75 pamoka. Almos 9–10

75 pamoka

Almos 9–10

Įvadas

Almai ir Amulekui nelabai sekėsi pamokslauti Amoniho žmonėms, nes Šėtonas „buvo smarkiai užvaldęs […] žmonių širdis“ (žr. Almos 8:9). Dauguma jų užkietino savo širdis Evangelijai ir priešinosi Almos ir Amuleko kvietimui atgailauti. Tačiau Alma ir Amulekas ištikimai šaukė juos atgailauti, liudydami, jog, kadangi jie jau buvo mokyti tiesos ir buvo patyrę Dievo galią, Viešpats tikisi juos būsiant teisesnius už lamanitus, kurie tiesos nebuvo mokomi. Alma ir Amulekas mokė, kad, jei Amoniho žmonės neatgailaus, jie susidurs su sunaikinimu. Be to, jie mokė tuos žmones, kad išpirkimas yra įmanomas tik per Jėzų Kristų.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Almos 9

Alma įspėja Amoniho žmones atgailauti ir ruoštis Jėzaus Kristaus atėjimui

Pateikite tokią situaciją: Į mokyklą atvyksta du mokiniai ir mokytojas praneša, kad jie turės rašyti neplanuotą kontrolinį. Pirmasis mokinys pamokas lankė kasdien, o antrasis mokinys paskutines dvi savaites nelankė pamokų dėl ligos.

Kuris mokinys, jūsų manymu, gaus geresnį įvertinimą?

Pakvieskite mokinius greitai peržiūrėti Almos 9:1–7 eilutes ir surasti tuos žodžius bei frazes, kurios nusakytų, kaip gerai Amoniho žmonės suprato Evangeliją ir Dievo galią. Paprašykite juos papasakoti, ką surado.

Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Almos 9:8–13. Paprašykite mokinių ieškoti žodžių ir frazių, kurios parodytų, ar šie žmonės buvo mokyti Evangelijos ir pažinojo Dievo galią. (Turi būti ir tokie atsakymai: „jūs užmiršote “ ir „argi neatsimenate“.)

Ar Amoniho žmonės kada nors žinojo apie Evangeliją arba buvo mokyti apie Dievo galią?
Dėl kokių priežasčių žmonės, kurie buvo mokyti Evangelijos, pamiršta išmoktus dalykus arba nesupranta to, ko buvo mokomi?

Pakvieskite mokinius greitai peržiūrėti Almos 8:9, 11; 9:5, 30 ir 12:10–11 eilutes ir paieškoti tų žodžių ir frazių, kurios galėtų paaiškinti, kodėl Amoniho žmonės pamiršo arba nesuprato dalykų, kurių buvo mokomi. („Šėtonas buvo smarkiai užvaldęs [jų] širdis“; „jie užkietino savo širdis“; „jie buvo kietaširdžiai ir kietasprandžiai žmonės“; „[jų] širdys buvo didžiai užkietintos prieš Dievo žodį“.)

Toliau pateiktą lentelę nubraižykite lentoje ir paprašykite mokinių ją nusibraižyti savo užrašuose arba Raštų studijavimo žurnaluose. (Nepamirškite palikti pakankamai vietos rašymui.)

	Dvasinė žmonių patirtis	Ko Viešpats tikėjosi iš žmonių, ir ką tiems žmonėms Jis pažadėjo
Lamanitai (Almos 9:14–17)
Amoniho žmonės (Almos 9:18–24)

Suskirstykite mokinius poromis. Pakvieskite visas poras lentelę užpildyti skaitant nurodytas Raštų vietas. Kai mokiniai baigs pildyti lentelę, paprašykite juos po lentele vienu sakiniu raštu apibendrinti tai, ko išmoko. Pakvieskite kelis jų perskaityti, ką parašė. (Nors mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau jų atsakymai turėtų atspindėti tokią tiesą: Viešpats tikisi didesnio paklusnumo iš tų žmonių, kurie jau turi pažinimą ir patyrė Evangelijos palaimas. Kad padėtumėte mokiniams suprasti, kaip šis principas siejasi su jų gyvenimu, užduokite tokius klausimus:

Kodėl, jūsų manymu, Viešpats daugiau tikėjosi iš Amoniho žmonių?
Kodėl yra sąžininga tai, kad Viešpaties lūkesčiai didesni dėl tų žmonių, kurie jau gavo pažinimą ir patyrė Evangelijos palaimas?

Pabrėžkite frazę „didžiai Viešpaties globojama liaudis“, esančią Almos 9:20 eilutėje. (Galite mokiniams pasiūlyti šią frazę pasižymėti savo Raštuose.)

Kokiais būdais Bažnyčios nariai šiais laikais yra „didžiai Viešpaties globojama liaudis“?
Kokias dovanas ir palaimas, pasak Almos 9:19–23 eilučių, gavo ir patyrė nefitai (įskaitant Amoniho žmones) dėl to, kad jie buvo Viešpaties sandoros liaudis?
Kokių dovanų gavote ir kokių palaimų patyrėte dėl to, kad esate Viešpaties Bažnyčios narys?
Kokių dalykų iš mūsų tikisi Viešpats dėl to, kad iš Jo gavome dovanų ir sulaukėme palaimų?

Paprašykite, kad pusė klasės mokinių individuliai pastudijuotų Almos 9:24–27 eilutes, o likusi pusė – Almos 9:28–30 eilutes. Paprašykite mokinių pasiruošti savais žodžiais apibendrinti paskirtas Raštų ištraukas. Jiems beruošiant apibendrinimus, lentoje užrašykite tokius pagalbinius klausimus:

Kokių įrodymų pastebite šiose eilutėse apie tai, kad Viešpats daugiau tikisi iš tų, kurie turi gilesnį Evangelijos pažinimą?

Apie kokias galimas palaimas Alma priminė tiems žmonėms?

Ką, pasak Almos, turėjo padaryti žmonės, kad gautų tas palaimas?

Kai praeis pakankamai laiko, kad mokiniai spėtų perskaityti, iš kiekvienos klasės pusės pakvieskite po vieną mokinį apibendrinti paskirtas ištraukas. Po to mokinių paklauskite:

Kokiais būdais galime likti ištikimi gautai šviesai ir pažinimui? (Mokiniai gali pasiūlyti Raštų studijavimą, dėkojimą Dievui už savo palaiminimus, reguliarų liudijimų išsakymą, kassavaitinį lankymąsi Bažnyčios susirinkimuose, dienoraščio rašymą ir t. t.)

Almos 10:1–12

Amulekas įsiklauso į Viešpaties pašaukimą ir patvirtina dievišką Almos pašaukimą

Paaiškinkite, kad, Almai baigus kalbėti žmonėms, jie supyko ir panoro jį uždaryti į kalėjimą. Tada Amulekas drąsiai kreipėsi į žmones ir prie Almos liudijimo pridėjo savąjį. (Žr. Almos 9:31–34.) Apibendrinkite Almos 10:1–4 eilutes, paaiškindami, kad Amulekas buvo Nefio palikuonis. Jis buvo sunkiai dirbantis vyras, susikrovęs nemažą turtą. Taip pat, jis buvo gerai žinomas ir „turintis gerą vardą“ tarp daugelio savo šeimos narių ir draugų (žr. Almos 10:4). Tačiau jis negyveno pagal tas Evangelijos tiesas, kurių buvo mokomas.

Kodėl, jūsų manymu, labai gerai savo bendruomenėje žinomam Amulekui galėjo būti naudinga lydėti Almą?

Paklauskite mokinių apie tai, kaip jie šį rytą pabudo. (Pavyzdžiui, ar juos pažadino žadintuvas, ar kitas šeimos narys? Jei turite atsinešę žadintuvą arba žadintuvo nuotrauką, pagalvokite, ar nevertėtų jo parodyti.) Paklauskite mokinių, kiek iš jų turėjo būti „pašaukti“ keltis iš lovos daugiau nei vieną kartą.

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Almos 10:5–6. Paprašykite mokinių atkreipti dėmesį į tai, kaip Amulekas reagavo į Viešpaties jam siųstus „šaukimus pabusti“.

Ką, jūsų manymu, Amulekas turėjo omenyje, kai sakė: „nenorėjau girdėti“ ir „nenorėjau žinoti“?
Kokias būdais Viešpats mus šaukia? (Galimi ir tokie atsakymai: per Šventosios Dvasios raginimus, per tėvų ir Bažnyčios vadovų mokymus ir per pašaukimus Bažnyčioje.)

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Almos 10:7–10 eilutes ir surasti svarbiausius Amuleko liudijimo savo žmonėms įžangos punktus.

Kaip Amuleko patyrimas paruošė jį būti antruoju Almos žinios liudytoju Amoniho žmonėms?
Kaip, jūsų manymu, Amuleko sprendimas paklusti pakeitė jo gyvenimą?

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Almos 10:11–12 eilutes, o likusių mokinių – atkreipti dėmesį į tai, kaip dėl Amuleko sprendimo įsiklausyti į Viešpaties šaukimą buvo paveikti kiti žmonės. Pakvieskite juos pasidalinti savo atsakymais.

Lentoje užrašykite tokį principą: Kai įsiklausome ir paklūstame Viešpačiui, tai palaimas patiriame ir mes, ir kiti. (Galite pasiūlyti mokiniams šį principą užsirašyti savo Raštuose, šalia Almos 10:11–12 eilučių.) Kad padėtumėte mokiniams pajausti šio principo teisingumą ir svarbą, paklauskite:

Kada jautėte, kad buvote palaiminti todėl, kad paklusote Viešpaties šaukimui?
Ar matėte, kaip buvo palaiminti kiti dėl to, kad jūs ar kiti atsiliepė į Viešpaties šaukimą?
Kaip šie patyrimai didina jūsų troškimą įsiklausyti ir paklusti Viešpaties šaukimams?

Almos 10:13–32

Amulekas atsako savo oponentams ir ragina žmones atgailauti

Lentoje užrašykite tokias frazes:

Supykstu ir imu gintis
Abejoju pamokymo svarbumu
Imu kritikuoti pamokymą davusį asmenį
Abejoju arba ginčiju duotą pamokymą
Nuolankiai klausau ir paklūstu

Paprašykite mokinių tyliai pamąstyti apie tai, kuri lentoje užrašyta frazė geriausiai nusakytų jų reakciją tuomet, kai kuris nors iš tėvų ar Bažnyčios vadovų juos pataiso arba paprašo ką nors daryti kitaip.

Dėl kokių priežasčių žmonės į pataisymą gali reaguoti šiais būdais?

Lentoje užrašykite šias Raštų nuorodas: Almos 9:2–3; Almos 9:4–5; Almos 10:13, 16–17; Almos 10:24, 28–30

Pakvieskite mokinius pasirinkti vieną iš lentoje nurodytų Raštų ištraukų ir išstudijuoti ją savarankiškai. Paprašykite mokinių savo pasirinktoje Raštų ištraukoje atkreipti dėmesį į tai, kaip apibūdinama Amoniho žmonių reakcija į Almos ir Amuleko žinią. Taip pat paprašykite jų pasirinkti tokią lentoje užrašytą frazę, kuri geriausiai nusako tų žmonių reakciją. Kai praeis pakankamai laiko, paprašykite mokinių paaiškinti, kuri iš penkių lentoje užrašytų reakcijų geriausiai apibūdina jų studijuotą ištrauką.

Kodėl pirmosios keturios lentoje užrašytos reakcijos yra dvasiškai pavojingos?

Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Almos 10:19–23. Paraginkite juos atkreipti dėmesį į tai, ko Amulekas mokė apie nuodėmės ir teisiųjų išvarymo pasekmes.

Kad padėtumėte mokiniams susimąstyti apie pragaištingas neatgailavimo už savo nuodėmes pasekmes, perskaitykite tokį Prezidento Gordono B. Hinklio teiginį:

„Blogio pilna visur. Pagunda, su visu savo kutenančiu poveikiu, tykoja mūsų visur. Deja, dėl kai kurių šių pragaištingų jėgų mes prarandame žmones. Gedime kiekvieno, kuris paklydo. Mes norime jiems padėti, juos išgelbėti, bet pernelyg dažnai mūsų maldavimai yra atstumiami. Jų pasirinktas kelias yra tragiškas. Tas kelias veda į sunaikinimą“ („My Testimony“, Ensign, May 2000, 69).

Kokios pragaištingos pasekmės laukia Dievo įsakymams nepaklūstančių asmenų ar žmonių grupių?

Jei liks laiko, pakvieskite mokinius raštu atsakyti į šį klausimą:

Kaip jus gali palaiminti šiandieninės pamokos metu išmoktos tiesos?

Komentarai ir kontekstas

Almos 9:19–23. „Po to, kai davė jiems tiek daug šviesos ir pažinimo“

Amoniho žmonių už jų nelabumą laukė griežtesnės pasekmės nei lamanitų, nes Amoniho žmonės jau buvo gavę nemažą Evangelijos pažinimą. Toliau pateiktas visuotinėje Paramos bendrijos prezidentūroje tarnavusios sesers Šeri L. Dju teiginys apie Bažnyčios moteris, tačiau jis tinka ir visiems Bažnyčios nariams:

„Esame unikalios. Esame unikalios dėl savo sandorų, savo dvasinių privilegijų ir dėl su pastaraisiais dviem dalykais susijusių atsakomybių. Esame apdovanotos galia ir Šventąja Dvasia. Mes turime dabartinį pranašą, kuris mus veda; mes turime apeigas, kurios suriša mus su Viešpačiu ir vieną su kita; šalia savęs mes turime kunigystės galią. Mes suvokiame savo vietą didžiajame laimės plane. Ir mes žinome, kad Dievas yra mūsų Tėvas, o Jo Sūnus yra mūsų nenuilstantis Užtarėjas.

Su šiomis privilegijomis ateina didi atsakomybė, „nes iš to, kuriam daug duota, daug ir reikalaujama“ (DS 82:3)“ („We Are Women of God,“ Ensign, Nov. 1999, 98).

Almos 10:6–11. Įsiklausymas į Viešpaties šaukimą laimina kitus

Prezidentas Tomas S. Monsonas pasidalino pasakojimu, iliustruojančiu, kaip svarbu sekti Šventosios Dvasios įkvėpimu:

„Vieną vėlyvą popietę plaukiojau Dezeret sporto salės baseine ir plaukdamas nugara įsispoksojau į lubas. Tyliai, tačiau aiškiau nei bet kada, man atėjo viena mintis: „Tu čia beveik nedėdamas pastangų sau plaukioji, o tuo tarpu tavo draugas Stenas kankinasi ligoninės lovoje, negalėdamas pajudėti.“ Pajutau raginimą: „Nuvyk į ligoninę ir suteik jam palaiminimą.“

Lioviausi plaukiojęs, apsirengiau ir išskubėjau į ligoninę, kur gulėjo Stenas. Jo lova buvo tuščia. Seselė pasakė, kad jis sėdi invalidų vėžimėlyje prie baseino, kur ruošėsi procedūrai. Nuskubėjau ten ir pamačiau Steną, visai vieną, prie gilesnės baseino pusės. Pasisveikinome vienas su kitu ir sugrįžome į jo palatą, kur jam suteikiau kunigystės palaiminimą.

Lėtai, bet užtikrintai, Steno kojoms pradėjo grįžti stiprybė ir judesiai. […]

Stenas per Bažnyčios susirinkimus dažnai kalba apie Dievo gerumą jam. Kai kuriems jis atskleidžia tamsias slegiančias mintis, kurios jį buvo apėmusios, sėdint tame invalido vėžimėlyje prie pat baseino krašto, ir kurios, rodos, pasmerkė jį beviltiškam gyvenimui. Jis pasakoja apie svarstytą alternatyvą. Būtų taip nesunku pasistumti tuo neapkenčiamu invalido vežimėliu ir nusiskandinti tyliame to gilaus baseino vandenyje. Gyvenimas tuomet pasibaigtų. Bet būtent tą akimirką jis pamatė mane, savo draugą. Tą dieną Stenas tiesiogine to žodžio prasme sužinojo, kad mes nesame vieni. Tądien pamoką išmokau ir aš: Niekada, niekada, niekada neatidėliokite raginimo vykdymo“ („The Spirit Giveth Life,“ Ensign, May 1985, 70).

Almos 10:22–23. „Teisiųjų maldos“

Atkreipkite dėmesį į tai, kaip teisiųjų maldos paveikė Amoniho žmones. Vėliau, vado Moronio ir Samuelio Lamanito dienomis, teisiųjų maldos apsaugojo nefitus nuo sunaikinimo (žr. Almos 62:40; Helamano 13:12–14).

Prezidentas Spenseris V. Kimbolas štai ką pasakė apie mūsų šiomis dienomis sakomas maldas:

„Yra labai daug dorų ir ištikimų žmonių, gyvenančių pagal visus įsakymus, kurių gyvenimai ir maldos saugo pasaulį nuo sunaikinimo“ („Voices of the Past, of the Present, of the Future,“ Ensign, June 1971, 16).

Kai teisieji buvo sunaikinti arba išmesti iš Amoniho, teisiųjų maldos liovėsi saugoti tą miestą ir „kiekviena gyva amonihiečių siela buvo sunaikinta“ lamanitų (Almos 16:9).