Enoso knygos studijų įvadas
Kodėl turėtume studijuoti šią knygą?
Enoso knyga iliustruoja Jėzaus Kristaus Apmokėjimo galią išvalyti žmones nuo nuodėmės ir padaryti juos švarius. Enosas kovojo priešais Dievą galingoje maldoje, kol jo nuodėmės buvo atleistos. Tada jis meldėsi dėl nefitų ir lamanitų gerovės ir likusį gyvenimą praleido darbuodamasis dėl jų išgelbėjimo. Mokiniai, studijuodami Enoso knygą, gali pasimokyti svarbių dalykų apie maldą, atgailą ir apreiškimą. Jie taip pat gali sužinoti, kad asmenys, gavę Apmokėjimo palaimas, nori pasidalinti tomis palaimomis su kitais.
Kas parašė šią knygą?
Šią knygą parašė Enosas, Jokūbo sūnus ir Lehio bei Sarijos anūkas. Enosas užrašė, kad jo tėvas mokė jį „Viešpaties ugdymo bei pamokymo“ (Enoso 1:1). Kai Enoso gyvenimas ėjo į pabaigą, jis užrašė, kad visas savo gyvenimo dienas skelbė „tiesą, kuri yra Kristuje“ (Enoso 1:26). Prieš savo mirtį Enosas mažąsias Nefio plokšteles perdavė savo sūnui Jaromui (žr. Jaromo 1:1). Enosas baigė savo metraštį paminėdamas, kad džiaugiasi ta diena, kada stovės prieš savo Išpirkėją. Jis pareiškė: „Tada išvysiu jo veidą su džiaugsmu, ir jis tars man: Ateik pas mane, palaimintasis, štai tau paruošta vieta mano Tėvo buveinėse“ (Enoso 1:27).
Kam ir kodėl buvo parašyta ši knyga?
Gavęs mažąsias plokšteles iš savo tėvo, Enosas pažadėjo išraižyti tik tuos užrašus, kuriuos laikė vertingiausiais, kuriuose buvo šventi mokymai, apreiškimai ir pranašystės (žr. Jokūbo knygos 1:1–4; 7:27). Enosas žinojo, kad jo žmonės nefitai galiausiai bus sunaikinti. Jis meldėsi, kad Viešpats išsaugotų nefitų metraštį, „idant kada nors ateityje jis būtų atneštas lamanitams, kad galbūt jie būtų atvesti į išgelbėjimą“ (Enoso 1:13).
Kada ir kur tai buvo užrašyta?
Enosas užbaigė savo metraštį pareikšdamas, kad nuo Lehio išvykimo iš Jeruzalės praėjo 179 metai (žr. Enoso 1:25). Tai parodo, kad jo metraštis apima nuo maždaug 544 m. pr. Kr. (kada Jokūbas baigė savo metraštį) iki 421 m. pr. Kr. Enosas rašė savo metraštį gyvendamas Nefio žemėje.
Kokie yra šios knygos išskirtiniai bruožai?
Enoso knygoje pateikiamas pavyzdys, kaip žmonės gali gauti Jėzaus Kristaus Apmokėjimo palaimas ir dalintis jomis su kitais. Pirmiau Enosas buvo mokomas Jėzaus Kristaus Evangelijos (žr. Enoso 1:1, 3). Po to jis pripažino, kad jam reikia Gelbėtojo, ir meldė atleidimo (žr. Enoso 1:2–4). Tada, gavęs nuodėmių atleidimą, jis meldėsi ir stropiai darbavosi nešdamas išgelbėjimą kitiems (žr. Enoso 1:5–27). Tas pavyzdys randamas visoje Mormono Knygoje. Galimi pavyzdžiai yra Alma (žr. Mozijo 17:1–2; 18:1–2), Alma jaunesnysis ir Mozijo sūnūs (žr. Mozijo 27–28), Lamonis ir jo žmonės (žr. Almos 18–19).
Be to, Enoso knyga yra pirma knyga, kurioje detaliai aprašoma puolusi Lamano ir Lemuelio palikuonių būsena (žr. Enoso 1:20). Joje taip pat minima, kad tarp nefitų yra „nepaprastai daug pranašų“, nors dauguma nefitų buvo kietasprandžiai žmonės, kuriuos reikėjo nuolatos žadinti, kad „išlaikyt[ų] juos Viešpaties baimėje“ (Enoso 1:22–23).
Santrauka
Enoso 1:1–8 Enosas meldžiasi dėl savo nuodėmių atleidimo ir gauna jį dėl savo tikėjimo Jėzumi Kristumi.
Enoso 1:9–18 Enosas meldžiasi dėl nefitų bei lamanitų ir prašo Viešpaties išsaugoti nefitų metraštį.
Enoso 1:19–24 Enosas apibūdina lamanitų nelabumą ir nefitų kietasprandiškumą. Jis ir kiti pranašai nuolat darbuojasi dėl jų išgelbėjimo.
Enoso 1:25–27 Enosas tęsia savo metraštį ir rašo apie amžinojo gyvenimo patikinimą, kurį gavo iš savo Išpirkėjo.