78 pamoka
Almos 13
Įvadas
Kai Alma pradėjo mokyti maištinguosius Amoniho žmones, jie ginčijosi su juo, klausdami: „Kas tu toks?“ ir abejodami jo autoritetu (žr. Almos 9:1–6). Jie buvo atsimetimo būsenos, laikėsi Nehoro tvarkos – siekdami asmeninės naudos piktnaudžiavo kunigavimu (žr. Almos 1:2–15; 15:15; 16:11). Alma, priešingai Nehoro mokymams, mokė juos apie „šventosios Dievo tvarkos aukštąją kunigystę“, kurios tikslas yra padėti kitiems atgailauti ir įžengti į Viešpaties atilsį (žr. Almos 13:6). Jis nurodė Melchizedeko, kuris pamokslavo apie tikėjimą ir atgailą ir padėjo savo žmonėms gyventi taikoje, pavyzdį. Alma taip pat mokė apie ikimirtingąjį gyvenimą ir išankstinį įšventinimą. Savo pamokslą jis pabaigė kviesdamas žmones įsiklausyti į jo žodžius, kad galėtų pasiruošti įžengti į Viešpaties atilsį.
Pasiūlymai, kaip mokyti
Almos 13:1–12
Alma moko Amoniho žmones apie aukštųjų kunigų pašaukimą
Paaiškinkite, kad Almos 13 skyriuje yra Almos mokymai apie grupę žmonių, kurie Bažnyčiai yra labai svarbūs. Tiesą pasakius, per šių žmonių tarnavimą laiminami visi Bažnyčios nariai.
Pasakykite mokiniams, kad jie pažįsta žmonių, priklausančių šiai grupei. Tada paprašykite jų tyliai perskaityti Almos 13:1 eilutę ir pasakyti, kas yra tie žmonės. Kai perskaitys šią eilutę, pasiūlykite jiems dar perskaityti Almos 13:10, 14 ir Doktrinos ir Sandorų 107:1–3. Galite jiems pasiūlyti šias nuorodas užsirašyti savo Raštuose, prie Almos 13:1 eilutės.
Pažymėkite, kad Alma kalbėjo apie kunigus pagal Dievo Sūnaus tvarką, kuri yra Melchizedeko kunigystė. Kitaip tariant, jis kalbėjo apie vyrus, kurie turėjo Melchizedeko kunigystės aukštojo kunigo pareigybę. Pakvieskite vieną mokinį perskaityti šį vyresniojo Briuso R. Makonkio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
„Šie nefitai, kurie ištikimai laikėsi Mozės įstatymo, turėjo Melchizedeko kunigystę, o tai reiškia, kad jie turėjo Evangelijos pilnatvę. […] Viena geriausia mūsų turima informacija apie Melchizedeko kunigystę yra Almos 13 skyriuje“ (The Promised Messiah [1978], 421).
-
Kokių palaiminimų per Melchizedeko kunigystę patyrėte savo gyvenime? (Mokiniai gali paminėti Šventosios Dvasios dovaną, patriarchalinį palaiminimą, kitus kunigystės palaiminimus, Visuotinių įgaliotinių vadovavimą, vietos vadovų, pvz., vyskupų ar skyriaus prezidentų, vadovavimą ir palaiminimus, kuriuos jie gavo per savo tėvų šventykloje sudarytas sandoras. Jie taip pat gali paminėti krikštą ir sakramentą, kurie atliekami Aarono kunigystės įgaliojimu, bet vadovaujant Melchizedeko kunigijos vadovams.)
Ant lentos iškabinkite toliau pateiktus klausimus (arba išdalinkite juos atspausdintus lapeliuose). Skirkite mokiniams laiko perskaityti Almos 13:2–10 eilutes ir jose surasti atsakymus į klausimus.
Kada buvo pašaukti ir paruošti pirmieji Melchizedeko kunigystės turėtojai? (Žr. Almos 13:3–5.)
Kokias pareigas turi visi Melchizedeko kunigystės turėtojai? (Žr. Almos 13:6.)
Kokios Almos 13:7 eilutėje esančios frazės apibūdina Melchizedeko kunigystę?
Kokios yra kai kurios sąlygos, kad galėtum būti įšventintas į Melchizedeko kunigystę? (Žr. Almos 13:10.)
Kai mokiniai po pakankamai skirto laiko baigs ieškoti atsakymų į klausimus, paprašykite juos išvardinti savo atsakymus. Jų atsakymus galite surašyti lentoje.
Kad padėtumėte mokiniams giliau suprasti ir aptarti tai, ką skaitė, galite užduoti šiuos klausimus:
-
Kokiais būdais kunigystės turėtojų tarnystė padeda mums sužinoti, kaip žvelgti į Jėzų Kristų dėl išpirkimo? (Žr. Almos 13:2, 8, 16. Per savo pavyzdį ir mokymus, ir per atliekamas apeigas jie nukreipia mus į Gelbėtoją.)
-
Ką omenyje turėjo Alma, sakydamas, kad aukštieji kunigai yra „pašaukti ir paruošti nuo pasaulio įkūrimo“? (Almos 13:3). (Jis omenyje turėjo tai, kad kai kurie vyrai yra iš anksto įšventinami eiti tam tikras kunigystės pareigas.)
Kad padėtumėte mokiniams suprasti išankstinį įšventinimą ir kaip jis susijęs su jų gyvenimu, galite paprašyti kurio nors mokinio perskaityti žemiau pateiktus teiginius.
Pranašas Džozefas Smitas mokė: „Kiekvienas vyras, pašauktas tarnauti pasaulio gyventojams, tam tikslui buvo įšventintas didžiojoje dangaus taryboje prieš šio pasaulio sukūrimą. Manau, kad ir aš šiai pareigybei buvau paskirtas toje didžiojoje taryboje“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2007], p. 490).
Prezidentas Spenseris V. Kimbolas pasakė: „Pasaulyje, kuriame buvome prieš čia ateidami, ištikimoms moterims buvo pavestos tam tikros užduotys, o ištikimi vyrai buvo įšventinti į tam tikras kunigystės pareigas. Nors dabar nebeatmename konkrečių detalių, bet tai nekeičia tos šlovingos realybės, kurioje kadaise sutikome būti“ (Teachings of Presidents of the Church: Spencer W. Kimball [2006], 215–216).
-
Ką, pasak Almos 13:3 eilutėje esančio Almos mokymo, turime daryti, kad įvykdytume savo iš anksto numatytą misiją?
-
Kai vyras yra įšventinamas į kokią nors kunigystės pareigybę, ką tas įšventinimas turėtų jam reikšti? (Žr. Almos 13:8. Atkreipkite dėmesį į tai, kad į šį klausimą gali atsakyti tiek merginos, tiek vaikinai. Vaikinams gali būti naudingi merginų atsakymai.)
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Almos 13:11–12 eilutes ir surasti, kaip per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą pasikeitė Almos minimi Melchizedeko kunigystės turėtojai.
-
Ką, jūsų manymu, reiškia, kai kieno nors „apdarai [yra] baltai išplauti Avinėlio krauju“?
-
Kodėl, jūsų manymu, Melchizedeko kunigystės turėtojai turi pasikeisti per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą? Kaip galime sekti jų pavyzdžiu?
Mokiniams priminkite, kad šių tiesų Alma mokė Amoniho žmones. Dauguma tų žmonių „buvo Nehoro išpažinimo“ (Almos 14:18; 15:15), kas reiškia, kad jie buvo Nehoro mokymų šalininkai. Nehoras buvo vyras, kuris įtvirtino neteisingą tvarką, kurią Alma pavadino „piktnaudžiavimu kunigavimu“ (žr. Almos 1:12–15).
-
Kuo ištikimi Melchizedeko kunigystės turėtojai skiriasi nuo tų, kurie seka Nehoro mokymais? (Galite pakviesti mokinius apžvelgti Almos 1:2–6 eilutes ir jose surasti skirtumus tarp Nehoro piktnaudžiavimo kunigavimu ir Melchizedeko kunigystės.)
-
Amoniho žmonės jau buvo mokyti apie Melchizedeko kunigystę ir gavę palaiminimų per ją (žr. Almos 9:21; 13:1). Kodėl, jūsų manymu, Amoniho žmonėms buvo svarbu priminti apie tai, ką jie anksčiau sužinojo apie Melchizedeko kunigystę?
-
Ką šioje pamokoje sužinojote apie kunigystę? (Nors mokiniai pateiks įvairių tiesų, jų atsakymai turėtų reikšti, kad kunigystės apeigos ir kunigystės turėtojų tarnystė mums padeda žinoti, kaip žvelgti į Jėzų Kristų dėl išpirkimo.)
Galite mokiniams pasiūlyti savo užrašuose arba Raštų studijavimo žurnaluose užsirašyti šią tiesą bei visas kitas savo surastas tiesas. Jei užteks laiko, paprašykite jų parašyti, kaip šie principai gali paveikti jų požiūrį į kunigystės galią ir palaiminimus.
Almos 13:13–20
Alma moko apie Melchizedeką, didį aukštąjį kunigą, kuris tarp savo žmonių įtvirtino taiką
Lentoje užrašykite tokius žodžius ir frazes: aukštasis kunigas, karalius, parodė galingą tikėjimą, skelbė atgailą, įtvirtino taiką, taikos princas, valdė vadovaujamas savo tėvo. Užrašę vieną žodį ar frazę stabtelėkite, kad mokiniai, nežiūrėdami į Raštus, paspėliotų, ką Alma apibūdino šiais žodžiais ir frazėmis. (Jis apibūdino Melchizedeką.) Jei mokiniai neatspėjo, net kai lentoje surašėte visus žodžius ir frazes, paprašykite jų perskaityti Almos 13:14 eilutę.
Jei mokiniai atspėjo, kad Alma kalbėjo apie Jėzų Kristų, paklauskite jų, kodėl teisaus aukštojo kunigo apibūdinimas jiems priminė apie Gelbėtoją. Padėkite jiems suprasti, kad Melchizedeko kunigystės turėtojai yra „pagal tvarką Sūnaus, Tėvo Viengimio“ (Almos 13:9; taip pat žr. DS 107:2–4). Pažymėkite, kad savo tarnystėje ir mokymuose Melchizedeko kunigystės turėtojai turėtų stengtis sekti Jėzaus Kristaus pavyzdžiu. Mokiniams taip pat priminkite, kad Melchizedeko kunigystės įgaliojimu atliekamos apeigos padeda mums artėti prie Gelbėtojo.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Almos 13:14–19. Paraginkite visus mokinius pagalvoti apie tai, kaip nelabiesiems Amoniho žmonėms galėjo būti naudinga išgirsti apie Melchizedeką.
-
Kokiais Almos 13:17 eilutėje esančiais žodžiais apibūdinami Melchizedeko žmonės? Kuo šie žmonės buvo panašūs į Amoniho žmones? (Žr. Almos 8:9; 9:8.)
-
Ką, būdamas savo žmonių vadas, padarė Melchizedekas? Kaip savo vadovavimu jis paveikė žmones? Kuo šis poveikis skyrėsi nuo poveikio Amoniho žmonėms, kurie sekė Nehoro mokymais? (Žr. Almos 8:17; 10:27, 32.)
Tegul mokiniai apibendrina Almos 13:16–18 eilutes, pasakydami, kokių tiesių šios eilutės moko apie kunigijos vadovų pareigas. Žiūrėkite, kad apibendrindami jie išsakytų tokią mintį: kunigijos vadovai mums padeda žvelgti į Jėzų Kristų, atgailauti ir gyventi ramybėje. (Galite paraginti mokinius savo apibendrinimą užsirašyti savo Raštuose, ties Almos 13:16–18 eilutėmis.) Pažymėkite, kad ir kiti vadovai, pavyzdžiui, Paramos bendrijos ir Merginų organizacijos vadovės, taip pat yra neatsiejamos šio darbo dalyvės. Tarnaudamos kartu su kunigijos vadovais, jos padeda asmenims ir šeimoms ateiti pas Kristų.
-
Kaip esate palaiminti per Bažnyčios vadovų tarnavimą?
Almos 13:21–31
Alma kviečia žmones įsiklausyti į Viešpaties balsą ir įžengti į Jo atilsį
Pakvieskite mokinius Almos 13:12, 13, 16, 29 eilutėse surasti besikartojančią mintį. Jie turėtų rasti žodį atilsis ir frazę „Viešpaties atilsis“. Galite paraginti mokinius pasižymėti šią mintį kiekvienoje iš tų eilučių. Kad padėtumėte mokiniams suprasti, ką reiškia šiame gyvenime ir po mirties įžengti į Viešpaties atilsį, perskaitykite tokius teiginius:
„Senovės pranašai kalba: „įžengti į Dievo atilsį“ [žr. Almos 12:34; DS 84:23–24]; ką tai reiškia? Mano manymu, tai reiškia įžengti į Dievo pažinimą ir meilę, pasitikėjimą Jo tikslais ir Jo planu iki tokio lygio, kad žinome esą teisūs ir kad nebeieškome nieko kito“ (Džozefas F. Smitas, Teachings of Presidents of the Church: Joseph F. Smith [1998], 56).
„Tikrieji šventieji į Viešpaties atilsį įžengia dar šiame gyvenime, o išlikdami tiesoje, jie išlieka tos palaimintos būsenos tol, kol neįgyja atilsio su Viešpačiu danguje. […] Viešpaties atilsis amžinybėje reiškia paveldėti amžinąjį gyvenimą, įgyti Viešpaties šlovės pilnatvę“ (Bruce R. McConkie, Mormon Doctrine, 2nd ed. [1966], 633).
Paaiškinkite, kad Alma ragino Amoniho žmones atgailauti ir ruoštis Jėzaus Kristaus atėjimui (žr. Almos 13:21–26). Tada jis pateikė jiems principus, kurių jie turėjo laikytis, kad įžengtų į Viešpaties atilsį.
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Almos 13:27 eilutę.
-
Kokie Almos 13:27 eilutėje esantys žodžiai parodo Almos nusiteikimą žmonių ir savo žinios atžvilgiu?
Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Almos 13:27–29. Paprašykite mokinių paieškoti tų principų, kuriais, kaip vylėsi Alma, seks žmonės. Po to paprašykite jų išvardinti savo atrastus principus. Pavyzdžiui, jie galėtų pasakyti, kad, jei nuolankiai priimame kvietimą atgailauti, Dvasia mus ves į Viešpaties atilsį.
Pakvieskite mokinių užsirašyti tikslų apie tai, kaip jie seks Almos 13:27–29 eilutėse surašytais patarimais. Paliudykite, kad į Viešpaties atilsį tiek šiame, tiek būsimame gyvenime įžengsime sekdami Almos mokytais principais.
Komentarai ir kontekstas
Almos 13:3. Valios laisvė ikimirtingame pasaulyje
Alma, kalbėdamas apie kunigystės turėtojus ir ikimirtingąjį išankstinį įšventinimą, mokė, kad „pradžioje [jie buvo] palikti pasirinkti gera ar pikta“ (Almos 13:3). Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas detalizavo šią tiesą:
„Dievas dar [ikimirtingame] dvasių pasaulyje savo vaikams suteikė valios laisvę, kurią individualios dvasios turėjo, kaip kad žmonės turi ir čia, privilegiją pasirinkti gėrį ir atmesti blogį arba ragauti blogio ir kęsti savo nuodėmių pasekmes. Štai kodėl kai kurie ten ištikimiau už kitus laikėsi Viešpaties įsakymų. […]
Žmonių dvasios turėjo valios laisvę. […] Žmonių dvasios nebuvo lygios. Jos galbūt buvo lygios pačioje pradžioje, ir mes žinome, kad pradžioje jos visos buvo nekaltos; tačiau joms suteikta valios laisvės teisė vienoms leido tapti pranašesnėms už kitas ir tokiu būdu, per neaprėpiamą nemirtingą egzistenciją, tapti labiau apsišvietusioms ir ištikimesnėms, nes jos buvo laisvos elgtis savo nuožiūra, laisvos savarankiškai mąstyti, priimti tiesą ar prieš ją maištauti“ (Doctrines of Salvation, comp. Bruce R. McConkie, 3 vols. [1954–56], 1:58–59).
Almos 13:3–5. Ikimirtingasis gyvenimas ir išankstinis įšventinimas
Prezidentas Boidas K. Pakeris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:
„Sugrąžinimo metu mums nebuvo sugrąžinta svarbesnės tiesos už žinias apie mūsų ikimirtingąjį egzistavimą. Jokia kita bažnyčia nežino ir nemoko šios tiesos. Ši doktrina duota tik fragmentais, tačiau pagrindiniai faktai yra dažnai kartojami apreiškimuose, kad patikintų mus apie tam tikras esmines tiesas.
[…] Štai keletas esminių faktų apie tai, ką žinome apie savo padėtį ikimirtingajame gyvenime: „Žmogus pradžioje taip pat buvo su Dievu“ (DS 93:29). Mes gyvenome Dievo, mūsų Amžinojo Tėvo, akivaizdoje; esame Jo palikuonys. Prieš šį pasaulį iš sąmonės, arba dvasios, buvo sukurti dvasiniai kūnai. (Žr. Abraomo 3:22.) Visi buvome apdovanoti valios laisve. Buvo suteikti įgaliojimai ir parinkti vadovai (Almos 13:1-4). (Our Father’s Plan [1984], 14–15).
Žinyne Ištikimi tikėjimui pateikiamas toks išankstinio įšventimo paaiškinimas:
„Ikimirtingajame dvasių pasaulyje Dievas tam tikras dvasias paskyrė atlikti ypatingas misijas jų mirtingajame gyvenime. Tai vadinama išankstiniu paskyrimu.
Išankstinis paskyrimas negarantuoja, kad tie asmenys gaus tam tikrus pašaukimus ar pareigas. Tokios galimybės šiame gyvenime ateina teisingai naudojantis valios laisve, taip kaip ir išankstinis paskyrimas buvo teisumo ikimirtingajame gyvenime rezultatas. […]
Išankstinio paskyrimo doktrina tinka visiems Bažnyčios nariams, ne tik Gelbėtojui ir Jo pranašams. Prieš sukuriant žemę, ištikimai tikinčioms moterims buvo duotos tam tikros pareigos, ir ištikimai tikintys vyrai buvo iš anksto paskirti tam tikroms kunigystės pareigoms. Nors ir neatsimenate to laiko, jūs tikrai sutikote atlikti svarbias užduotis savo Tėvo tarnyboje. Kai parodysite esą verti, jums bus duotos galimybės atlikti tas užduotis, kurias tada gavote“ (Ištikimi tikėjimui. Evangelijos žinynas [2005], 57–58).
Vyresnysis Nylas A. Maksvelas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:
„Ikimirtingumas nėra lengva doktrina. Visi turime pasirinkti, nepaliaujamai sunkiai darbuotis, patirti ironiją ir negandas, tikslingai praleisti laiką ir gerai išnaudoti turimus talentus bei dovanas. Vien tai, kad buvome išrinkti „ten ir tada“ tikrai nereiškia, kad „čia ir dabar“ turime nieko nedaryti. Ar tai būtų iš anksto įšventinti vyrai, ar iš anksto paskirtos moterys – visi ten pašaukti ir paruošti taip pat turi parodyti, kad buvo „išrinkti ir ištikimi“. (Žr. Apr 17:14; DS 121:34–36.)“ („Premortality, a Glorious Reality,“ Ensign, Nov. 1985, 17).