus. Nefitus Nefio žemėje užpuola lamanitai ir juos pavergia. Nojų nužudo jo žmonės; jo vietą užima sūnus Limhis.
Mozijo 21–22 Limhis ir jo žmonės atgailauja. Viešpats išvaduoja juos iš vergovės, o Amonas atveda į Zarahemlos žemę.
Mozijo 23–24 Alma su savo pasekėjais įkuria Helamo miestą. Juos pavergia lamanitai, persekioja Amulonas su savo broliais, buvusiais karaliaus Nojaus kunigais. Viešpats išvaduoja Almą ir jo žmones ir atveda juos į Zarahemlos žemę.
Mozijo 25–29 Nefitai, vadovaujant Mozijui, susivienija, o Alma vadovauja Bažnyčiai. Atsiverčia Almos sūnus Alma (dažnai vadinamas Alma jaunesniuoju) ir Mozijo sūnūs. Prieš savo mirtį Mozijas įveda teisėjų valdymą.