Almos 49–51

Įvadas

Moronio gynybinis pasirengimas buvo labai svarbus ginant nefitus nuo priešų. Nefitai sėkmingai gynėsi nuo lamanitų tol, kol jų pačių maištavimas ir nelabumas susilpnino juos. Moriantonas ir karalininkai siekė susiskaldymo ir sukėlė ginčus tarp žmonių. Moronis mėgino pašalinti susiskaldymą bei ginčus ir įtvirtinti taiką.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Almos 49; 50:1–24

Nefitai pastato tvirtoves, klesti ir išsaugo savo laisvę

Perskaitykite aprašytą situaciją ir užduokite mokiniams pridėtus klausimus (arba sukurkite savo situaciją ir klausimus):

Jaunuolis jautėsi pavargęs, tačiau nenorėjo eiti miegoti ir pradėjo naršyti internete. Jam kilo pagunda aplankyti internetines svetaines su pornografiniu turiniu.

Kaip šis jaunuolis galėjo pasiruošti, kad išvengtų tokios pagundos?
Ką galėtų padaryti, kad ateityje išvengtų tokios pagundos?

Paaiškinkite mokiniams, kad studijuodami Almos 49–51, jie gali suprasti, kaip vado Moronio atlikti parengiamieji darbai prieš lamanitus gali būti palyginti su parengiamaisiais darbais, kuriuos turėtume šiandien atlikti prieš Šėtono gundymus.

Paaiškinkite, kad vadas Moronis stiprino nefitų miestus, kol Amalikijas kurstė lamanitų armiją žygiuoti į mūšį. Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Almos 49:1, 6–7. Paprašykite jų pagalvoti, kaip vado Moronio pasirengimas atsilaikyti prieš lamanitus gali būti prilygintas mūsų reikmei pasiruošti Šėtono puolimams. Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Almos 49:2–4; 50:1–6 ir surasti, kaip nefitai rengėsi būsimiems lamanitų antpuoliams.

Jei jūs būtumėte lamanitų kareivis, kaip pasijaustumėte pirmą kartą pamatę tuos sutvirtinimus?

Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Almos 49:8–12. Paprašykite mokinių sekti skaitomą tekstą ir surasti, kaip lamanitai reagavo į nefitų pasirengimą.

Ką padarė lamanitai, kai pamatė, kad Amonihas įtvirtintas? (Jie atsitraukė.)

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį Prezidento Džeimso E. Fausto iš Pirmosios Prezidentūros teiginį:

„Šėtonas yra mūsų didžiausias priešas ir jis darbuojasi dieną bei naktį, kad sunaikintų mus. Bet mes nesame suparalyžiuoti iš baimės prieš Šėtono galią. Jis negali mums nieko padaryti, nebent jam leistume. Jis išties yra bailys ir, jei mes tvirtai stovėsime, atsitrauks“ („Be Not Afraid“, Ensign, Oct. 2002, p. 4).

Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Almos 49:18–20, 23. Paprašykite mokinių sekti skaitomą tekstą ir pagalvoti, kaip nefitų pasirengimą mūšiui galėtume panaudoti kaip pavyzdį, kuris padėtų mums pasirengti dvasiniams mūšiams prieš Šėtoną.

Vadas Moronis darbavosi, kad apsaugotų nefitus nuo lamanitų. Kaip mūsų vadovai darbuojasi, kad apsaugotų mus nuo priešo?
Ką galime padaryti, kad pastatytume aukštas dvasines sienas prieš Šėtono gundymus? (Atsakymai gali būti ir tokie: kasdien prasmingai melstis, kasdien studijuoti Raštus, reguliariai lankyti Bažnyčią, tarnauti kitiems ir pasninkauti.)

Galite pakviesti mokinius savo Raštų studijavimo žurnaluose arba užrašuose atsakyti į vieną iš šių klausimų: (Šiuos klausimus galite surašyti lentoje prieš pamoką.)

Kaip apibūdintumėte savo kasdienes pastangas stiprinti savo apsaugines dvasines sienas?
Pasirinkite vieną iš dalykų, kurį darote, kad sustiprintumėte savo dvasingumą arba kažką, ko nedarote. Ką galite daryti, kad savęs stiprinimas prieš blogį būtų efektyvesnis?

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Almos 49:28–30. Paprašykite mokinių surasti, kas dar, be Moronio, darbavosi, kad apgintų nefitus nuo lamanitų. Pabrėžkite, kad padėdami nefitams išlikti teisiems, Helamanas ir jo broliai padėjo jiems gauti Viešpaties palaimas ir apsaugą.

Skirkite mokiniams laiko išstudijuoti Almos 50:10–12. Po to tegul su bendraklasiais aptaria tokias aprašytas situacijas: (Jei įmanoma, prieš pamoką paruoškite dalijamuosius lapelius su aprašytomis situacijomis. Jei to padaryti negalite, skaitykite aprašytas situacijas po vieną, skirdami pakankamai laiko kiekvienos situacijos aptarimui.)

Moronis „atkirto visus lamanitų įtvirtinimus“. Kaip mergina galėtų „atkirsti“ apkalbas, kai susitinka papietauti su draugais?
Moronis nubrėžė liniją, arba ribas, tarp nefitų ir lamanitų. Kaip vaikinas arba mergina gali nubrėžti liniją tarp skaistybės įstatymo laikymosi ir ribų peržengimo į amoralumą.
Moronio armijos statė įtvirtinimus, kad apsaugotų savo žmones nuo priešų. Vaikinas pastebėjo, kad per daug laiko leidžia socialiniuose tinkluose, internete ir rašydamas žinutes telefonu. Dėl tokio elgesio jam mažiau rūpi šeima ir jis apleidžia savo pareigas šeimoje. Ką jis gali padaryti, kad sutvirtintų ir apsaugotų savo šeimos santykius?

Pakvieskite kelis mokinius apibendrinti tai, ko išmoko iš vado Moronio veiksmų apie galimybes apsiginti nuo priešo antpuolių. Žiūrėkite, kad mokiniai suprastų, jog pasirengę galime atlaikyti priešo antpuolius (gundymus). Šį principą galite užrašyti lentoje.

Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Almos 50:1. Paklauskite klasės:

Atsižvelgdami į vado Moronio sėkmingą pasirengimą, ko dar galime pasimokyti iš šių eilučių? (Moronis „nesiliovė“ ruoštis; jis ir toliau stiprino gynybą, nors tuo metu nesimatė jokių grėsmių.)

Kad padėtumėte mokiniams suprasti, kaip svarbu nuolatos stiprėti dvasiškai, perskaitykite šį Prezidento Henrio B. Airingo iš Pirmosios Prezidentūros teiginį:

„Kadangi mus supančios jėgos stiprėja, dvasinės stiprybės, kurios kadaise pakako, nebeužteks. Kad ir kiek manėme turį dvasinės stiprybės, galime turėti dar daugiau. Tiek dvasinės stiprybės poreikis, tiek galimybės jos įgyti sparčiai augs, o to neįvertindami statome save į rizikingą padėtį („Always“, Ensign, Oct. 1999, p. 9).

Užrašykite lentoje šiuos žodžius:

Aš pasirengsiu atsilaikyti prieš gundymus…

Būsiu tvirtas, kai…

Paprašykite mokinių baigti šiuos sakinius savo užrašuose arba Raštų studijavimo žurnaluose. Kai mokiniai baigs sakinius, perskaitykite šį Prezidento Ezros Tafto Bensono teiginį. (Galite mokiniams pasiūlyti savo Raštuose užsirašyti šį teiginį šalia Almos 50:10–12.)

„Geriau pasirengti ir išvengti, nei taisyti ir atgailauti“ (The Teachings of Ezra Taft Benson [1988], p. 285).

Kodėl, jūsų manymu, šis teiginys teisingas? Kada jums teko matyti šiame teiginyje mokomo principo pavyzdį?

Paaiškinkite, kad nefitų pasirengimas leido jiems kelerius metus smarkiai klestėti ir gyventi taikoje. Pabrėžkite, kad, kol Amalikijas keikė Dievą dėl savo pralaimėjimo, nefitai „dėkojo Viešpačiui, savo Dievui“ (Almos 49:28).

Pakvieskite mokinius įsivaizduoti, kad jų draugas gyvena nevaldomo karo zonoje. Jis mano, kad neįmanoma atrasti ramybės ir laimės dėl jį supančio chaoso. Lentoje užrašykite šią Raštų nuorodą: Almos 50:18–23. Pakvieskite mokinius perskaityti šią ištrauką ir sugalvoti, kaip galėtų atsakyti savo draugui. Paprašykite kelis mokinius pasidalinti savo atsakymais. Viena iš tiesų, kurią galėtų panaudoti atsakyme, yra ta, kad ištikimybė Dievui atneša laimę net sąmyšio apsuptyje. (Šį principą galite užrašyti lentoje.) Padėkite mokiniams suprasti, kad ši tiesa taikytina ne tik esant karui bet ir asmeniniams sunkumams, pavyzdžiui, finansinėms problemoms, bedarbystei, artimo netekčiai, įtemptiems santykiams su šeimos nariais ir stichinėms nelaimėms.

Kodėl, anot Almos 50:18–23, nefitai gyveno laimės laikotarpį?
Kada jautėte, kad Viešpats suteikia jums Savo galią ir palaimas už tai, kad buvote paklusnūs ir stiprinote save prieš gundymus?
Kada Viešpats laimino jus arba jums žinomą žmogų klestėjimu, ramybe ir laime sunkiu laikotarpiu? (Kai mokiniai atsakys, galite pasidalinti savo gyvenimo patyrimu.)

Almos 50:25–40; 51

Nefitų gynyba susilpnėja ir Moronis susiduria su savo žmonių maištu

(Pastaba. Atsižvelgiant į pamokos apimtį, jums gali tekti trumpai apibendrinti likusią pamokos medžiagą. Jei nutarsite taip padaryti, paaiškinkite, kad Almos 50:25–40 eilutėse aprašomas Moriantono maištas ir mirtis bei Pahorano paskyrimas vyriausiuoju teisėju. Almos 51 kalba apie grupę karalininkais vadinamų žmonių, kurie mėgino pakeisti įstatymą, kad nefitus galėtų valdyti karalius. Jų mėginimas buvo nesėkmingas. Supykę dėl nesėkmės, karalininkai atsisakė imtis ginklų, kai Amalikijas ir lamanitai atėjo kariauti prieš nefitus. Remdamasis įstatymu Moronis reikalavo jų ginkluotis arba ruoštis būti nubaustiems. Amalikijo armija užėmė daug nefitų miestų ir nužudė daug nefitų. Kai Amalikijas ruošėsi užimti Dosniąją žemę, jį pasitiko Teankumas su savo armija. Teankumas nužudė Amalikiją ir užkirto kelią lamanitų armijai.)

Užrašykite lentoje šį teiginį: Susivieniję mes triumfuojame; susiskaldę mes žlungame.

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Almos 50:25–26 ir kiekvienoje eilutėje surasti po žodį, apibūdinantį priežastį, kodėl susiskaldė nefitai.

Dėl ko tarp žmonių įvyko susiskaldymas?

Apibendrinkite likusią Almos 50 skyriaus dalį, paaiškindami, kad Moriantonas mėgino palikti nefitus ir pabėgti į žemę šiaurėje. Moronis nerimavo, kad dėl šio susiskaldymo nefitai neteks teisių. Jis pasiuntė armiją, kuriai vadovavo Teankumas, kad sustabdytų Moriantono žmones. Teankumo armija neleido Moriantono žmonėms pasiekti savo tikslo ir nužudė Moriantoną. Likę jo žmonės „sudar[ė] sandorą palaikyti taiką“ (Almos 50:36). Netrukus po Moriantono maišto tarp Nefio žmonių įvyko pavojingas politinis susiskaldymas. Kai kurie nefitai norėjo nuversti Pahoraną iš teisėjo posto ir vietoje jo įtvirtinti karalių. Likusieji žmonės norėjo išsaugoti savo teisėjų valdymo sistemą.

Pakvieskite mokinius Almos 51:5–6 eilutėse surasti šių dviejų opozicinių grupių pavadinimus (karalininkai ir laisvės šalininkai). Duokite mokiniams laiko Almos 51:8 eilutėje surasti karalininkų motyvus.

Užrašykite lentoje tokią tiesą: Susiskaldymas ir ginčai sunaikina mūsų ramybę.

Kaip šis principas parodomas pasakojimuose apie susiskaldymą ir ginčus, aprašytuose Almos 50 ir 51?
Ką galite padaryti šeimoje, tarp draugų arba savo bendruomenėje, kad išspręstumėte ginčus?
Kada matėte palaimas, kurios atėjo dėl vieningumo, sustiprinusio šeimą, kvorumą arba klasę?

Paliudykite apie tas tiesas, kurias jus ragina pabrėžti Dvasia. Priminkite mokiniams, kad per artimiausias kitas pamokas jiems bus suteikta progų rasti principus ir mokytis iš karų tarp nefitų ir lamanitų.