Mozijo 2

Įvadas

Karalius Benjaminas, jo gyvenimui einant į pabaigą, troško savo žmonėms pasakyti paskutinį pamokslą. Jo pamokslas, užrašytas Mozijo 2–5 skyriuose, aptariamas šioje ir 53–55 pamokose. Pamokslo pradžioje jis pasakojo apie savo tarnystę žmonėms, pabrėždamas, kad tarnaudami kitiems mes tarnaujame Dievui. Jis taip pat liudijo apie palaimingą būseną tų žmonių, kurie laikosi Dievo įsakymų.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Pastaba: Toliau pateikta apžvalga gali būti naudinga, jei šios pamokos pradžioje nuspręsite apibendrinti karaliaus Benjamino pamokslą.

Gyvenimo pabaigoje karalius Benjaminas prie šventyklos Zarahemloje sienų kreipėsi į savo karalystės žmones. Jis atsiskaitė už savo tarnystę žmonėms ir už savo švarią sąžinę priešais Dievą, jis taip pat pristatė savo sūnų Moziją – naująjį tų žmonių karalių. Šiame paskutiniame pamoksle, kuris pateiktas Mozijo 2–5 skyriuose, karalius Benjaminas kalba keliomis temomis: apie tarnavimo kitam svarbą, apie mūsų amžiną skolą Dangiškajam Tėvui, apie Jėzaus Kristaus tarnystę žemėje ir Jo Apmokėjimą, apie būtinybę nusivilkti prigimtinį žmogų, apie tikėjimą Dievu dėl išgelbėjimo, apie turto atseikėjimą vargšams padėti, apie nuodėmių atleidimo išlaikymą ir apie tapimą Kristaus sūnumis ir dukromis per tikėjimą ir nuolatinius gerus darbus. Ypač pažymėtina tai, kad Mozijo 3 skyriuje pateikiama žinia, kurią karalius Benjaminas gavo iš angelo.

Mozijo 2:1–9

Šeimos renkasi kartu ir ruošiasi išklausyti karaliaus Benjamino žodžių

Lentos viršuje užrašykite tokius klausimus: Kas? Kur? Ką? Kodėl?

Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Mozijo 2:1–6 eilutes ir surasti atsakymus į lentoje surašytus klausimus. Kai mokiniai perskaitys, pakvieskite kelis jų lentoje po kiekvienu klausimu kuo detaliau surašyti atsakymus. (Gali prireikti paaiškinti, kad žmonės karaliaus Benjamino žodžių ruošėsi klausyti atnašaudami aukas, susijusias su Mozės įstatymu. Atnašaudami šias aukas žmonės reikšdavo dėkingumą Dievui ir pasišvęsdavo Jam.)

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Mozijo 2:9 eilutes ir surasti tokius žodžius ir frazes, kurios atsakytų, ko karalius Benjaminas norėjo iš jo besiklausančių žmonių.

Ką, jūsų manymu, sprendžiant iš surastų žodžių ir frazių, karalius Benjaminas galvojo apie savo žinią?
Kas, pagal Mozijo 2:9 eilutės pabaigą, karaliaus Benjamino manymu, atsitiktų, jei žmonės atvertų savo ausis ir savo širdį jo žiniai?
Ką, jūsų manymu, reiškia atverti savo ausis ir širdį tiems, kas yra pašaukti mokyti?

Paraginkite mokinius studijuojant karaliaus Benjamino žinią ir klausant pastarųjų dienų pranašų žodžių, omenyje turėti jo kvietimą.

Mozijo 2:10–28

Karalius Benjaminas moko apie tarnavimo Dievui ir vienas kitam svarbą ir apie mūsų amžiną skolą Dievui

Parodykite mokiniams paveikslėlį „Karalius Benjaminas kalba savo žmonėms“ (62298; Evangelijos paveikslų knyga [2009], nr. 74). Priminkite mokiniams, kad karalius Benjaminas sušaukė savo žmones pranešti apie tai, kad jo sūnus Mozijas pakeis jį kaip karalius ir kad jiems duos „vardą, kuriuo jie skirsis iš visų liaudžių, kurias Viešpats Dievas išvedė iš Jeruzalės žemės“ (žr. Mozijo 1:9–12).

Klasei garsiai perskaitykite Mozijo 2:10–15 eilutes. Paprašykite mokinių surasti tokias frazes, kurios parodytų karaliaus Benjamino susirūpinimą tarnyste žmonėms, o ne savo statusu ar pripažinimu. Tegul jie pakelia ranką tuomet, kai išgirsta vieną iš tokių frazių. Jiems pakėlus ranką, nutraukite skaitymą ir paprašykite jų paaiškinti, ką surado ir ką tai byloja apie karalių Benjaminą.

Diskusijos metu perskaitykite tokį Prezidento Hovardo V. Hanterio teiginį:

„Pernelyg nesirūpinkite savo statusu. […] Svarbu būti vertinamam. Tačiau turėtumėte dėmesį kreipti į teisumą, o ne į pripažinimą; į tarnavimą, o ne į statusą“ („To the Women of the Church“, Ensign, 1992 m. lapkritis, p. 96).

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Mozijo 2:16–17 eilutes ir surasti, ko karalius Benjaminas norėjo išmokyti savo žmones. Padėkite jiems suprasti, kad tarnaudami kitiems tarnaujame Dievui. Šį teiginį užrašykite lentoje. Pažymėkite, kad Mozijo 2:17 yra Raštų įvaldymo eilutė. Galite mokinius paraginti šią ištrauką pasižymėti išskirtiniu būdu, kad galėtų ją lengvai susirasti.

Pakvieskite mokinius prisiminti, kada jie tarnavo kitiems žmonėms.

Kaip tarnaudami kitiems, jūs tarnavote ir Dievui?
Kada kiti žmonės per tarnavimą palaimino jūsų gyvenimą? Kaip tarnaudami jums, jie tarnavo ir Dievui?

Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Mozijo 2:18–24, 34.

Kodėl karalius Benjaminas save ir savo žmones vadino „nenaudingais tarnais“? (Gali prireikti paaiškinti, kad naudą žmonės gauna tada, kai gauna daugiau, nei duoda. Dangiškajam Tėvui esame nenaudingi tarnai todėl, kad Jo duodamų palaimų vertė yra žymiai didesnė už vertę tos tarnystės, kurią Jis gauna iš mūsų.)
Kokių esate gavę palaimų, dėl kurių jaučiatės skolingi Dievui?
Kodėl svarbu suvokti, kad esame „amžinai skolingi“ Dievui? (Atsakymai gali būti ir tokie: kai suvokiame savo skolą Dievui, tai jaučiame didesnį dėkingumą, trokštame laikytis įsakymų ir labiau norime tarnauti kitiems.)

Pakvieskite mokinius pagalvoti apie tai, kaip jie galėtų „atiduoti [Dangiškajam Tėvui] viską, ką turi ir kuo [yra]“. Paliudykite, kad, kai laikomės Dievo įsakymų ir siekiame nuoširdžiai tarnauti, Jis mus laimina.

Mozijo 2:29–41

Karalius Benjaminas ragina savo žmones būti paklusnius Dievui

Lentoje užrašykite žodį SAUGOKITĖS. Paprašykite mokinių prisiminti, ar jie matė kokį nors ženklą su tokiu žodžiu arba su tokia pačia potekste. Pažymėkite, kad tokie įspėjimai saugo mus ir mūsų gyvybę.

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Mozijo 2:32–33, 36–38 eilutes ir surasti tai, ko saugotis karalius Benjaminas kvietė savo žmones.

Dėl ko karalius Benjaminas įspėjo savo žmones?
Kaip galime žinoti, kad pradedame sekti netinkama dvasia? Kodėl svarbu tai suvokti kuo anksčiau?
Kas, pasak Mozijo 2:38 eilutės, nutinka tiems, kurie miršta savo nuodėmėse?

Mokydami Mozijo 2:36 eilutės, galite pabrėžti, kad pats asmuo per savo elgesį gali atsitraukti nuo Viešpaties Dvasios. Vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pakomentavo tai, kaip svarbu pastebėti, kada atsitraukiame nuo Dvasios:

„Turime stengtis įžvelgti, kada „[atsitraukiame] nuo Viešpaties Dvasios ir ji nebeturi vietos [mumyse], kad vestų [mus] išminties takais, idant [būtume] palaiminti, klestintys ir apsaugoti“ (Mozijo 2:36). […]

Jei kas nors, ką mes galvojame, matome, klausome ar darome, tolina mus nuo Šventosios Dvasios, tuomet turime nustoti galvoti tai, žiūrėti į tai, klausytis ar daryti tai. Jei, pavyzdžiui, tai, kas skirta linksminti, atskiria mus nuo Šventosios Dvasios, tuomet tikrai tokio pobūdžio pasilinksminimas ne mums. Kadangi Dvasia negali pakęsti to, kas yra vulgaru, žiauru ar nepadoru, tuomet akivaizdu, kad tokie dalykai ne mums. Kadangi, įsitraukdami į užsiėmimus, kurių žinome, kad turėtume vengti, mes atstumiame Viešpaties Dvasią, todėl tie dalykai tikrai ne mums“ („Kad Jo Dvasia visuomet būtų su mumis“, 2006 m. visuotinės konferencijos medžiaga).

Kas, pasak vyresniojo Bednario, gali mus atitolinti nuo Šventosios Dvasios?
Kaip galime žinoti, kad atsitolinome nuo Šventosios Dvasios?

Lentoje, šalia žodžio SAUGOKITĖS, užrašykite žodžius ATMINKITE ir PAGALVOKITE.

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Mozijo 2:40–41 eilutes. Paprašykite, kad klasė surastų, apie ką, kaip norėjo karalius Benjaminas, jo žmonės turėtų pagalvoti ir ką jie turėtų atminti. Mokiniams atsakinėjant galite pabrėžti karaliaus Benjamino mokymą lentoje užrašydami tokią tiesą: Jei laikysimės įsakymų, tai būsime laiminami tiek laikinaisiais, tiek dvasiniais dalykais.

Kada matėte ar patys patyrėte laimę dėl paklusnumo Viešpaties įsakymams?

Paliudykite apie šiandien mokinių aptartų dalykų tikrumą. Užbaikite paragindami mokinius nusistatyti konkrečius tikslus būti labiau paklusniems tuose dalykuose, kurie jiems sekasi sunkiau, arba patobulėti vienoje iš Asmeninio tobulėjimo (merginoms) arba Pareigos Dievui (vaikinams) programose minimų sričių.

Raštų įvaldymo eilutė – Mozijo 2:17

Pakvieskite mokinius perskaityti Mozijo 2:17, Mato 22:36–40 ir Mato 25:40. Ištraukos iš Evangelijos pagal Matą padeda paaiškinti Mozijo 2:17 eilutėje esančią doktriną, atverti jos supratimą ir aiškiau pamatyti jos prasmę. Galite paraginti mokinius sudaryti Raštų grandinę, prie Mozijo 2:17 eilutės užrašydami Mato 22:36–40, prie Mato 22:36–40 eilučių užrašydami Mato 25:40 ir prie Mato 25:40 eilutės – Mozijo 2:17.

Paprašykite kelių mokinių papasakoti apie tai, kaip tarnaudami kitiems žmonėms jie jautėsi tarnaują Dievui.

Pakvieskite mokinius iki kitos pamokos kam nors patarnauti. Pasiūlykite jiems pasiruošti papasakoti apie šios užduoties vykdymą (tačiau pasistenkite, kad jie suprastų, jog neturi jaustis įpareigoti dalintis patyrimais, kurie yra pernelyg asmeniški).

Taip pat galite duoti iššūkį mokiniams iki kito susitikimo pamokoje mintinai išmokti Mozijo 2:17 eilutę.

Paliudykite, kad, nuoširdžiai tarnaudami kitiems, tarnaujame Viešpačiui.

Pastaba: Dėl to, kad šiandienos pamoka yra ilga, šią veiklą galite atlikti kitą dieną, kai turėsite daugiau laiko.

Komentarai ir kontekstas

Mozijo 2:33, 38–39. „Nesibaigiančioji bausmė“, „neužgesinama ugnis“ ir „nesibaigianti kankynė“

Perspėdamas apie maišto prieš Dievą padarinius, karalius Benjaminas naudojo frazes „nesibaigiančioji bausmė“ (žr. Mozijo 2:33), „neužgesinama ugnis“ (žr. Mozijo 2:38) ir „nesibaigianti kankynė“ (žr. Mozijo 2:39). Kad geriau suprastumėte šiuos terminus, peržiūrėkite Viešpaties žodžius, užrašytus Doktrinos ir Sandorų 19:6–12 eilutėse.