Mormono žodžių studijų įvadas
Kodėl reikia studijuoti šią knygą?
Studijuodami Mormono žodžius mokiniai gali sustiprinti tikėjimą, kad „Viešpats žino viską“ (Mormono žodžių 1:7) ir kad Jis padeda Savo tarnams įgyvendinti Jo tikslus. Ši knyga, istorinis metraštis, yra lyg jungiamoji grandis tarp mažųjų Nefio plokštelių (nuo 1 Nefio iki Omnio knygos) ir Mormono sutrumpintų didžiųjų Nefio plokštelių (nuo Mozijo iki 4 Nefio knygos). Mormono žodžiai gali padėti mokiniams suprasti, kuriuos metraščius Mormonas trumpino sudarydamas Mormono Knygą. Mokiniai čia supažindinami su karaliaus Benjamino tikėjimu ir pasiekimais.
Kas parašė šią knygą?
Šią knygą parašė Mormonas. Jis buvo pranašas, metraštininkas, trumpintojas ir Mormono Knygos sudarytojas. Be to, jis buvo teisus tėvas ir nefitų karo vadas. Pranašas Moronis buvo jo sūnus.
Kam ši knyga parašyta ir kodėl?
Mormonas rašė ateities skaitytojams, vildamasis, kad jo ir jo sūnaus Moronio raštai „bū[s] jiems [naudingi]“ (Mormono žodžių 1:2). Jis rašė konkrečiai lamanitų labui. Apie juos jis pasakė: „Aš meldžiuosi Dievui dėl savo brolių, kad jie vėl ateitų į Dievo pažinimą, taip, Kristaus išpirkimo pažinimą; kad jie vėl būtų pasigėrėtina liaudis“ (Mormono žodžių 1:8).
Kada ir kur ji buvo parašyta?
Šią knygą parašė Mormonas maždaug 385 m. po Kr., po to, kai „[matė] beveik visų [savo] žmonių, nefitų, sunaikinimą“ (Mormono žodžių 1:1). Mormonas neužsiminė apie tai, kur jis buvo, kai rašė šią knygą.
Kokie yra išskirtiniai šios knygos bruožai?
Ši trumpa knyga pertraukia chronologinę knygų seką Mormono Knygos pradžioje. Mormonas ją parašė praėjus daugiau nei 500 metų po to, kai Amalekis užbaigė Omnio knygą. Šioje knygoje Mormonas trumpai paaiškina, kaip sudaro ir trumpina savo žmonių metraščius. Kad suprastume jo paaiškinimą, naudinga atminti, kad Viešpats liepė Nefiui padaryti du plokštelių rinkinius „ypatingam“ ir „išmintingam“ tikslui (žr. 1 Nefio 9:3, 5). Viename plokštelių rinkinyje, dažnai vadinamame didžiosiomis plokštelėmis, buvo rašoma pasaulietinė nefitų istoriją, o kitame rinkinyje, dažnai vadinamame mažosiomis plokštelėmis, buvo rašomas šventas metraštis apie nefitų pamokslavimus, apreiškimus ir pranašystes (žr. 1 Nefio 9:2–4; Jokūbo knygos 1:3–4).
Mažąsias Nefio plokšteles Mormonas atrado po to, kai jau buvo sutrumpinęs dalį didžiųjų plokštelių (žr. Mormono žodžių 1:3). Vedamas Viešpaties Dvasios, Mormonas mažąsias plokšteles įtraukė kartu su didžiųjų plokštelių santrauka. Taip jis darė „išmintingam tikslui“ pagal Viešpaties valią (žr. Mormono žodžių 1:4–7).
Po daugelio metų paaiškėjo viena tokio įkvėpimo priežasčių. Džozefas Smitas Mormono Knygą pradėjo versti iš Mormono sutrumpintų didžiųjų Nefio plokštelių – pasaulietinės istorijos. Martinas Harisas, kuris verčiant šią dalį buvo Pranašo raštininkas, prarado 116 rankraščio puslapių. Viešpats Džozefui Smitui apreiškė, kad nelabi žmonės surado tuos puslapius ir pakeitė juose esančius žodžius (žr. DS 10:8–10). Jei Džozefas būtų vertęs tą pačią medžiagą, tai tie žmonės būtų tvirtinę, kad jis joks pranašas, nes antrą kartą nesugeba knygos išversti taip pat (žr. DS 10:11–19). Viešpats liepė Džozefui neversti tos dalies iš naujo ir pradėti versti mažąsias Nefio plokšteles, kurias Mormonas įtraukė kartu su didžiųjų plokštelių santrauka (žr. DS 10:30–45). Tokiu būdu Mormono žodžiai padeda pamatyti, kaip Viešpats paruošė būdą sukliudyti nelabiems žmonėms ir įtraukti tokius Raštus, kurie ne tik apima tą patį periodą kaip ir prarastame rankraštyje, bet ir „geriau nušviečia [Viešpaties] evangeliją“ (DS 10:45). Vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė: „Žinoma, būtų labai gerai, jei kas nors vieną dieną surastų tuos 116 prarastų puslapių iš pirmojo Mormono Knygos rankraščio. Bet kad ir kas tuose puslapiuose bebūtų užrašyta, tai nebūtų svarbiau ar labiau fundamentalu Mormono Knygos paskirčiai nei mokymai […] užrašyti mažosiose plokštelėse“ (Christ and the New Covenant: The Messianic Message of the Book of Mormon [1997], p. 35–36).
Mormonas, užrašydamas savo pamąstymus apie šventų metraščių sudarymą, taip pat trumpai aprašė karaliaus Benjamino tarnystę (žr. Mormono žodžių 1:10–18). Šis aprašymas padeda sujungti mažąsias Nefio plokšteles su Mormono sutrumpintomis didžiosiomis plokštelėmis. Apie karalių Benjaminą užsimenama Omnio knygos, paskutinės mažųjų plokštelių knygos, pabaigoje (žr. Omnio 1:23–25). Mozijo knyga, pirmoji Mormono sutrumpintų didžiųjų plokštelių knyga, prasideda nuo pasakojimo apie karaliaus Benjamino valdymo pabaigą ir tarnystę (žr. Mozijo 1:1, 9).
Knygos planas
Mormono žodžių 1:1–9 Mormonas atranda mažąsias Nefio plokšteles ir jas įtraukia į savo sutrumpintas didžiąsias plokšteles.
Mormono žodžių 1:10–18 Mormonas apibendrina karaliaus Benjamino valdymą.