3 Nefio 23

Įvadas

Pacitavęs Izaijo žodžius (žr. 3 Nefio 22), Jėzus Kristus įsakė nefitams tyrinėti pranašų žodžius. Jis mokė, kad Izaijo žodžiai yra palaima, nes Izaijas „kalbėjo apie viską, kas susiję su mano žmonėmis, kurie yra Izraelio namų“ (3 Nefio 23:2). Jis taip pat sakė, kad visi Izaijo žodžiai yra arba bus įvykdyti. Tai pasakęs, Gelbėtojas įsakė nefitams tyrinėti visų pranašų žodžius ir nurodė jiems papildyti savo metraščius.

Pasiūlymai, kaip mokyti

3 Nefio 23:1–5

Jėzus Kristus įsako žmonėms tyrinėti pranašų žodžius

Lentoje galite užrašyti tokią frazę: Raštų studijavimo palaimos. Pakvieskite mokinius pamąstyti apie tai, kaip jiems šiais seminarijos metais sekasi studijuoti Mormono Knygą namuose. Pakvieskite juos prieiti prie lentos ir užrašyti vieną žodį ar trumpą frazę, apibūdinančią, kaip jie buvo palaiminti dėl to, kad studijuoja Raštus. Galite paprašyti kelis mokinius smulkiau papasakoti apie jų užrašytą žodį ar frazę. Tada atkreipkite jų dėmesį į lentoje užrašytus palaiminimus.

Kaip manote, kodėl esame taip laiminami dėl to, kad skaitome Raštus?

Pakvieskite mokinius iš praeitos pamokos prisiminti, kieno žodžius, mokydamas nefitus, citavo Jėzus Kristus. (Izaijo žodžius.) Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 3 Nefio 23:1–3. Likusius mokinius pakvieskite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką Gelbėtojas liepė daryti su Izaijo žodžiais. Galite mokiniams pasiūlyti pasižymėti žodžius ir frazes, kurie tose eilutėse kažkuo išsiskiria. Pakvieskite juos pasidalinti, ką rado.

Kodėl Viešpats nori, kad žmonės tyrinėtų Izaijo žodžius? (Žr. 3 Nefio 23:2–3.)
Kodėl žinojimas, kad visi Izaijo žodžiai bus įvykdyti, yra palaiminimas mums?

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 3 Nefio 23:4–5. Paminėkite, kad Gelbėtojas, paliepęs tyrinėti Izaijo žodžius, liepė: „tyrinėkite pranašus“. Lentoje galite užrašyti tokią tiesą: Gelbėtojas įsako mums stropiai tyrinėti Izaijo ir kitų pranašų žodžius.

Ką, pagal 3 Nefio 23:5 eilutę, turime daryti, kad būtume išgelbėti? Kaip pranašų žodžiai padeda mums sekti šiais įsakymais?
Kuo skiriasi stropus pranašų žodžių tyrinėjimas nuo pranašų žodžių skaitymo? Kaip manote, kodėl svarbu stropiai tyrinėti Izaijo ir kitus pranašų žodžius?
Kokie Raštų studijavimo metodai labiausiai jums padeda Izaijo ir kitų pranašų žodžių tyrinėjimą paversti prasminga gyvenimo dalimi?

Pakvieskite mokinius perskaityti šį vyresniojo Merilio Dž. Beitmano iš Septyniasdešimties teiginį:

„Per Raštų tyrinėjimą įgyjami tam tikri palaiminimai. Žmogus, studijuodamas Viešpaties žodžius ir jiems paklusdamas, priartėja prie Gelbėtojo ir įgyja didesnį troškimą teisiai gyventi. Auga jo galia atsispirti pagundoms. Jis nugali dvasines silpnybes. Išgyja dvasinės žaizdos“ (“Coming unto Christ by Searching the Scriptures,” Ensign, Nov. 1992, 28).

Be Raštų, kur dar galime rasti pranašų žodžius?

Paprašykite mokinių savo atsakymus užrašyti savo užrašuose arba Raštų studijavimo žurnaluose:

Ką turite pakeisti, kad galėtumėte stropiau studijuoti pranašų žodžius?

Pakvieskite kelis mokinius paliudyti apie palaimas, ateinančias dėl pranašų žodžių tyrinėjimo.

3 Nefio 23:6–14

Gelbėtojas Savo mokiniams nurodo prie metraščių pridėti svarbių įvykių aprašymą

Kelių mokinių paprašykite įvardyti kelias mėgstamas Mormono Knygos istorijas. Jų atsakymus užrašykite lentoje. Nutrinkite vieną atsakymą. Paprašykite mokinius įsivaizduoti, kad Mormonas ir Nefis ar kitas metraštininkas pamiršo įtraukti tą istoriją.

Kokias pamokas prarastume, jei Mormono Knygoje truktų šios istorijos?

Paaiškinkite, kad Gelbėtojas, mokydamas nefitus, nurodė, kad jų metraštininkai neįtraukė svarbių įvykių, atsitikusių po to, kai buvo išpildyta pranašystė. Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti 3 Nefio 23:6–13. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ko neužrašė nefitai.

Nefitai jau turėjo užrašę Samuelio pranašystę (žr. Helamano 14:25). Kaip manote, kodėl jiems buvo svarbu turėti tos pranašystės išsipildymo aprašymą?

Paminėkite, kad, nors mums nebuvo įsakyta vesti Bažnyčios metraščius, mums patariama rašyti asmeninius dienoraščius.

Kaip Gelbėtojo patarimas, užrašytas 3 Nefio 23:6–13, tinka mums, rašantiems asmeninius dienoraščius?

Kad padėtumėte mokiniams suprasti, kaip jie gali rašyti dienoraščius, pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti šią Prezidento Henrio B. Airingo iš Pirmosios Prezidentūros istoriją:

„Grįžau vėlai, atlikęs Bažnyčios pavedimą. Jau buvo tamsu. Kai ėjau link mūsų namų durų, nustebau pamatęs savo uošvį, kuris gyveno netoliese. Jis ant peties nešė vamzdžius, ėjo labai greitai ir buvo apsirengęs darbiniais rūbais. Žinojau, kad jis tiesė vandentiekį, kuriuo į mūsų valdas bus tiekiamas vanduo iš žemiau esančio upelio.

Jis nusišypsojo, tyliai pasisveikino ir dingo tamsoje už manęs, nuskubėdamas tęsti savo darbo. Žengiau kelis žingsnius namų link, galvodamas apie tai, ką jis daro dėl mūsų, ir vos priėjęs prie durų mintyse išgirdau – nepažįstamu balsu – žodžius: „Duodu šiuos potyrius ne tau vienam. Užrašyk juos.“

Įėjau į namus. Nenuėjau miegoti. Nors buvau pavargęs, pasiėmiau popieriaus ir pradėjau rašyti. Ir tada supratau mintyse išgirstos žinios prasmę. Turėjau tai užrašyti, kad mano vaikai kada nors galėtų paskaityti, kaip aš pamačiau Dievo ranką, laiminančią mūsų šeimą. Senelis neprivalėjo daryti to, ką darė dėl mūsų. Jis galėjo nurodyti kam nors kitam tai atlikti arba visai to nedaryti. Bet jis tarnavo mums, savo šeimai, taip, kaip visada darydavo Jėzaus Kristaus mokiniai, sudarę sandorą su Juo. Žinojau, kad tai teisinga. Todėl aprašiau, kad mano vaikai, kada prireiks, turėtų prisiminimą.

Po kelias eilutes kasdien rašiau daugelį metų. Nepraleidau nė vienos dienos, kad ir kaip pavargęs būdavau arba kad ir kaip anksti reikėdavo keltis kitą dieną. Prieš rašydamas, paklausdavau savęs: Ar šiandien mačiau Dievo ranką, siekiančią paliesti mus ar mūsų vaikus, ar mūsų šeimą?“ („O atminkite, atminkite“, 2007 m. spalio mėn. visuotinės konferencijos medžiaga).

Kaip manote, kodėl svarbu, kad aprašytume išgyvenimus, kurie mus sustiprino?
Kaip mums gali padėti šis Prezidento Airingo pavyzdys? Kaip mums gali padėti mūsų užrašytos istorijos?

Paaiškinkite, kad Prezidentas Airingas kalbėjo apie palaimas, kurias gavo dėl to, kad kasdien rašė metraštį apie tai, kaip Dievas laimina jo šeimą. Paprašykite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį teiginį. (Gali būti, kad 117 pamokoje jau dalinotės šiuo teiginiu. Mokiniams gali praversti vėl jį išgirsti.)

„Man tai darant, kai kas ėmė keistis. Apžvelgdamas dieną, aš matydavau įrodymus, ką Dievas padarė dėl kurio nors iš mūsų, ko anksčiau per tos dienos užimtumą nesuvokiau. Kai tai atsitikdavo, o tai atsitikdavo dažnai, suvokiau, kad, bandydamas atsiminti, leidau Dievui parodyti man, ką Jis padarė.

Mano širdy augo ne tik dėkingumas. Augo liudijimas. Tapau dar labiau įsitikinęs, kad mūsų Dangiškasis Tėvas girdi mūsų maldas ir atsako į jas. Jaučiau gilesnį dėkingumą už tai, kad per Gelbėtojo Jėzaus Kristaus Apmokėjimą tampu švelnesnis ir tyresnis. Vis labiau pasitikėjau Šventąja Dvasia ir tuo, kad Ji gali viską mums priminti – net tai, ko nepastebėjome ar tai, į ką neatkreipėme dėmesio“ („O atminkite, atminkite“, 2007 m. spalio mėn. visuotinės konferencijos medžiaga).

Ko galime pasimokyti iš 3 Nefio 23 skyriaus ir Prezidento Airingo istorijos? (Mokinių atsakymai gali skirtis, tačiau jų atsakymuose turėtų atsispindėti ši tiesa: Jeigu užrašysime savo dvasinius išgyvenimus, būsime palaiminti tiek asmeniškai, tiek kaip šeimos.)

Kai kurie mokiniai gali manyti, kad jiems neatsitinka nieko, kas būtų verta dėmesio, dėl to jie ir nerašo dienoraščio. Kad padėtumėte jiems, galite pakviesti mokinį garsiai perskaityti šį vyresniojo Džono H. Grobergo iš Septyniasdešimties teiginį:

„Žmonės sako: „Nėra ko rašyti. Man nenutinka nieko dvasiško.“ Jiems sakau: pradėkite rašyti ir prasidės dvasiniai išgyvenimai. Jie visuomet vyksta, tačiau tampame jiems jautresni, kai pradedame juos užrašinėti“ (“Writing Your Personal and Family History,” Ensign, May 1980, 48).

Pakvieskite mokinius paklausti savęs, ar nepamiršo aprašyti juos dvasiškai sustiprinusius išgyvenimus. Paskatinkite mokinius juos aprašyti ir likusį gyvenimą aprašinėti dvasinius išgyvenimus. Galite pasiūlyti sekti Prezidento Airingo pavyzdžiu ir kasdien rašyti po truputį.

Raštų įvaldymo apžvalga

Gyvenime mokiniams pravers žinojimas, kaip Raštai gali padėti išspręsti problemas. Kiekvienam mokiniui duokite po popieriaus lapelį. Pakvieskite juose užrašyti savo dabartinį klausimą ar iššūkį. Paaiškinkite, kad surinksite popieriaus lapelius ir kelis iš jų perskaitysite visai klasei. Mokiniams liepkite ant lapelių nerašyti savo vardų ir priminkite nerašyti apie asmeniškus arba netinkamus klasėje aptarinėti įvykius. (Surinkę lapelius, galite greitai peržvelgti, kas juose užrašyta, kad būtumėte tikri, jog juos galima skaityti.) Perskaitykite klausimą arba iššūkį ir tada paprašykite mokinių pasiūlyti sprendimą naudojantis žinotinomis Raštų eilutėmis.

Paaiškinkite, kad Gelbėtojas mums įsakė mokyti kitus to, ko Jis mokė mus (žr. 3 Nefio 23:14). Kad padėtumėte mokiniams pasiruošti laikytis šio įsakymo, paskatinkite juos mokymo įgūdžius panaudoti praktikoje, pavyzdžiui, išaiškinti doktrinas ir principus, dalintis išgyvenimais ir liudyti, kaip, siekiant išspręsti problemas, pasinaudoti žinotinomis Raštų ištraukomis. Surinktus klausimų ir iššūkių aprašymus galite pasilikti ir panašiai juos aptarti per tas pamokas, kai turite daugiau atliekamo laiko.

Pastaba: ši pamoka nėra ilga, dėl to gali likti papildomo laiko apžvelgti žinotinas Raštų ištraukas. Šią veiklą galite atlikti pamokos pradžioje, tarp pamokos dalių arba pamokos pabaigoje. Veiklą darykite trumpą, kad užtektų laiko pamokai. Kitų apžvalgos veiklų ieškokite vadovėlio priede.