Mormono žodžių studijų įvadas
Kodėl reikia studijuoti šią knygą?
Studijuodami šią knygą mokiniai gaus vertingų pamokų iš Mormono, Jėzaus Kristaus mokinio, kuris gyveno ištikimai, nepaisydamas to, kad jį supo „nuolatinis nelabumo ir bjaurumų vaizdas“ (Mormono 2:18). Mokiniams taip pat bus naudinga pastudijuoti Moronio, kuris pastarųjų dienų skaitytojams paliudijo, kad „Jėzus Kristus parodė man jus, ir aš žinau jūsų darbus, žodžius“ (Mormono 8:35). Skaitydami apie sunaikinimą, ištikusį nefitus dėl jų nelabumo, mokiniai supras, kaip svarbu gyventi pagal Jėzaus Kristaus Evangelijos įsakymus ir sandoras.
Kas parašė šią knygą?
Pirmus septynis šios knygos skyrius kaip trumpą nelabumo ir karų tarp jo amžininkų nefitų ir lamanitų aprašymą surašė Mormonas. Jis taip pat sudarė išsamų savo gyvenimo įvykių aprašymą ant didžiųjų Nefio plokštelių (žr. Mormono 2:18; 5:9). Kai Mormonas buvo apie 10 metų amžiaus, metraščių saugotojas Amaronas įpareigojo jį, kad užaugęs prisiimtų atsakomybę už šventus metraščius. Jis turėjo aprašyti viską, ką bus pastebėjęs apie tą liaudį (žr. Mormono 1:4). Kai Mormonas buvo penkiolikos metų, jį aplankė Viešpats ir jis paragavo ir pažino Jėzaus gerumą (žr. Mormono 1:15). Tais pačiais metais nefitai paskyrė Mormoną savo armijų vadu (žr. Mormono 2:1). Vėliau, paklusdamas Amarono nurodymui, jis paėmė didžiąsias Nefio plokšteles ir ėmė rašyti metraštį. Jis taip pat sutrumpino didžiąsias Nefio plokšteles, apimančias pranašų ir metraštininkų nuo Lehio iki Amarono žodžius, ir į tą santrauką įtraukė į mažąsias Nefio plokšteles. Savo gyvenimo pabaigoje Mormonas Kumoros kalvoje paslėpė visus tuos metraščius, išskyrus keletą plokštelių, kurias atidavė savo sūnui Moroniui (žr. Mormono 6:6). Tada jis vadovavo nefitams jų paskutinėje didžiojoje kovoje prieš lamanitus. Prieš mirtį Mormonas nurodė Moroniui užbaigti jo metraštį. Moronis pridėjo keletą žodžių, kurie užrašyti šios knygos 8–9 skyriuose.
Kam ir kodėl ši knyga parašyta?
Mormonas rašė pastarųjų dienų kitataučiams ir Izraelio namų nariams. Jis norėjo „įtikinti visus jus, o žemės pakraščiai, atgailauti ir pasiruošti stoti prieš Kristaus teismo krasę“ (Mormono 3:22). Užbaigęs savo tėvo knygą, Moronis kreipėsi tiesiai į tuos, kurie skaitys jo žodžius. Jis įspėjo juos apie jų nuodėmių pasekmes ir pakvietė „ateiti pas Viešpatį visa savo širdimi“ (Mormono 9:27).
Kada ir kur ji buvo parašyta?
1–7 šios knygos skyrius Mormonas parašė turbūt tarp 345 m. po Kr. ir 401 m. po Kr. (žr. Mormono 2:15–17; 8:5–6). Savo metraštį jis užbaigė po paskutinio nefitų ir lamanitų mūšio prie Kumoros kalvos 385 m. po Kr. (žr. Mormono 6:10–15; 7:1). 8–9 skyrių žodžius Moronis užrašė turbūt tarp 401 m. po Kr. ir 421 m. po Kr., kai klajojo „saugodamas savo gyvybę“ (žr. Mormono 8:4–6; Moronio 1:1–3).
Kokie šios knygos išskirtiniai bruožai?
Ši knyga parodo, kaip išsipildė Nefio, Almos, Samuelio Lamanito ir Jėzaus Kristaus pranašystės apie nefitų sunaikinimą (žr. 1 Nefio 12:19; Almos 45:9–14; Helamano 13:8–10; 3 Nefio 27:32). Kai kuriuos savo raštus Mormonas vadina metraščiu apie savo liaudies, nefitų, sunaikinimą (žr. Mormono 6:1). Jis parodė, kad nefitų žlugimas buvo jų nelabumo pasekmė (žr. Mormono 4:12; 6:15–18).
Knygos planas
Mormono 1 Amaronas įgalioja Mormoną vesti metraštį apie savo amžininkus. Mūšyje nefitai nugali lamanitus. Visoje toje žemėje įsigali nelabumas, trys mokiniai nefitai nustoja tarnauti tarp žmonių, ir Dvasios dovanos atimamos. Tačiau Mormoną aplanko Viešpats.
Mormono 2–3 Nefitai paskiria Mormoną savo armijų vadu. Jis vadovauja jiems mūšiuose prieš lamanitus daugiau nei 30 metų. Nepaisant didžių nuniokojimų ir kančių, nefitai neatgailauja. Mormonas paima Šimo kalvoje paslėptas Nefio plokšteles ir pradeda savo metraštį. Po kelių pergalių žmonės ima girtis savo pačių jėga ir prisiekia atkeršyti lamanitams. Mormonas atsisako jiems vadovauti. Jis rašo, kad įtikintų visus pastarųjų dienų žmones pasiruošti stoti priešais Kristaus teismo krasę.
Mormono 4 Nebevadovaujamos Mormono nefitų armijos toliau kovoja su lamanitais. Abiejose pusėse žūsta tūkstančiai žmonių. Lehio palikuonys tampa nelabesni, nei buvo bet kuriuo savo istorijos laikotarpiu, ir lamanitai pradeda triuškinti nefitus. Mormonas saugo visus nefitų metraščius ir perkelia juos iš Šimo kalvos į Kumoros kalvą.
Mormono 5–7 Mormonas vėl ima vadovauti nefitų armijoms, nors ir žino, kad jie bus sunaikinti. Jis pranašauja apie Mormono Knygos išėjimą Jis surenka nefitus prie Kumoros paskutiniam mūšiui su lamanitais. Po mūšio jis apverkia savo žmonių sunaikinimą. Mormonas rašo, kad įtikintų lamanitų palikuonis tikėti Jėzų Kristų ir pasikrikštyti.
Mormono 8–9 Po Mormono mirties metraštį tęsia Moronis. Jis pranašauja, kad Mormono Knyga Dievo galia išeis netikėjimo ir nelabumo laikais. Jis liudija apie Jėzų Kristų ir moko, kad tikėjimą Juo lydi stebuklai ir ženklai. Jis ragina tuos, kurie skaitys jo žodžius, ateiti pas Viešpatį ir būti išgelbėtiems.