56 pamoka
Mozijo 7–8
Įvadas
Maždaug 80 metų prieš karaliaus Benjamino sūnui Mozijui tampant karaliumi, vienas vyras, vardu Zenifas, iš Zarahemlos išsivedė grupę nefitų gyventi Nefio žemėje, kurią jie laikė „savo paveldo žeme“ (žr. Omnio 1:27–30). Karalius Mozijas įgaliojo vyrą, vardu Amonas, vesti mažą grupę į Nefio žemę ir sužinoti apie Zenifo grupės likimą. Amonas ir jo draugai pamatė, kad Zenifo grupės palikuonys gyvena lamanitų vergijoje. Jų karalius buvo Zenifo anūkas Limhis. Amono atvykimas Limhiui ir jo žmonėms suteikė vilties. Limhis paklausė, ar Amonas galįs išversti rašmenis ant 24 aukso plokštelių, kurias surado jo žmonės. Amonas paaiškino, kad Zarahemlos karalius Mozijas yra regėtojas ir gali išversti tuos senus metraščius.
Pasiūlymai, kaip mokyti
Mozijo 7
Amonas suranda Lehio-Nefio žemę ir sužino, kaip karaliaus Limhio žmonės buvo pavergti
Lentoje užrašykite: gedėti – jausti gailestį arba liūdėti
-
Dėl kokių priežasčių žmonės gedi?
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Mozijo 7:24, o likusi klasės dalis tegul seka skaitymą. Atkreipkite dėmesį į frazę „visa tai dėl nedorybės“. Paaiškinkite, kad šioje eilutėje kalbama apie žmonių grupę ištikusius padarinius dėl neteisių jų poelgių. Pakvieskite mokinius pamąstyti, ar jie kada gedėjo dėl kokios nors situacijos, nutikusios „dėl nedorybės“. Paaiškinkite, kad šiandien jie studijuos Mozijo 7–8 skyrius, kuriuose susipažins su karaliumi, vardu Limhis, ir žmonių gedėjimo priežastimis. Pakvieskite mokinius surasti, kaip Limhis ragino savo žmones įveikti liūdesį.
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Mozijo 7:1. Paprašykite klasės pasakyti, kokios dvi vietovės paminėtos šioje eilutėje. Lentoje nubraižykite pirmąjį prie šios pamokos pridėtą brėžinį ir pakvieskite mokinius tą patį padaryti savo Raštų studijavimo žurnale arba klasės užrašuose. Kai naudosite šį brėžinį, paaiškinkite, kad Bažnyčia neturi oficialios nuomonės dėl Mormono Knygoje aprašytų įvykių geografinės vietos, išskyrus tai, kad jie vyko kažkur Amerikose.
Pastaba: Studijuodami Mozijo knygą mokiniai savo brėžinyje įrašys daugiau informacijos. Kad mokiniai turėtų pakankamai vietos įrašyti papildomą informaciją, brėžinį lentoje nubraižykite tiksliai taip, kaip parodyta. Kol mokiniai dar nepradėjo braižyti, atkreipkite jų dėmesį į papildomą vietą. ( Visas brėžinys pateikiamas šio vadovėlio pabaigoje esančiame priede.)
Paaiškinkite, kad, atvykusi į pažadėtąją žemę, Lehio šeima įsikūrė Nefio žemėje (dar kartais vadinamoje Lehio-Nefio žeme arba pirmojo paveldo žeme). Netrukus po Lehio mirties Viešpats įsakė Nefiui bėgti į tyrus ir su savimi vestis visus, kurie norės bėgti kartu. Nefio žmonės ir toliau gyveno Nefio žemėje, tačiau jie buvo atsiskyrę nuo Lamano ir Lemuelio pasekėjų. Po daugelio metų Viešpats įsakė grupei nefitų bėgti iš Nefio žemės. Toji grupė galiausiai apsistojo žemėje, pavadinimu Zarahemla, kuri buvo į šiaurę nuo Nefio žemės.
Praėjus kelioms kartoms, vienas vyras, vardu Zenifas, išsivedė grupę nefitų į Nefio žemę „užimti savo paveldo žemę“ (žr. Omnio 1:27–30). Zenifas buvo prisijungęs prie kitos grupės, kuriai nepavyko užimti žemės tame krašte (žr. Mozijo 9:1–2). Pakvieskite mokinius nupiešti rodyklę nuo Zarahemlos iki Nefio žemės ir ją pavadinti „Zenifo vedama nefitų grupė“. Ši grupė iš Zarahemlos išvyko 80 metų prieš Mozijui tampant karaliumi.
Pakvieskite mokinius vėl greitai peržvelgti Mozijo 7:1 eilutę ir surasti, ką norėjo sužinoti Mozijas. Kai atsakys, pakvieskite juos perskaityti Mozijo 7:2–3 eilutes ir surasti, ką Mozijas padarė, kad gautų atsakymą į savo klausimą. Paprašykite mokinių nubrėžti antrą rodyklę nuo Zarahemlos į Nefio žemę, reiškiančią Amono vadovaujamos paieškos grupės kelionę, ir atitinkamai ją pavadinti.
Apibendrinkite Mozijo 7:4–11 eilutes, paaiškindami, kad Amonas surado miestą, kuriame valdomi Zenifo anūko Limhio gyveno Zenifo žmonių palikuonys. Limhis Amono grupę pamatė nuo miesto sienų. Manydamas, kad atvykėliai yra kokie nors nelabi jo mirusio tėvo Nojaus kunigai, jis įsakė savo sargybiniams juos suimti ir uždaryti į kalėjimą (žr. Mozijo 21:23). Po dviejų dienų jis juos apklausė. Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Mozijo 7:12–15 eilutes ir surasti, kokia buvo Limhio reakcija po to, kai sužinojo, kas toks yra Amonas ir iš kur jis yra.
-
Kodėl Limhis džiaugėsi sužinojęs, kad Amonas buvo iš Zarahemlos žemės?
Dar kartą atkreipkite jų dėmesį į lentoje užrašytą žodį gedėti. Apibendrinkite Mozijo 7:16–19 eilutes, paaiškindami, kad karalius Limhis sukvietė savo žmones ir jiems pristatė Amoną, kalbėjo apie jų liūdesio ir apgailestavimo priežastis ir padėjo jiems suprasti, kaip išsivaduoti.
Lentoje užrašykite žodį priežastys po apibrėžimu gedėti. Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Mozijo 7:20–28. Paprašykite klasės surasti veiksmus, kurie, pasak Limhio, buvo jo žmonių išbandymų ir liūdesio priežastimi. (Gali būti naudinga mokinius informuoti, kad Mozijo 7:26 eilutėje minimas pranašas yra Abinadis, kuris buvo sudegintas Limhio tėvo Nojaus karaliavimo metu.) Kai eilutės bus perskaitytos, pakvieskite kelis mokinius lentoje po žodžio priežastys išvardinti, ką jie surado.
-
Kaip manote, kokia buvo pagrindinė tų žmonių liūdesio priežastis? (Nedorybė, arba nuodėmė.)
Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Mozijo 7:29–32 eilutes. Pakvieskite juos išsirinkti frazę, kuri parodytų Limhio supratimą apie ryšį tarp žmonių nuodėmių ir tų žmonių liūdesio. (Gali prireikti paaiškinti, kad pelai yra tai, kas lieka po to, kai kuliant grūdai atskiriami nuo varpų. Mozijo 7:30 eilutėje „pjauti pelus“ reiškia gauti kažką beverčio.) Pakvieskite kelis mokinius perskaityti ir paaiškinti pasirinktas frazes.
-
Kuo gali būti naudingas nuodėmių padarinių žinojimas?
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Mozijo 7:33. Paprašykite klasės surasti, ką daryti Limhis ragino savo žmones.
-
Kokių principų galime pasimokyti iš Limhio ir jo žmonių apie savo nuodėmių pripažinimo ir liūdėjimo dėl jų padarinių? (Kai mokiniai šiame skyriuje ieškos tiesų, padėkite jiems suprasti, kad nuodėmių pripažinimas ir liūdėjimas dėl jų gali nukreipti mus pas Viešpatį, kad Jis išvaduotų. Šį principą galite užrašyti lentoje.)
Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti šį principą, paprašykite jų įsivaizduoti, kad jie turi brangų žmogų, kuris gailisi dėl savo nuodėmių ir trokšta atgailauti bei atsigręžti į Viešpatį, tačiau nežino, kaip tai padaryti. Paliudykite, kad Mozijo 7:33 eilutėje pateikiamas Limhio patarimas savo žmonėms yra svarbus būdas, kaip galima nugalėti dėl nuodėmės atsiradusį liūdesį ir apgailestavimą. Pakvieskite mokinius tyliai patyrinėti Mozijo 7:33 eilutę ir surasti frazes, padėsiančias žinoti, kaip „atsigręžti į Viešpatį“. (Galite mokiniams pasiūlyti šias frazes pasižymėti.)
Kai praeis pakankamai laiko, pakvieskite kelis mokinius pasidalinti jiems įstrigusiomis frazėmis. Tegul kiekvienas mokinys tos pasirinktos frazės prasmę paaiškina, 1) ją persakydamas savais žodžiais arba 2) pateikdamas pavyzdžių apie veiksmus ir mintis tokio žmogaus, kuris stengiasi pritaikyti pasirinktoje frazėje išsakytą principą.
Paprašykite mokinių pamąstyti, ar jie turi nuodėmių, už kurias nėra atgailavę ir dėl kurių galbūt apgailestauja ir jaučia liūdesį ne tik jie patys, bet ir jų mylimi žmonės. Pakvieskite mokinius savo Raštų studijavimo žurnaluose raštu atsakyti į tokį klausimą:
-
Kaip šiandien galite pritaikyti Mozijo 7:33 eilutę?
Paliudykite, kad, kai visa širdimi ir protu atsigręšime į Viešpatį, Jis išlaisvins mus iš gedėjimo dėl savo nuodėmių.
Mozijo 8
Amonas sužino apie 24 aukso plokšteles ir pasako Limhiui apie regėtoją, kuris gali išversti jose esančius rašmenis
Pakvieskite du mokinius ateiti į klasės priekį. Užriškite vienam mokiniui akis ir po klasę ant grindų išdėliokite knygų, popieriaus lapų ir kitokių nepavojingų daiktų. Paprašykite antrojo mokinio duoti žodinius nurodymus pirmajam mokiniui, kad šis galėtų per klasę pereiti nekliudydamas nei vieno iš tų daiktų. Tada tegul antras mokinys užsiriša akis. Pakeiskite ant grindų sudėtų daiktų vietas ir paprašykite, kad pirmasis mokinys duotų žodinius nurodymus. Tačiau šį kartą akis užsirišęs mokinys tyčia neseks nurodymais. (Šiam mokiniui dar prieš pamokos pradžią pasakykite, kad nekreiptų dėmesio į nurodymus.)
-
Kodėl naudinga klausytis nurodymų to žmogaus, kuris mato tai, ko nematome mes?
Apibendrinkite Mozijo 8:5–12 eilutes, paaiškindami, kad Limhis prieš Amono atvykimą jau buvo išsiuntęs ekspediciją, kad gautų pagalbos iš Zarahemlos. Toji ekspedicija nuklydo į tyrus ir vietoj Zarahemlos surado sunaikintos civilizacijos likučius. Jie rado 24 aukso plokšteles su rašmenimis. (Galite paaiškinti, kad Limhio žmonių rasti griuvėsiai buvo viskas, kas liko iš jareditų civilizacijos. Jareditų metraštis, paimtas iš tų 24 aukso plokštelių, į Mormono Knygą yra įtrauktas kaip Etero knyga.) Šią kelionę prie lentoje nubraižyto brėžinio pridėkite taip, kaip parodyta šio puslapio paveikslėlyje. Tegul tą patį savo brėžiniuose padaro ir mokiniai. Paaiškinkite, kad karalius Limhis norėjo suprasti rašmenis, kurie buvo išraižyti 24 aukso plokštelėse. Jis pasiteiravo Amono, ar jis žinąs ką nors, kas galėtų juos išversti.
Pakvieskite vieną mokinį perskaityti Amono atsakymą iš Mozijo 8:13–15. Paprašykite klasės surasti, kaip Amonas pavadino žmogų, turintį galios versti tokius metraščius. Paprašykite mokinių tyliai patyrinėti Mozijo 8:16–19 eilutes ir paieškoti papildomų regėtojo sugebėjimų. Keleto mokinių paprašykite pasidalinti savo pastebėjimais.
Lentoje užrašykite tokį teiginį: Pranašus, regėtojus ir apreiškėjus Viešpats siunčia žmonijos labui.
-
Kiek regėtojų šiuo metu yra žemėje? (Penkiolika – Pirmosios Prezidentūros nariai ir Dvylikos Apaštalų Kvorumas.)
-
Kokių dalykų mums atskleidžia pranašai, regėtojai ir apreiškėjai? (Jei mokiniams sunku atsakyti, paklauskite, ką regėtojai atskleidė tokiomis temomis kaip santuoka ir šeima, švietimas, pramogos ir žiniasklaida ar lytinis tyrumas.)
-
Kaip jūsų gyvenimą palaimino šių laikų pranašai, regėtojai ir apreiškėjai?
Galite ir jūs pasakyti, kaip jūsų gyvenimą palaimino pranašai, regėtojai ir apreiškėjai. Pakvieskite mokinius savarankiškai perskaityti ir apmąstyti naujausios konferencijos kalbą, pasakytą Pirmosios Prezidentūros ar Dvylikos Apaštalų Kvorumo nario, ir sekti toje kalboje išsakytu patarimu.
Komentarai ir kontekstas
Mozijo 1–29. Istorinė apžvalga
Šiame vadovėlyje pateiktame Mozijo knygos įvade rasite Mozijo knygos istorinę apžvalgą.
Mozijo 8:16. „Regėtojas yra apreiškėjas ir taip pat pranašas“
Vyresnysis Džonas A. Vidsou iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo taip aiškino vardų „pranašas, regėtojas ir apreiškėjas“ prasmę:
„Atrodo, kad šiuos tris vardus dažnai vartojant kartu, jų prasmės suprantamos beveik taip pat; bet kadangi jų prasmės gana skirtingos, tad ir jų vartojimas yra prasmingas.
Pranašas yra mokytojas. Tai yra esminė šio žodžio prasmė. Žmones jis moko tiesos ir Evangelijos, kurią žmogui apreiškė Viešpats ir kurią, sulig įkvėpimu, jis perteikia pagal žmonių supratimą. Be to, jis yra tiesos aiškintojas. Jis dar parodo, kad vienintelis kelias žmonijai būti laimingai yra paklusti Dievo įstatymui. Jis šaukia atgailon tuos, kurie nuklysta nuo tiesos. Jis tampa kariu, siekiančiu Viešpaties tikslų žmonijos šeimai. Jo gyvenimo tikslas yra puoselėti Viešpaties išgelbėjimo planą. Visa tai jis daro artimai bendraudamas su Viešpačiu, kol tampa „pertekęs jėgų, Viešpaties Dvasios“ (Michėjo 3:8; taip pat žr. DS 20:26; 34:10; 43:16) […]
Bėgant laikui, žodis „pranašas“ pradėjo reikšti žmogų, kuris iš Viešpaties gauna apreiškimus ir nurodymus. Imta klaidingai manyti, kad pagrindinė pranašo užduotis yra numatyti būsimus įvykius, skelbti pranašystes – o tai tėra tik viena iš kelių pranašo funkcijų.
Turint omenyje, kad pranašas yra apreiškimus iš Viešpaties gaunantis asmuo, vardai „regėtojas ir apreiškėjas“ tik sustiprina platesnę ir integralesnę vardo „pranašas“ prasmę. Be abejo, labai išmintinga konkrečiai paminėti, kad pranašas yra regėtojas ir apreiškėjas, kaip tai daroma Bažnyčios konferencijose.
Pranašas taip pat gauna apreiškimus iš Viešpaties. Jis gali gauti jau gautų tiesų išaiškinimus arba žmonėms dar nežinomas, naujas tiesas. Tokie apreiškimai visada apsiriboja užimama oficialia pozicija. Žemesnė pareigybė negaus apreiškimo aukštesnei pareigybei.
Regėtojas yra dvasinėmis akimis regintis žmogus. Jis įžvelgia prasmę ten, kur kiti ją sunkiai įžvelgia; tad jis yra amžinosios tiesos interpretuotojas ir aiškintojas. Jis numato ateitį iš praeities ir dabarties. Tai jis daro tiesiogiai jame veikiančios Viešpaties galios dėka arba netiesiogiai per dieviškas priemones, pvz., Urimą ir Tumimą. Trumpai tariant, jis regi ir vaikšto Viešpaties šviesoje atmerktomis akimis. (Mormono Knyga, Mozijo 8:15–17)
Apreiškėjas su Viešpaties pagalba atskleidžia tai, kas anksčiau nebuvo žinoma. Tai gali būti nauja arba užmiršta tiesa, naujas ar užmirštas žinomos tiesos pritaikymas žmogaus poreikiams. Tačiau apreiškėjas visada dirba su tiesa, konkrečia tiesa (DS 100:11), o toji tiesa visada turi dievišką patvirtinimo antspaudą. Apreiškimas gali būti gaunamas įvairiai, tačiau reikia nepamiršti, kad apreiškėjas gyvena ir elgiasi taip, kad būtų harmonijoje su dieviška apreiškimo dvasia, tiesos dvasia, ir būtent todėl jis gali gauti dieviškas žinias.
Apibendrinu: pranašas yra žinomos tiesos mokytojas; regėtojas suvokia paslėptą tiesą; apreiškėjas neša naują tiesą. Pačia plačiausia prasme dažniausiai vartojamas „pranašo“ vardas reiškia ir kitus vardus, tad pranašas yra ir tiesos mokytojas, ir tiesos suvokėjas, ir tiesos nešėjas“ (Evidences and Reconciliations, sudr. G. Homer Durham, 3 vols. 1 [1960], p. 257–258; kursyvas pridėtas).
Mozijo 8:17. „Regėtojas gali žinoti apie tai … kas įvyks“
Prezidentas Boidas K. Pakeris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pateikė pavyzdį apie tai, kaip pastarųjų dienų pranašai, regėtojai ir apreiškėjai buvo regėtojais:
„Raštuose pranašai vadinami „sargybiniais ant bokšto“, matančiais „priešą dar jam toli esant“ ir taip pat matančiais „tai, kas buvo nematoma prigimtinei akiai, [nes] Viešpats pakėlė regėtoją savo žmonėms“.
[Prieš daugelį metų] Broliai įspėjo mus dėl šeimos irimo ir sakė ruoštis. Pirmoji Prezidentūra pristatė kassavaitinius šeimos namų vakarus. […] Tėvams parūpinta nuostabi medžiaga mokyti savo vaikus ir pažadėta, kad ištikimieji bus palaiminti.
Nors apreikšta organizacija ir doktrinos liko nepakitusios, visos Bažnyčios institucijos buvo pertvarkytos viena kitos ir šeimos atžvilgiu. […] Visa mokymo programa Bažnyčioje buvo pakeista pagal Raštus. […] Metų metai praleisti ruošiant naujus Biblijos, Mormono Knygos, Doktrinos ir Sandorų bei Brangiojo Perlo leidimus. […]
Tegalime tik įsivaizduoti, kur būtume, jei tik dabar imtume reaguoti į šį siaubingą naują šeimos sąvokos apibrėžimą. Tačiau taip nėra. Mes nesiblaškome, bandydami nuspręsti, ką daryti. Mes žinome, ką daryti ir ko mokyti. […]
Vadovaujamės ne savo sukurtu planu. Mums yra apreikštas išgelbėjimo planas, tas didysis laimės planas, o pranašai ir apaštalai apreiškimus gaus tol, kol jų reikės Bažnyčiai ir jos nariams“ („The Father and the Family,“ Ensign, May 1994, 20).