Helamano 15–16

Įvadas

Samuelis Lamanitas įspėjo nefitus, kad, jeigu neatgailaus, jie bus sunaikinti. Jis paskelbė, kad Viešpats prailgins lamanitų, kurie tapo teisesni už nefitus, dienas. Kai kurie nefitai patikėjo Samuelio mokymais ir buvo Nefio pakrikštyti. Nepatikėję Samueliu bandė jį nužudyti. Tačiau Samuelis buvo apsaugotas Dievo galia ir grįžo į savo žemę.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Helamano 15

Samuelis įspėja nefitus ir paaiškina, kaip lamanitai tapo pažado žmonėmis

Garsiai perskaitykite šiuos pasakojimus:

Vieną vaikiną augino tėvai, kurie nebuvo Bažnyčios nariai ir neakcentavo Jėzaus Kristaus mokymų. Jie leido jam gerti alkoholį, ir jis tai darė studijuodamas koledže. Paskui jis sutiko pastarųjų dienų šventųjų misionierius. Po kelių susitikimų su misionieriais jis pažadėjo nebevartoti alkoholio. Po kelių dienų jis buvo su draugų grupe. Jie pasiūlė jam išgerti alkoholio.

Kitas vaikinas augo pastarųjų dienų šventųjų šeimoje. Jo tėvai pravesdavo šeimos namų vakarus, ir šeimoje jie kartu studijavo Raštus. Jis išsiugdė įprotį kasdien studijuoti Raštus ir asmeniškai melstis. Jis vaikščiojo į Pradinukų organizaciją, tarnavo Aarono kunigystės kvorumuose, baigė seminariją ir įgijo žinių apie Viešpaties įsakymus ir kelius. Studijuodamas koledže jis įsigijo naujų draugų. Vieną vakarą vienas draugas pasiūlė jam išgerti alkoholio.

Ar sutikimas išgerti alkoholio būtų rimtesnis nusižengimas pirmajam vaikinui ar antrajam? Kodėl taip arba ne?

Lentoje užrašykite tokius sakinius:

Nefitų dvasinė būsena – Helamano 15:1–3, 17

Lamanitų dvasinė būsena – Helamano 15:4–6

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti lentoje surašytas Raštų ištraukas. (Prieš jiems skaitant, galite atkreipti jų dėmesį į žodį apdairiai iš Helamano 15:5. Daryti kažką apdairiai reiškia elgtis labai atidžiai.) Paprašykite mokinių užrašyti du sakinius: vieną, apibendrinantį nefitų dvasinę būseną, o kitą – lamanitų dvasinę būseną. Praėjus pakankamai laiko paklauskite:

Kuris iš tų dviejų pamokos pradžioje mūsų aptartų vaikinų yra panašus į šiose eilutėse apibūdintus nefitus? Kuris yra panašus į lamanitus?
Kodėl lamanitai galėjo gauti tiek daug palaiminimų, nors ilgai gyveno nelabume?
Kodėl nefitams grėsė sunaikinimas?
Kokiu būdu Viešpaties drausminimas yra Jo meilės ženklas? (Jums gali tekti paaiškinti, kad žodis drausminti reiškia kažką pataisyti per tam tikrą bausmę ar kančią.)

Lentoje užrašykite tokį teiginį:

Kuomet žmonės žino tiesą ir tiki Raštais, jie vedami … ir … , kurie sukelia …

Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Helamano 15:7 ir ieškoti, kaip galėtų užbaigti lentoje užrašytą teiginį. Praėjus pakankamai laiko, paklauskite kelių mokinių, kaip jie užbaigtų šį teiginį. (Pavyzdžiui, mokiniai galėtų suformuluoti tokį principą: Kai žmonės žino tiesą ir tiki Raštais, jie yra vedami prie tikėjimo ir atgailos, kurie sukelia širdies permainą.)

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Helamano 15:8. Paprašykite mokinių sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kaip Samuelis apibūdino lamanitus, kurie patyrė širdies permainą. (Jie buvo „tvirti ir pastovūs tikėjime“.)

Suteikite mokiniams laiko pagalvoti, ar Raštų studijavimas atvedė juos prie stipresnio tikėjimo Viešpačiu. Taip pat paprašykite jų pamąstyti, ar tai vedė juos būti tvirtus ir pastovius tikėjime. Pagalvokite, ar nevertėtų pakviesti vieno ar dviejų mokinių paaiškinti, kaip Raštų studijavimas sustiprino jų tikėjimą Jėzumi Kristumi.

Atkreipkite mokinių dėmesį į Helamano 15:9–17. Paaiškinkite, kad šiose eilutėse žodis jūs reiškia nefitus, o žodžiai jie ir juos reiškia lamanitus. Garsiai perskaitykite šias eilutes mokiniams, prireikus stabtelėdami, kad paaiškintumėte arba atsakytumėte į klausimus. Paskui duokite mokiniams laiko dar kartą pasižiūrėti į tas eilutes ir užrašyti sakinį, perteikiantį jose mokomą tiesą.

Pakvieskite kelis mokinius perskaityti, ką užsirašė. Be kitų tiesų, mokiniai turėtų užsirašyti, kažką panašaus į tai: Jeigu žmonės tampa netikintys, gavę Evangelijos pilnatvę, jie susilaukia didesnio pasmerkimo. Galite pasiūlyti mokiniams užsirašyti šią tiesą savo Raštuose, šalia Helamano 15:9–17.

Mokiniams aptariant šią tiesą, pabrėžkite didelius palaiminimus, kurie dabar kyla iš Evangelijos supratimo ir gyvenimo pagal ją. Samuelio mokymai nepateisina naujo nusidedančio Bažnyčios nario, ir juose nenorima pasakyti, kad, atsisakydami mokytis apie Evangeliją, galime išvengti atsakomybės ir pasmerkimo. Nors ir tiesa, kad Evangelijos žinojimas veda prie didesnės atsakomybės, jei kažką darome ne taip, bet jis taip pat veda prie didesnės stiprybės stengiantis daryti tai, kas teisinga. Ir kai laikomės Dievo valios ir padedame kitiems daryti tą patį, Jis laimina mus ramybe ir laime, kurios negalime pasiekti jokiu kitu būdu.

Helamano 16

Patikėję Samueliu atgailauja ir yra pakrikštijami, o kiti užkietina širdis

Parodykite dabartinio Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios Prezidento nuotrauką. Paprašykite mokinių apibūdinti įvairius jų matytus būdus, kaip žmonės (tiek priklausantys Bažnyčiai, tiek ir ne) reaguoja į pranašo skelbiamas žinias.

Pusės mokinių paprašykite tyliai perskaityti Helamano 16:1–5 ir ieškoti, ką darė žmonės, patikėję Samuelio žinia. Kitos pusės mokinių paprašykite tyliai perskaityti Helamano 16:2–3 ,6–7 ir ieškoti, ką darė žmonės, nepatikėję Samuelio žinia. (Galite tas Raštų nuorodas užrašyti lentoje.) Pakvieskite kelis mokinius papasakoti, ką jie sužinojo.

Kodėl, jūsų manymu, žmonės taip skirtingai reaguoja į pranašus ir jų žinias?
Kodėl, jūsų manymu, kai kurie žmonės supyksta, kuomet pranašai duoda pamokymus, panašius į užrašytus knygelėje Jaunimo stiprybės vardan?

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti šį Prezidento Ezros Tafto Bensono teiginį:

„Kuomet pranašas nurodo pasaulio nuodėmes, pasauliečiai užuot atgailavę dėl savo nuodėmių, nori užčiaupti pranašui burną arba tiesiog elgtis taip, lyg pranašo net nebūtų. Populiarumas niekada nebuvo tiesos vertinimo matas. Daugelis pranašų buvo nužudyti arba išmesti. Šiais laikais, artėjant prie Antrojo Viešpaties atėjimo, galima tikėtis, kad pasaulio žmonėms darantis vis nelabesniems, pranašas bus vis mažiau jų mėgiamas“ (The Teachings of Ezra Taft Benson [1988], p. 133).

Kokius žinote pavyzdžius žmonių, paklūstančių pranašų pamokymui, netgi kai kiti atmeta tą pamokymą?

Paprašykite mokinių užsiversti Raštus. Paprašykite vieno mokinio atsiversti Raštus ir perskaityti Helamano 16:13–14, o kitų mokinių – klausyti. Paklauskite mokinių, kaip, jų manymu, netikintieji reaguos į tuos ženklus ir pasirodymus.

Paprašykite mokinių atsiversti Raštus ir sekti skaitomą tekstą, kol jūs jiems perskaitysite Helamano 16:15–16. Paskui paprašykite jų įsivaizduoti, kad jiems buvo leista pasikalbėti su žmonėmis, gyvenusiais Zarahemloje tuo metu, kai buvo parodyti tie ženklai. Paprašykite jų pagalvoti, kokius klausimus jie užduotų patikėjusiajam ir kokius – nepatikėjusiajam. Duokite mokiniams pakankamai laiko sugalvoti klausimus, paskui keletą jų paprašykite pasidalinti savo klausimais.

Pakvieskite mokinius tyliai apgalvoti žemiau pateiktą klausimą:

Jeigu būtumėte ten ir matytumėte tuos ženklus ir stebuklus, kaip, jūsų manymu, reaguotumėte jūs?

Duokite mokiniams laiko pagalvoti, paskui paklauskite:

Kodėl, pagal Helamano 16:16, kai kurie žmonės atmetė pranašysčių išsipildymą, įskaitant ženklus danguje?

Duokite mokiniams kelias minutes tyliai perskaityti Helamano 16:17–21 ir ieškoti, kokius dar pasiteisinimus sugalvojo netikėjusieji Samuelio pranašystėmis. Pakvieskite kelis mokinius papasakoti, kokius pasiteisinimus jie rado tose eilutėse.

Kokie iš tų pasiteisinimų ir argumentų prieš pranašus, jūsų manymu, dažniausiai pasitaiko mūsų laikais?

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Helamano 16:22–23, o kitų mokinių paprašykite ieškoti, kas nutiko, kai daugelis žmonių toliau nepaisė Samuelio perspėjimų. Pakvieskite juos papasakoti, ką rado.

Kas nutiks mums, jeigu atmesime pastarųjų dienų Viešpaties pranašus?

Mokiniams atsakinėjant pabrėžkite tokį principą: Kai atmetame Viešpaties liudytojus, leidžiame Šėtonui užvaldyti mūsų širdis. (Šį teiginį galite užrašyti lentoje.)

Baigdami šios dienos pamoką, pakvieskite vieną mokinį perskaityti žemiau pateiktą prezidento Henrio B. Airingo iš Pirmosios Prezidentūros teiginį. Kitų mokinių paprašykite klausytis ir atkreipti dėmesį į tai, ką jie iš tiesų pasirenka, kai atmeta Dievo patarimus, dauguma kurių ateina per pastarųjų dienų pranašus.

„Kai atmetame iš Dievo ateinančius patarimus, nepasirenkame laisvės nuo išorinės įtakos. Pasirenkame kitą įtaką. Atmetame apsaugą tobulai mylinčio, visagalio, visažinio Tėvo danguje, kurio vienintelis tikslas, kuris taip pat yra ir Jo Mylimojo Sūnaus tikslas, – suteikti mums amžinąjį gyvenimą, duoti mums viską, ką Jis turi, ir atvesti mus su šeimomis namo, atgal į Savo meilės glėbį. Atmesdami Jo pamokymą pasirenkame įtaką kitos galios, kurios tikslas padaryti mus nelaimingus ir kurios motyvas yra neapykanta. Mūsų moralinė laisvė – tai Dievo dovana. Tai – ne teisė pasirinkti būti nepriklausomiems nuo bet kokios įtakos, o neatsiejama teisė pasiduoti tai galiai, kuriai norime“ („Finding Safety in Counsel“, Ensign, May 1997, p. 25).

Ką, pasak prezidento Airingo, mes iš tiesų pasirenkame, jeigu atmetame patarimą iš Dievo ir Jo pranašų?

Pakvieskite mokinius tyliai pagalvoti, ar jie kokiu nors būdu neužkietino savo širdžių prieš Dievo pamokymus, duotus per pranašus ir apaštalus. Paraginkite juos būti tvirtus ir pastovius gyvenant pagal Evangeliją ir klausantis Viešpaties pamokymų, duotų per Jo pranašus. Paliudykite apie jūsų šioje pamokoje aptartas tiesas.

Helamano knygos apžvalga

Skirkite šiek tiek laiko padėti mokiniams apžvelgti Helamano knygą. Paprašykite jų pagalvoti apie tai, ko jie išmoko iš tos knygos tiek seminarijoje, tiek asmeniškai studijuodami Raštus. Kad padėtumėte jiems prisiminti, pakvieskite trumpai apžvelgti kai kurias Helamano skyrių santraukas. Pakvieskite kelis mokinius papasakoti ką nors iš Helamano knygos, kas įkvėpė juos arba kas padėjo jiems stipriau tikėti Jėzų Kristų. Praėjus pakankamai laiko, kelių mokinių paprašykite pasidalinti savo mintimis ir išgyvenimais.

Komentarai ir kontekstas

Helamano 15:3–4. Dievo meilė

Mokiniai gali paklausti apie Samuelio teiginį, kad Viešpats mylėjo nefitus ir nekentė lamanitų (žr. Helamano 15:3–4). Viešpats myli visus žmones, bet negali toleruoti nuodėmės. Samuelis mokė: „Lamanitų jis nekentė, kadangi jų darbai visą laiką buvo pikti“, bet Samuelis taip pat sakė, kad Viešpats „pratęsė jų dienas“, kad jie galėtų priimti Evangeliją (žr. Helamano 15:4).

Vyresnysis Raselas M. Nelsonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paliudijo apie Gelbėtojo meilę visiems žmonėms ir mokė, kad visų dieviškos Viešpaties meilės palaiminimų susilaukia tik tie, kurie stengiasi laikytis Jo įsakymų ir atgailauja dėl savo nuodėmių:

„Dieviška meilė yra begalinė ir skirta visiems. Gelbėtojas myli tiek šventuosius, tiek nusidėjėlius. Apaštalas Jonas patvirtino: „Mes mylime Jį, nes Dievas mus pirmas pamilo.“ [1 Jono 4:19.] Ir Nefis, regėdamas mirtingąją Viešpaties tarnystę, paskelbė: „Pasaulis dėl savo nedorybės nuspręs, kad jis nieko vertas; todėl jie nuplaks jį, ir jis iškęs tai; ir jie muš jį, ir jis iškęs tai. Taip, jie spjaudys į jį, ir jis iškęs tai dėl savo maloningumo ir didžio kantrumo žmonių vaikams.“[1 Nefio 19:9; kursyvas pridėtas.] Apie Išpirkėjo meilės neaprėpiamumą žinome, nes Jis mirė, kad visi, kurie miršta, vėl gyventų. […]

Visiškas Dieviškos meilės atsiskleidimas ir mūsų didžiausi palaiminimai iš tos meilės yra sąlyginiai – grindžiami mūsų paklusnumu amžinajam įstatymui“ („Divine Love,“ Ensign, Feb. 2003, 24–25).