Biblioteka
33 pamoka. 2 Nefio 17–20

33 pamoka

2 Nefio 17–20

Įvadas

2 Nefio 17–20 skyriuose Nefis užrašo Izaijo pasakojimą apie tai, kaip šis bando įtikinti Judo karalių ir jo žmones kliautis Viešpačiu, o ne pasaulinėmis sąjungomis. Naudodamas pavaizdus ir šešėlius, Izaijas pranašavo apie savo laikų įvykius, Jėzaus Kristaus gimimą ir apie nelabųjų sunaikinimą Viešpaties antrojo atėjimo metu.

Pasiūlymai, kaip mokyti

2 Nefio 17–18; 19:1–7

Judo karalystės žmonės liaujasi kliovęsi Jėzumi Kristumi

Pamoką pradėkite paprašydami mokinių išvardinti kuo daugiau kitų Jėzaus Kristaus vardų. Lentoje surašykite jų atsakymus. Tada pakvieskite juos tyliai perskaityti 2 Nefio 17:14. Prie sąrašo lentoje prirašykite vardą Imanuelis arba jį apibraukite, jei toks vardas jau užrašytas. Paprašykite mokinių Mato 1:23 eilutėje arba Raštų rodyklėje surasti šio vardo reikšmę.

  • Ką reiškia vardas Imanuelis? („Dievas su mumis“)

Pažymėkite, kad svarbiausią Izaijo pranašystės apie Imanuelį reikšmę surasime Mato 1:18–25 eilutėse. Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti šią ištrauką.

  • Kaip išsipildė Izaijo pranašystė apie Imanuelį?

  • Kada savo gyvenime matėte Viešpaties kaip Imanuelio, arba „Dievas su mumis“, realumą?

Paaiškinkite, kad 2 Nefio 19:6–7 eilutės yra vienos iš geriausiai žinomų pranašysčių apie Gelbėtoją. Garsiai perskaitykite šią ištrauką. Pažymėkite, kad šiose eilutėse Jėzus Kristus vadinamas keliais vardais. (Jei kuris nors iš šių vardų dar neužrašytas lentoje, tai įrašykite jį į sąrašą.)

  • Kuris iš šių vardų geriausiai atspindi jūsų jausmus Gelbėtojui? Kodėl?

Prieš mokydami likusią pamokos dalį, pateikite mokiniams istorinį 2 Nefio 17–18 skyrių kontekstą. Paaiškinkite, kad šiuose skyriuose dažnai minimos trys tautos – Judas, Izraelis ir Sirija – ir jų karaliai, o taip pat asirų imperija, kuri kėsinosi užkariauti visas šias tris mažesnes tautas. Jei mokiniai naudojasi pastarųjų dienų šventųjų Biblijos leidimu, gali būti naudinga atsiversti 1, 3 ir 5 žemėlapius, kuriuose pavaizduotos šiuose skyriuose minimos geografinės vietovės. Taip pat padėsite mokiniams suprasti šių skyrių kontekstą, jei parodysite šią lentelę (adaptuota iš Victor L. Ludlow, Isaiah: Prophet, Seer, and Poet [1982], p. 140). Jei reikės, pamokos metu vis prie jos sugrįžkite.

Šalis

Judas

Sirija

Izraelis

Sostinė

Jeruzalė

Damaskas

Samarija

Teritorija arba pagrindinė giminė

Judas

Aramas

Efraimas

Vadovas

Ahazas (karalius) iš Dovydo namų

Recinas (karalius)

Pekachas (karalius), Remalijo sūnus

Lentoje užrašykite žodį sąjunga.

  • Ką reiškia sąjunga? (Galimi ir tokie atsakymai: susivienijimas, unija, susitarimas arba sutartis.)

  • Dėl kokių priežasčių viena tauta gali siekti sąjungos su kitomis tautomis?

Paaiškinkite, kad pranašo Izaijo tarnystės Judo karalystėje metu Izraelio ir Sirijos karaliai norėjo susitikti Judo karaliumi Ahazu ir įtikinti jį kartu su jais sudaryti sąjungą prieš galingą asirų imperiją. Kai karalius Ahazas nesutiko, Izraelis ir Sirija užpuolė Judą, kad priverstų sudaryti sąjungą ir į Judo sostą pasodintų kitą valdovą (žr. 2 Nefio 17:1, 6). 2 Nefio 17–18 eilutėse pateikiamas pranašo Izaijo patarimas karaliui Ahazui, bandančiam sugalvoti, kaip nuo Izraelio, Sirijos ir Asirijos puolimų apginti Judą.

Pakvieskite vieną mokinį perskaityti 2 Nefio 17:1–2.

  • Ką, jūsų manymu, reiškia, kad „sudrebėjo [Ahazo] širdis ir jo žmonių širdys, kaip miško medžiai dreba nuo vėjo“? (Ahazas ir jo žmonės bijojo ir nežinojo, ką daryti po to, kai juos užpuolė Izraelis ir Sirija.)

Paaiškinkite, kad, baimindamasis Izraelio ir Sirijos ir norėdamas apsaugoti savo karalystę, Ahazas mąstė apie sąjungos sudarymą su Asirija (žr. 2 Karalių 16:7). Izaijas Ahazui pasakė, kad jeigu jis (Ahazas) mąstys, kaip pasikliauti Viešpačiu, o ne politinėmis sąjungomis, tai Viešpats apsaugos Judo karalystę.

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 2 Nefio 17:3–8. (Jei naudojatės pastarųjų dienų šventųjų Karaliaus Jokūbo Biblijos leidimu, paprašykite mokinių perskaityti Izaijo 7:4 eilutės a išnašą.) Jei nesinaudojate, paaiškinkite, kad frazė rūkstantys nuodėguliai reiškia užgesusį deglą. Viešpats iš esmės sakė: „Nesibaimink puolimo. Tie du karaliai tuoj išsikvėps.“ Izraelis ir Sirija išnaudojo savo stiprybę. Juos netrukus sutriuškins Asirija ir jie nebebus grėsmė Judui.)

Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti 2 Nefio 17:9, 17–25. Kol jie skaitys, likusios klasės paprašykite surasti, kas, pasak apreiškimo iš Viešpaties, nutiks Judo žmonėms, jeigu jie kliausis ne Viešpačiu, o politinėmis sąjungomis.

  • Kas, pasak šių eilučių, nutiks Ahazui, jeigu jis nepasikliaus Viešpačiu? (Judas bus sunaikintas.)

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 2 Nefio 17:10–12. (Gali prireikti paaiškinti, kad kai Izaijas pasiūlė Ahazui prašyti ženklo, jis iš esmės ragino Ahazą siekti Viešpaties patarimo dėl iškilusios problemos. Nesutikdamas Ahazas parodė, kad jam nereikia Dievo pagalbos ir kad jis kliausis tik savo paties suvokimu.)

Pakvieskite vieną mokinį perskaityti 2 Nefio 17:13–14. Dar kartą atkreipkite mokinių dėmesį į 2 Nefio 17:14 eilutėje esantį žodį Imanuelis ir jo prasmę „Dievas su mumis“.

  • Kodėl buvo svarbu, kad, tautą ištikus krizei, Ahazas norėtų, jog Dievas būtų su juo?

  • Kodėl svarbu, kad atsisuktumėme į Viešpatį, o ne kliautumėmės savo išmintimi?

Mokiniams garsiai perskaitykite 2 Nefio 18:5–8. Kai skaitysite 6 eilutę, paaiškinkite, kad žodis Šiloachas kartais reiškia Jėzų Kristų. Kai skaitysite 8 eilutę, frazę „pasieks net iki kaklo“, paaiškinkite, kad Judo galva, arba sostinė, buvo Jeruzalė. Izaijas pranašavo, kad asirai prasibraus iki Jeruzalės sienų – t. y. iki miesto kaklo. Ši pranašystė išsipildė, kai 185 000 asirų karių, atvykę pulti Jeruzalės, apsistojo prie miesto sienų. Viešpats apgynė savo žmones pasiuntęs angelą sunaikinti puolančią armiją. (Žr. 2 Karalių 19:32–35.)

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti 2 Nefio 18:9–10 ir surasti Viešpaties įspėjimą tiems, kas kėsinsis užpulti Judą.

  • Kokios pasekmės ištiks tuos, kurie kausis prieš Judą?

  • Kodėl, pasak 2 Nefio 18:10 eilutės, tos šalys bus sunaikintos?

Mokiniams priminkite, kad karalius Ahazas, baimindamasis Izraelio ir Sirijos grėsmės, mąstė apie savo pajėgų sujungimą su Asirija. Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti 2 Nefio 18:11–13 eilutes.

  • Ką pasakė Viešpats dėl Judo konfederacijos sudarymo (prisijungimo prie Asirijos)?

  • Kuo kliautis Izaijas sakė žmonėms?

Kad padėtumėte mokiniams šiuos skyrius pritaikyti savo gyvenime, paklauskite:

  • Kokie kyla pavojai, kai imame kliautis ne Viešpačiu, o pasaulio galia ir įtaka? (Paraginkite mokinius pagalvoti apie situacijas, kuriose jie galimai susigundytų priiminėti baime grįstus sprendimus.)

  • Kada pastiprinimo prašėte Dievo, nors iš pradžių buvo kilusi pagunda kreiptis į kitus šaltinius? Kaip Dievas jums padėjo? Ko iš to pasimokėte?

Paliudykite, kad Dievas bus su mumis tol, kol Juo pasikliausime, net sunkumų ir baimės metu. (Šį principą galite užrašyti lentoje.)

2 Nefio 19:8–21; 20:1–22

Izaijas aprašo nelabųjų sunaikinimą per antrąjį atėjimą

Apibendrinkite 2 Nefio 19–20 skyrius, paaiškindami istorinį kontekstą, kad Ahazas atmetė Izaijo patarimą ir pasirinko sudaryti sąjungą su Asirija (žr. 2 Karalių 16:7–20). Judas tapo vasaline valstybe, mokančia duoklę Asirijai už apsaugą nuo Sirijos ir Izraelio. Kaip išpranašavo Izaijas, Asirija galiausiai nugalėjo šias mažesnes karalystes: Damaską (Siriją) – 732 m. pr. Kr. ir Samariją (Izraelį) – 722 m. pr. Kr. Asirija iki 701 m. pr. Kr. taip pat užgrobė visą Judą, išskyrus Jeruzalę.

Paaiškinkite, kad, Asirijai nugalėjus Siriją ir Izraelį bei apgulus Judo sostinę Jeruzalę, Ahazas nebebuvo Judo karaliumi. Soste tuomet jau buvo teisusis karalius Ezekijas. Kadangi Ezekijas pasikliovė Viešpačiu, tai Viešpats apgynė Jeruzalę nuo asirų armijos apgulties. Atėjus nakčiai, Viešpaties angelas smogė asirų stovyklai. Išaušus rytui, buvo rasta 185 000 negyvų asirų karių (žr. 2 Karalių 19:34–35; 2 Metraščių 32:21; Izaijo 37:36).

2 Nefio 19–20 skyriuose aprašomose Izaijo pranašystėse kalbama apie bausmes, kurios per Asiriją ištiks Izraelį ir Judą. Izaijas perspėjo Izraelį, kad pastarasis netrukus bus sunaikintas ir pajungtas nelaisvėn; jis taip pat išpranašavo, kad Judas vėliau bus užpultas. 2 Nefio 17–18 skyrių mesijiškos pranašystės toliau vystomos 2 Nefio 19–20 skyriuose. Imanuelio pranašystė yra sustiprinama 2 Nefio 19 skyriuje, kuriame Izaijas žada naują šviesą ir valdovą: istoriškai – Ezekiją, o pranašiškai – Mesiją. Tai yra dualistinės pranašystės pavyzdys. Tai taip pat yra tokio tipo pavyzdys, kuris reiškia pranašystę apie įvykį ateityje. 2 Nefio 20 skyriuje pateikiama Izaijo pranašystė apie Asirijos sunaikinimą taip pat yra nelabųjų sunaikinimo antrojo atėjimo metu pavaizdas.

Lentoje užrašykite šias Raštų eilučių nuorodas: 2 Nefio 19:12, 17, 21; 20:4. Paprašykite mokinių surasti šiose eilutėse nuolat pasikartojančią frazę. Tą frazę užrašykite lentoje. („Dėl viso to jo pyktis nenugręžtas, bet jo ranka vis dar ištiesta.“) Paaiškinkite, kad šios eilutės yra apie tokius padarinius, kurie ištinka prieš Viešpatį maištaujančius ir atsisakančius atgailauti žmones. Jose reiškiamas Viešpaties nepasitenkinimas žmonėmis, kurie ir toliau nusideda.

Paaiškinkite, kad kitose Raštų vietose panašiais žodžiais reiškiamas Viešpaties gailestis tiems, kas atgailauja. Nors Jis yra teisingumo Dievas, tačiau Jis taip pat yra be galo gailestingas tiems, kurie ateina pas Jį. Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 2 Nefio 28:32. Tada perskaitykite šį vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

„Konferencija kreipiasi į visus, kurie manote esą pasiklydę ir praradę viltį, kurie manote, kad per ilgai ir per dažnai darėte tai, kas blogai. Ji kreipiasi į visus, kurie nerimaujate, kad esate įstrigę kažkur atšiauriose gyvenimo lygumose ir pakeliui sulaužę savo karutį. Jums ši konferencija skelbia nuolat kartojamą Jehovos kvietimą: „[Mano] ranka vis dar pakelta“ [žr. Izaijo 5:25; 9:17, 21]. „Aš tiesiu savo ranką į juos diena iš dienos, – sakė Jis, – [net jeigu jie ir] išsižadės manęs; tačiau aš būsiu jiems gailestingas… jeigu jie atgailaus ir ateis pas mane; nes mano ranka ištiesta visą dieną, – sako Pulkų Viešpats Dievas.“ [2 Nefio 28:32.] Jo gailestingumas amžinas ir Jo ranka tebėra ištiesta. Jis myli tyra Kristaus meile, tikrąja meile, kuri niekada nesibaigia, myli užjaučiančia meile, kuri lieka netgi tuomet, kai visa kita stiprybė išsenka [žr. Moronio 7:46–47]“ („Šalyje vėl pasirodė pranašai“, 2006 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Pakvieskite mokinius savais žodžiais perteikti šiose eilutėse sužinotą tiesą. (Įsitikinkite, kad mokiniai supranta, jog Jėzus Kristus yra teismo ir gailestingumo Dievas. Jo gailestingumas apima tuos, kurie atgailauja ir laikosi Jo įsakymų.)

  • Kaip jūs savo gyvenime pritaikytumėte šį principą?

Izaijas išpranašavo, kad paskutinėmis dienomis Viešpaties žmonės sugrįš pas Jį ir liausis taikos ir saugumo ieškoję nedieviškose sąjungose. (Jei mokiniai naudojasi pastarųjų dienų šventųjų Karaliaus Jokūbo Biblijos leidimu, pakvieskite juos perskaityti Izaijo 10:20 eilutės išnašą c ir paaiškinkite, ką reiškia žodis kliautis. Gali prireikti paaiškinti, kad šiame kontekste žodis kliautis reiškia kažkuo remtis ar pasitikėti.) Mokinius patikinkite, kad, jei pasikliausime Viešpačiu, tai nereikės baimintis teismų, kurie artinantis antrajam atėjimui ištiks žemės žmones.

Komentarai ir kontekstas

2 Nefio 19:6-7. „Valdžia bus ant jo peties“

Vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo rašė, kad nors mes 2 Nefio 19:6–7 eilutėse pateiktą Izaijo pranašystę dažnai siejame su Kristaus gimimu, ji taip pat išsipildys per tūkstantmetį:

„Faktas, kad valdžia galiausiai atsidurs ant Jo pečių, rodo, kad ateis diena, kai visas pasaulis pripažins, jog Jis yra viešpačių Viešpats ir karalių Karalius ir jog vieną dieną valdys žemę ir asmeniškai Savo Bažnyčią“ (Christ and the New Covenant: The Messianic Message of the Book of Mormon [1997], p. 80).

Vyresnysis Holandas taip pat paaiškino įvairių šiose eilutėse minimų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardų reikšmingumą:

„Būdamas „Nuostabus Patarėjas“, jis bus mūsų tarpininkas, mūsų užtarėjas, gins mūsų bylą dangaus tesime. […]

Tačiau, kaip pažymi Izaijas, Kristus bus ne tik mūsų tarpininkas, bet ir teisėjas [žr. Mozijo 3:10; Moronio 10:34; Mozės 6:57]. Būtent dėl tokio teisėjo vaidmens galime žymiai geriau suprasti šiuos Abinadžio nuolat kartojamus žodžius: „Pats Dievas“ nužengs išpirkti savo žmonių [Mozijo 13:28; taip pat žr. Mozijo 13:34; 15:1; Almos 42:15]. Įsivaizduokite, kad tame didingame dangaus teisme teisėjas, nenorintis niekieno prašyti prisiimti teisiamųjų suole stovinčių žmonių kaltes, nusivelka teisėjo mantiją ir nužengia į žemę, kad būtų už juos asmeniškai nuplaktas. Kristus, mūsų gailestingasis teisėjas, yra tokia pati graži ir nuostabi sąvoka, kaip ir Kristus – mūsų patarėjas, tarpininkas ir gynėjas.

„Galingasis Dievas“ parodo kažkokią Dievo galią, stiprybę, visagalybę ir nenugalimą įtaką. Izaijas Jį mato kaip visada gebantį nugalėti savo žmonių nuodėmes ir prasižengimų pasekmes ir amžinai nugalintį Izraelio vaikų engėjus.

„Nesibaigiantis Tėvas“ pabrėžia esminę doktriną, kad Kristus yra Tėvas – nesuskaičiuojamų pasaulių Kūrėjas, fizinės gyvasties atstatymo per Prisikėlimą Tėvas, Savo dvasiškai gimusių sūnų ir dukrų amžinojo gyvenimo Tėvas, ir Tas, kuris dieviško įgaliojimo suteikimu veikia Tėvo (Elohimo) vardu. Visi turėtų siekti užgimti iš Jo ir tapti Jo sūnumis ir dukromis [žr. Mozijo 5:7].

Ir galiausiai, mes džiūgaujame fraze „Ramybės Kunigaikštis“, nes kai ateis Karalius, tai nei žmonių širdyse, nei pasaulio tautose nebebus karų. Tai yra taikus karalius, karalius Salemo – miesto, kuris vėliau tapo Jeru-Salemu. Kristus atneš ramybę visiems Jį priimantiems, kad ir kokioje eroje jie begyventų; Jis atneš ramybę visiems, kas su Juo gyvens Jo tūkstantmetinėse ir potūkstantmetinėse šlovės karalystėse“ (Christ and the New Covenant, p. 80–82).