76 pamoka. Almos 11

76 pamoka

Almos 11

Įvadas

Almai ir Amulekui toliau mokant Amoniho žmones, vienas teisėjas, vardu Ziezromas, pasiūlė Amulekui pinigų, kad šis paneigtų Dievo egzistavimą. Ziezromas taip pat bandė iškreipti Amuleko žodžius ir diskredituoti jo mokymą apie Jėzų Kristų. Amulekas, gindamasis nuo Ziezromo bandymų jį sukompromituoti, liudijo, kad išsigelbėjimas iš nuodėmės ateina tik per Jėzų Kristų. Amulekas taip pat liudijo, kad visa žmonija bus prikelta ir Teismo dieną atvesta „atsiskaityti priešais Kristaus –Sūnaus ir Dievo Tėvo, ir Šventosios Dvasios […] teismo pertvarą“ (Almos 11:44).

Pasiūlymai, kaip mokyti

Almos 11:1–25

Amulekas atmeta Ziezromo gundymą paneigti Dievo egzistavimą

Paprašykite mokinių pagalvoti, ką tokio labai vertingo jie turi, ko nieku gyvu neparduotų. Pakvieskite mokinius papasakoti, apie ką pagalvojo ir kodėl jiems tai yra taip brangu.

Paaiškinkite, kad Almos 11 skyriuje toliau pasakojama apie tai, kaip Alma ir Amulekas moko Amoniho žmones. Amulekui bemokant, įsiterpė teisėjas, vardu Ziezromas, ir pasiūlė pinigų už tai, kas Amulekui buvo labai brangu.

Pakvieskite mokinius patyrinėti Almos 11:21–22 eilutes ir surasti, kiek pinigų ir už ką Ziezromas pasiūlė Amulekui. Paprašykite mokinių papasakoti apie tai, ką sužinojo.

Pažymėkite, kad Mormono paaiškinimas apie nefitų piniginę sistemą, užrašytas Almos 11:4–19 eilutėse, padeda mums suvokti Ziezromo pasiūlyto kyšio dydį. Padėkite mokiniams suprasti, kad ontis buvo didžiausios vertės sidabrinis pinigas (žr. Almos 11:6, 11–13). Vienas ontis prilygo maždaug vienos savaitės teisėjo darbo užmokesčiui (žr. Almos 11:3, 11–13), o tai reiškia, kad šeši ončiai prilygo maždaug šešių savaičių teisėjo atlyginimui.

Kodėl kai kuriems žmonėms Ziezromo pasiūlymas galėjo atrodyti viliojantis?

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Almos 11:23–25.

Ką Amuleko atsakymas sako apie jį patį?
Ką, pasak Almos 11:25 eilutės, ketino daryti Ziezromas, jei Amulekas būtų priėmęs jo pasiūlymą? Kuo tai panašu į Šėtono darbus, kai žmonės pasiduoda pagundoms?

Kad padėtumėte mokiniams suprasti, kaip Amulekas sugebėjo atsispirti Ziezromo pasiūlymui, lentoje užrašykite: Aš … nieko, kas priešinga Viešpaties Dvasiai.

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Almos 11:22. Paprašykite mokinių surasti Amuleko pasakytą žodį ir užbaigti šį teiginį.

Kokių dar žodžių galėtume įrašyti į tuščią vietą, kurie padėtų mums pasikliauti Šventąja Dvasia, kad atsispirtume pagundai? („nedarysiu“, „negalvosiu“, arba „nežiūrėsiu į“.)

Paprašykite mokinių, remiantis Almos 11:22 eilute, pasakyti kokį nors principą, kuris padėtų jiems prisiminti, kaip galima įveikti pagundą. Nors mokinių atsakymai bus įvairūs, tačiau jie turėtų atspindėti tokį principą: Jei pasikliaujame Šventąja Dvasia, tai galime įveikti pagundą. (Galite pasiūlyti mokiniams šį principą užsirašyti savo Raštuose prie Almos 11:22 eilutės.)

Kaip, jūsų manymu, būdami jautrūs Šventosios Dvasios raginimams, galėsime lengviau įveikti pagundą?

Perskaitykite šį Prezidento Boido K. Pakerio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pamokymą:

„Jeigu jūs turite polinkį į dalykus, prie kurių nederėtų linkti, ar bendraujate su žmonėmis, kurie traukia jus neteisinga kryptimi, tuomet pats laikas kovoti už savo nepriklausomybę, už savo valios laisvę. Klausykitės Dvasios balso ir nenuklysite.

[…] Kaip Viešpaties tarnas pažadu, kad būsite apsaugoti ir pridengti skydu nuo Priešininko puolimo, jei paklusite įspėjimams, kurie ateina iš Šventosios Dvasios“ („Patarimai jaunimui“, 2011 m. spalio mėn. visuotinės konferencijos medžiaga).

Kad padėtumėte mokiniams suprasti ir pajusti, kaip svarbu sekti Šventosios Dvasios raginimais, užduokite tokius klausimus:

Kokiose situacijose jaunimas gali būti gundomas veikti ne pagal savo liudijimus?
Ką jūs darote, kad pasikliautumėte Šventąja Dvasia? Kaip jums tai padeda?
Kada Šventoji Dvasia padėjo jums įveikti pagundą?

Paraginkite mokinius pritaikyti sužinotus dalykus, prisimenant Amuleko pavyzdį, kai kitą kartą bus gundomi pasielgti ne pagal savo įsitikinimus. Paliudykite, kad, jeigu gyvens vertai Šventosios Dvasios bendrystės, jie galės patirti didesnį pasitikėjimą stojant už tiesą ir įveikiant pagundą.

Almos 11:26–40

Amulekas liudija apie Dievo Sūnų ir atlaiko Ziezromo bandymus diskredituoti jo žodį

Mokinių pasiteiraukite, ar kas nors yra mėginęs priversti juos suabejoti arba paneigti savo įsitikinimus per ginčą ar apgaulę. Pakvieskite vieną ar porą mokinių pasidalinti savo patirtimi.

Paaiškinkite, kad po to, kai Ziezromui nepavyko priversti Amuleką paneigti Dievo egzistavimą, jis pakeitė savo taktiką ir pradėjo pulti Amuleko tikėjimą Jėzumi Kristumi.

Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Almos 11:26–35. Paprašykite mokinių surasti, kaip Ziezromas bandė iškreipti Amuleko žodžius. Paprašykite mokinių papasakoti apie tai, ką surado. Tada pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Almos 11:36–37. Paprašykite mokinių atkreipti dėmesį į tai, kaip Amulekas ištaiso melagingą Ziezromo mokymą. Pakvieskite mokinius atkreipti dėmesį į 34 eilutės išnašą a. (Galite studentams pasiūlyti savo Raštuose pasižymėti 34 eilutės a išnašą.) Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Helamano 5:10–11.

Kodėl neįmanoma būti išgelbėtiems savo nuodėmėse? Koks skirtumas tarp išgelbėjimo mūsų nuodėmėse ir išgelbėjimo iš mūsų nuodėmių?

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Almos 11:40. Paaiškinkite, kad šioje eilutėje yra principas, kuriuo turime sekti, jei norime būti išgelbėti iš savo nuodėmių. Lentoje užrašykite tokį principą: Kai tikime Jėzumi Kristumi, tai galime būti išpirkti iš savo nuodėmių.

Ką jums reiškia ateiti tikėti Jėzų Kristų?
Kodėl turime tikėti Jėzų Kristų, kad būtume išgelbėti iš savo nuodėmių?

Kad padėtumėte mokiniams suprasti, kaip tikėjimas Jėzumi Kristumi veda prie išpirkimo per atgailą, perskaitykite šį Prezidento Dyterio F. Uchtdorfo iš Pirmosios Prezidentūros teiginį:

„Kad galėtume atgailauti, mums reikia stipraus tikėjimo Kristumi. Mūsų tikėjimas turi apimti „teisingą [Dievo] sampratą, Jo tobulumą ir savybes“ (Lectures on Faith [1985], 38). Jei tikime, kad Dievas viską žino, yra mylintis ir gailestingas, mes sugebėsime savo išgelbėjimą nedvejodami patikėti Jam. Tikėjimas Kristumi pakeis tas mūsų mintis, įsitikinimus ir elgesį, kurie nesiderina su Dievo valia“ („Saugaus grįžimo taškas“, 2007 m. balandžio mėn. visuotinės konferencijos medžiaga).

Suskirstykite mokinius poromis. Paprašykite mokinių savo porose vienas kitam paaiškinti, kaip atsakytų į jaunesnio asmens jiems užduodamus tokius klausimus. (Šiuos klausimus galite surašyti lentoje.)

Kodėl turiu tikėti Jėzų Kristų, kad galėčiau atgailauti ir būti išgelbėtas iš savo nuodėmių?
Kaip jums padėjo atgailauti tikėjimas Jėzumi Kristumi?

Paliudykite, kad, turėdami tikėjimą Jėzumi Kristumi, galime atgailauti, būti išgelbėti iš savo nuodėmių ir įgyti amžinąjį gyvenimą.

Almos 11:41–46

Amulekas moko apie prikėlimą ir visos žmonijos teismą

Kad padėtumėte mokiniams susimąstyti apie tai, kodėl svarbu žinoti, kad galiausiai būsime prikelti ir teisiami, paklauskite:

Kaip skirtųsi gyvenimas žmogaus, kuris netiki, kad egzistuoja gyvenimas po mirties?

Lentoje užrašykite žodžius Prikėlimas ir Teismas. Pakvieskite mokinius tyliai patyrinėti Almos 11:41–45 eilutes ir surasti kuo daugiau informacijos apie prikėlimą ir teismą. Mokinių surandamus atsakymus iš karto užrašykite lentoje. Žiūrėkite, kad vienas iš lentoje užrašytų teiginių perteiktų tokią tiesą: visi žemėje gyvenantys žmonės galiausiai bus prikelti. Atkreipkite dėmesį į Almos 11:45 eilutėje esantį paprastą prikėlimo apibūdinimą: „Daugiau jie nebegali numirti; jų dvasios susijungia su jų kūnais, kad daugiau nebebūtų atskirtos.“ (Galite mokinius paraginti šį teiginį pasižymėti savo Raštuose.) Kai mokiniai baigs atsakinėti, galite jiems pasiūlyti savo Raštuose, puslapio viršuje, užsirašyti tokią tiesą: Per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą visi bus prikelti ir teisiami pagal savo darbus.

Kuri lentoje užrašyta tiesa jus labiau skatina ruoštis susitikti su Dievu?
Kodėl tiesos apie prikėlimą teisiesiems suteikia ramybės ir vilties?

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Almos 11:46 eilutę ir paaiškinti, kokį poveikį Ziezromui padarė Amuleko mokymai.

Kodėl, jūsų manymu, kas nors galėtų taip sureaguoti į Amuleko mokymą?
Kurie, jūsų manymu, Almos 11:41–45 eilutėse užrašyti mokymai galėjo trikdyti Ziezromą? Kodėl?

Paliudykite, kad dėl Jėzaus Kristaus Apmokėjimo bus prikelti visi žmonės ir stos prieš Dievą, „kad būtų teisiami pagal savo darbus“ (Almos 11:44). Skirkite mokiniams truputį laiko apmąstyti, ką šiandien sužinojo ir kaip tai siejasi su jais. Tada paprašykite juos savo Raštų studijavimo žurnale ar užrašuose raštu atsakyti į šiuos klausimus: (Šiuos klausimus galite surašyti lentoje.)

Kaip jaučiatės mąstydami apie tai, kad būsite prikelti ir teisiami?
Ką turite nuveikti, kad pasiruoštumėte stoti prieš Dievą?
Kaip jūsų įsitikinimas apie tai, kad būsite prikelti ir teisiami, veikia jūsų kasdieninius pasirinkimus gyvenime?

Komentarai ir kontekstas

Almos 11:28. Ar yra daugiau nei vienas Dievas?

Pastarųjų Dienų Šventųjų mokymas apie Dievybę (kad Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia yra trys atskiros Asmenybės, tobulai susivienijusios tikslu ir mokymu) yra puolamas šiuolaikiniame krikščioniškame pasaulyje. Tie krikščionys, kurie savąją Dievo koncepciją remia ketvirtojo ir penktojo amžiaus dogmomis apie Trejybės doktriną (kad Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia nėra atskiros būtybės), dažnai kvestionuoja Bažnyčios narius dėl mūsų unikalios Dievo koncepcijos. Almos 11:28–33 eilutėse pateikiamas klausimas ir atsakymas į jį taip pat privertė daugelį abejoti Dievybės doktrina, kaip ji pateikiama sugrąžintoje Bažnyčioje. Rojus V. Doksėjus, Dvylikos Tarybos padėjėjas ir nusipelnęs Brigamo Jango universiteto religinio ugdymo dekanas, pateikė galimą priežastį, kodėl Amulekas sakė, kad tėra vienas Dievas:

„Ar yra daugiau nei vienas Dievas? Šis klausimas dažnai kyla reaguojant į Almos 11 skyrių, kur Ziezromas, kritikas, ginčijasi su misionieriumi Amuleku. […]

Kad galėtume suvokti šį Amuleko teiginį [kad tėra vienintelis tikrasis ir gyvasis Dievas], turime atsižvelgti į visą kontekstą. Beveik per visą istoriją dauguma izraelitų (nefitų protėvių) nekantravo priimti daugybę pagoniškų egiptiečių ir kanaaniečių dievų. Nors Mormono Knyga nutyli konkrečias atsimetėliškas Ziezromo žmonių iš Amoniho miesto pažiūras, yra aišku, kad kai kurie Almos laikų nefitų atskalūnai buvo stabmeldžiai – kaip kad buvo jų protėviai izraelitai. Alma, Amuleko porininkas misionierius, būdamas vyriausiuoju teisėju ir aukštuoju Bažnyčios kunigu, prisidėjo prie stipraus ir ištikimo Bažnyčios narių rato atsiradimo. Tačiau „tie, kas nepriklausė jų bažnyčiai, atsidavė burtams ir stabmeldystei“ (Almos 1:32). Atsimetimas tapo tokia problema, kad Alma pasitraukė iš teisėjo pareigų, „kad pats galėtų išeiti tarp savo žmonių, arba tarp Nefio žmonių, kad galėtų jiems skelbti Dievo žodį“ (Almos 4:19).

Būdamas misionieriumi Alma pamatė, kad daug žmonių buvo pasinėrę į stabmeldystę. Pavyzdžiui, jis pamatė, kad Zoramo miesto žmonės „iškraipo Viešpaties kelius ir kad Zoramas, jų vadovas, veda žmonių širdis lenktis nebyliems stabams“ (Almos 31:1).

Štai koks yra Almos ir Amuleko diskusijos su Ziezromu kontekstas. Žiūrint pro šią prizmę, Amuleko atsakymas yra visiškai suprantamas ir, žinoma, teisingas: Tėra vienas „tikrasis ir gyvasis Dievas“ – kuris nesidalina savo dievyste su daugybe žmonių sugalvotų netikrų dievų“ („I Have a Question,“ Ensign, Aug. 1985, 11).

Vyresnysis Džefris R. Holandas paaiškino, kaip ir kodėl pastarųjų dienų šventųjų tikėjimas Dievybe skiriasi nuo tradicinio krikščionybės tikėjimo Trejybe:

„Pirmasis ir svarbiausias mūsų tikėjimo teiginys Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčioje yra „Mes tikime Dievą, Amžinąjį Tėvą ir Jo Sūnų, Jėzų Kristų, ir Šventąją Dvasią“ [Tikėjimo Teiginių 1:1]. Mes tikime, kad šios trys dieviškos asmenybės, sudarančios vieną Dievybę, yra vieningos pagal tikslą, būdą, liudijimą ir misiją. Tikime, kad Jie visi yra sklidini tokio paties dieviško gailestingumo ir meilės, teisingumo ir malonės, kantrybės, atlaidumo ir noro gelbėti. Manau, būtų tikslu pasakyti, jog tikime, kad jie yra viena kiekvienu svarbiu ir amžinu aspektu, išskyrus tai, jog netikime, kad trys asmenys yra surinkti į vieną, nes ši Trejybės sąvoka niekur neskelbiama Raštuose, kadangi tai nėra tiesa. […]

325 m. po Kristaus gimimo Romos imperatorius Konstantinas sušaukė Nikėjos tarybą aptarti – kartu su kitais dalykais – augantį nesutarimą dėl tariamos Dievo „trejybės viename“. Po karštų dvasininkų, filosofų ir bažnyčios galvų ginčų (praėjus dar 125 metams ir įvykus dar trims dideliems susirinkimams) [Konstantinopolyje, 381 m. po Kr.; Efeze, 431 m. po Kr.; Chalcedone, 451 m. po Kr.] buvo paskelbti vadinamieji Nikėjos tikėjimo išpažinimai su vėlesniais pataisymais, tokiais kaip Atanazijaus tikėjimo išpažinimai. Šios bei vėlesnės darytos amžiams bėgant tikėjimo išpažinimų versijos ir pataisos paskelbė Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią abstrakčiais, absoliučiais, transcendentiniais, neišvengiamais, konsubstanciniais, amžinais ir nepažiniais, be kūno, kūno dalių ar jausmų ir gyvenančiais už erdvės ir laiko ribų. Tuose tikėjimo išpažinimuose visi trys yra atskiri asmenys vienoje esybėje, kas dažnai vadinama „Trejybės paslaptimi“. Yra trys atskiri asmenys, tačiau ne trys Dievai, o vienas. Visi trys asmenys yra nesuvokiami, tačiau tėra tik vienas nesuvokiamas Dievas.

Su savo kritikais sutariame bent jau dėl vieno dalyko – tokia dievybės formuluotė išties yra nesuvokiama. […]

Skelbiame, jog iš šventųjų Raštų yra akivaizdu, kad Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia yra atskiros asmenybės, trys dieviškos esybės, ir atkreipiame dėmesį į tokius aiškius ir nedviprasmiškus pavyzdžius kaip […] užtarianti didinga Gelbėtojo malda, Jo krikštas Jono rankomis, patirtis ant Atsimainymo kalno ir Stepono nužudymas – užtenka paminėti keturis“ („Vienintelis tikrasis Dievas ir Jo siųstasis Jėzus – Mesijas“, 2007 m. spalio mėn. visuotinės konferencijos medžiaga).

Almos 11:38–39 . Kokiu būdu Jėzus Kristus yra Amžinasis Tėvas?

Jei mokiniams reikia padėti suprasti, kaip Jėzus Kristus gali būti tiek Dievo Sūnus, tiek Amžinasis Tėvas, galite pamokyti arba apžvelgti 60 pamokoje (Mozijo 15:1–9) esančią papildomą mokymo idėją.