54 pamoka
Mozijo 4
Įvadas
Sujaudinti karaliaus Benjamino mokymų, žmonės atgailavo ir gavo savo nuodėmių atleidimą. Jie „buvo pripildyti džiaugsmo“ ir turėjo „sąžinės ramybę“ (Mozijo 4:3). Karalius Benjaminas toliau juos mokė, padėdamas suprasti, ką reikia daryti norint „[išlaikyti] savo nuodėmių atleidimą“ (Mozijo 4:12). Tad mokydamas jis palygino juos su elgetomis, priklausančiais nuo Dievo išgelbėjimo. Be to, jis perspėjo juos apie tai, kad pavojinga nepaisyti savo minčių, žodžių ir darbų.
Pasiūlymai, kaip mokyti
Mozijo 4:1–8
Karaliaus Benjamino žmonės gauna savo nuodėmių atleidimą ir prisipildo džiaugsmo ir ramybės
Paprašykite mokinių apmąstyti tokį klausimą:
-
Kaip žinoti, ar mūsų nuodėmės mums atleistos?
Perskaitykite šį Prezidento Haroldo B. Ly teiginį:
„Jei ateis laikas, kai padarysite viską, kad atgailautumėte už savo nuodėmes, kad ir kas jūs bebūtumėte, kad ir kur jūs bebūtumėte, ir kaip įmanoma geriau būsite atitaisę žalą; jei padarysite ką nors tokio, kas paveiks jūsų padėtį Bažnyčioje, bet būsite kreipęsi į tinkamus vadovus, tai norėsite to patvirtinančio atsakymo – ar Viešpats mane priima, ar ne? Jei betyrinėdami savo sielą ieškosite ir atrasite sąžinės ramybę, tai bus ženklas, leisiantis žinoti, kad Viešpats jūsų atgailavimą priėmė“ („Stand Ye in Holy Place“, Ensign, 1973 m. liepa, p. 122).
Priminkite mokiniams, kad karalius Benjaminas perdavė angelo žodžius apie tai, kaip gauti nuodėmių atleidimą. Konkrečiai jiems galite priminti angelo žodžius apie tai, kad prigimtinis žmogus yra Dievo priešas, ir apie tai, kas nutiks žmonėms, kurie numiršta neatgailavę už savo nuodėmes (žr. Mozijo 3:19, 23–27).
Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Mozijo 4:1–2 eilutes ir surasti, kaip karaliaus Benjamino žmonės reagavo į angelo žodžius. Paprašykite kelių mokinių pasidalinti tuo, ką surado. Jei mokiniams neaiški frazė „kūniška būsena“, tai paaiškinkite, kad žodis kūniškas yra priešingas žodžiui dvasiškas. Tas žodis susijęs su mūsų instinktyviais potraukiais, o ne su dvasiniu troškimu artėti prie Viešpaties. Galite paprašyti mokinių perskaityti Almos 41:11 eilutę ir savais žodžiais paaiškinti frazę „kūniška būsena“. Kad padėtumėte mokiniams suprasti frazę „žemesnius […] už žemės dulkes“, pakvieskite juos perskaityti Helamano 12:4–8 eilutes. Tada paprašykite jų savais žodžiais paaiškinti, kodėl Viešpaties patarimų nesiklausantis žmogus gali būti apibūdinamas kaip žmogus, žemesnis už žemės dulkes. Pasistenkite, kad jie suprastų, jog Dangiškasis Tėvas Savo vaikų nelaiko žemesniais už žemės dulkes.
Pabrėžkite, kad, kai žmonės suprato savo nuodėmingumą, jie ėmė atgailauti ir rodyti savo tikėjimą Jėzumi Kristumi ir Jo Apmokėjimu. Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Mozijo 4:3. Paprašykite mokinių atkreipti dėmesį į tai, kaip žmonės sužinojo, kad jų nuodėmės atleistos.
-
Ką, pasak Mozijo 4:3 eilutės, jaučia tie žmonės, kuriems atleido Viešpats?
-
Žmonės nuodėmių atleidimą gavo dėl „savo nepaprasto tikėjimo Jėzumi Kristumi“. Kokie veiksmai rodė jų tikėjimą? (Žr. Mozijo 4:1–2.)
-
Savais žodžiais pasakykite, ko iš Mozijo 4:1–3 eilučių galime pasimokyti apie tai, kaip gauti savo nuodėmių atleidimą? (Vienas iš galimų atsakymų yra: kai naudojame tikėjimą Jėzumi Kristumi ir nuoširdžiai atgailaujame, tai gauname nuodėmių atleidimą. Galite mokinius pakviesti Mozijo 4:1–3 eilutėse pasižymėti svarbiausius žodžius ir frazes, pabrėžiančias šį principą.)
Perskaitykite žemiau pateiktą vyresniojo Nylo L. Anderseno iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį, kuriame apibendrinama tai, ką turime daryti, kad gautume nuodėmių atleidimą:
„Sąžiningai išpažindami nuodėmes, kaip galėdami atlygindami žalą nuskriaustiesiems ir palikdami savo nuodėmes per įsakymų laikymąsi, esame atleidimo gavimo procese. Su laiku pajusime, kad mūsų širdgėlos skausmas rimsta, nusinešdamas „kaltę iš mūsų širdžių“ (Almos 24:10) ir užleisdamas vietą „sąžinės ramybei“ (Mozijo 4:3).
Tiems, kurie nuoširdžiai atgailauja, bet, kaip atrodo, negali pajusti palengvėjimo: toliau laikykitės įsakymų. Pažadu jums, kad Viešpaties nustatytu laiku palengvėjimas tikrai ateis. Tam, kad išgytume, taip pat reikia laiko“ („[Atgailaukite] … kad galėčiau jus išgydyti“, 2009 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Pakvieskite mokinius savo Raštų studijavimo žurnale arba klasės užrašuose parašyti, ko jie išmoko apie atgailą aptardami Mozijo 4:1–3 eilutes. Taip pat paprašykite jų raštu atsakyti, kaip siekdami gauti nuodėmių atleidimą jie galėtų panaudoti tikėjimą Jėzumi Kristumi.
Paaiškinkite, kad matydamas savo žmonių atgailavimą karalius Benjaminas jiems priminė apie visišką jų priklausomybę nuo Viešpaties. Paprašykite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Mozijo 4:4–8 eilutes. Paprašykite mokinių surasti, ką karalius Benjaminas norėjo, kad jo žmonės suprastų, gavę nuodėmių atleidimą.
-
Kokios, pasak šių eilučių, yra vienintelės sąlygos, „kuriomis žmogus galėtų būti išgelbėtas“?
Kai mokiniai atsakys į šį klausimą, pakvieskite juos tyliai peržiūrėti Mozijo 4:4–8 eilutes ir surasti tas frazes, kurios apibūdina, kokie žmonės gauna išgelbėjimą. Galite jiems pasiūlyti šias frazes pasižymėti. Siūlome jiems užduoti šiuos klausimus:
-
Ką, jūsų manymu, reiškia „stropiai [laikytis Viešpaties] įsakymų“?
-
Kokie veiksmai rodo, kad žmogus „[sudeda] savo viltis į Viešpatį“?
-
Ar matėte, kaip reiškiasi „Dievo gerumas“ ir Jo „neprilygstama galia“?
Pabrėžkite, kad atgaila ir paklusnumas iš mūsų reikalauja daug darbo ir pastangų. Tačiau, kad ir kaip sunkiai bedirbtumėme, niekada negautume nuodėmių atleidimo ir išgelbėjimo dovanos, jei nebūtų Jėzaus Kristaus Apmokėjimo.
Mozijo 4:9–30
Karalius Benjaminas moko apie tai, kaip išlaikyti nuodėmių atleidimą
Lentoje užrašykite Išlaikyti nuodėmių atleidimą. Mokinius informuokite, kad, žmonėms gavus savo nuodėmių atleidimą, karalius Benjaminas juos mokė, kaip išlaikyti tą švarią ir tyrą būseną.
-
Kodėl kiekvienam iš mūsų tai irgi svarbu žinoti?
Pakvieskite mokinius tyliai patyrinėti Mozijo 4:9–11 eilutes ir surasti, ką turime daryti, kad išlaikytume savo nuodėmių atleidimą. Duokite mokiniams pakankamai laiko, tada pakvieskite juos pasidalinti tuo, ką surado. Siūlome jų atsakymus surašyti lentoje. Atsakymai galėtų būti ir tokie: turime atminti Dievo didybę, nusižeminti, kasdien melstis ir būti nepajudinami tikėjime.
Kad padėtumėte mokiniams giliau suprasti ir pritaikyti tai, ką skaitė, siūlome užduoti šiuos klausimus:
-
Karalius Benjaminas mokė, kad turime tikėti Dievą (žr. Mozijo 4:9). Jis taip pat kalbėjo apie Dievo meilės ragavimą ir nuolatinį prisiminimą apie „Dievo didybę“ (Mozijo 4:11). Kokie patyrimai padėjo jums suprasti, kad Dievas yra tikras, galingas ir kad Jis jus myli?
-
Kaip prisiminimas apie Dievo galią, gerumą ir meilę veikia mūsų norą paklusti Jam?
Mokiniams garsiai perskaitykite Mozijo 4:12. Paprašykite jų šioje eilutėje surasti palaimas, kurias žmonės gauna darydami tai, ko mokoma Mozijo 4:5–11 eilutėse.
Paaiškinkite, kad Mozijo 4:13–16 eilutėse karalius Benjaminas apibūdina žmones, kurie išsaugo savo nuodėmių atleidimą. Klasę suskirstykite į tris grupes. Pirmosios grupės paprašykite patyrinėti Mozijo 4:13 eilutę, antrosios grupės – Mozijo 4:14–15 eilutes, o trečiosios – Mozijo 4:16 eilutę. Paprašykite, kad kiekvienas mokinys asmeniškai perskaitytų paskirtą eilutę ar eilutes ir jose surastų, kaip karalius Benjaminas apibūdino žmones, siekiančius išlaikyti savo nuodėmių atleidimą.
Paskui pakvieskite mokinius pasidalinti savo atsakymais. Jiems tai darant, pabrėžkite tokią tiesą: jei nusižeminame priešais Dievą ir stengiamės savyje tobulinti Kristaus savybes, tai galime išlaikyti savo nuodėmių atleidimą. Kai mokiniai paminės kokią nors savybę, padėkite jiems pritaikyti mokinamus dalykus užduodami vieną ar abu iš šių klausimų:
-
Kodėl, jūsų manymu, ši savybė yra naudinga, norint išlaikyti savo nuodėmių atleidimą?
-
Kada matėte šios savybės pavyzdžių?
Karalius Benjaminas panaudojo efektyvų palyginimą, galintį padėti mokiniams vertinti iš Viešpaties gautas palaimas ir motyvuoti juos tobulinti Mozijo 4:13–16 eilutėse studijuotas savybes. Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Mozijo 4:16–23 eilutes.
-
Kodėl, pasak karaliaus Benjamino, visi esame elgetos?
-
Kaip šis supratimas gali mums padėti labiau atjausti kitus?
-
Kokį patarimą Mozijo 4:24–26 eilutėse karalius Benjaminas davė tiems, kurie negali sušelpti elgetos arba kurie patys nedaug teturi ką duoti?
-
Kaip šiais laikais Bažnyčioje, aukodami pasninko atnašas, sekame Mozijo 4:26 eilutėje duotu patarimu? Kaip jaunimas gali prisidėti prie pasninko atnašų? (Atsakymai gali būti ir tokie: jie gali pasninkauti, kai kurie gali mokėti pasninko atnašas, Aarono kunigystės turėtojai kai kuriose pasaulio šalyse iš savo apylinkės ar skyriaus narių surenka pasninko atnašas.)
Pabrėžkite, kad mūsų prašoma daryti tiek daug gerų dalykų, jog kartais gali būti sunku jausti gyvenimo pusiausvyrą. Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Mozijo 4:27.
-
Ką, jūsų manymu, reiškia viską daryti „išmintingai ir tvarkingai“?
-
Kaip šis patarimas gali padėti jums?
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Mozijo 4:29–30. Pažymėkite, kad Mozijo 4:30 yra Raštų įvaldymo eilutė. Galite mokinius paraginti šią ištrauką pasižymėti išskirtiniu būdu, kad galėtų ją greitai susirasti.
-
Koks ryšys yra tarp mūsų minčių, žodžių ir darbų? Kaip galime stebėti savo veiksmus? Kokiais būdais galime vienas kitam padėti?
Siūlome mokiniams skirti keletą minučių, kad savo Raštų studijavimo žurnale parašytų apie tai, kaip Mozijo 4:9–30 eilutėse esantys principai gali jiems padėti stengiantis išlaikyti savo nuodėmių atleidimą. Paliudykite, jog Viešpats myli kiekvieną iš jų ir trokšta, kad jie atgailautų ir išlaikytų savo nuodėmių atleidimą.
Raštų įvaldymo eilutė – Mozijo 4:30
Kad padėtumėte mokiniams pamatyti sąsajas tarp minčių, žodžių ir darbų, kaip tai rašoma Mozijo 4:30 eilutėje, perskaitykite šį Prezidento Ezros Tafto Bensono teiginį:
„Mąstykite švariai. Kas mąsto švariai, tas nedaro nešvarių darbų. Dievui atsakote ne tik už savo darbus, bet ir už savo minčių kontrolę. Taigi, gyvenkite taip, kad netektų raudonuoti iš gėdos, kai pas jus Bažnyčioje ekrane rodys jūsų mintis ir darbus. Vis dar tinka senas posakis: sėji mintis – pjauni darbus, sėji darbus – pjauni įprotį, sėji įprotį – pjauni charakterį, o charakteris nulems tavo likimą amžinybėje. Kaip galvoji savo širdyje, toks ir esi“ (Iš Conference Report, 1964 m. spalis, p. 60).
Paaiškinkite, kad tuo pačiu metu toje pačioje erdvėje negali būti ir šviesa, ir tamsa. Šviesa išsklaido tamsą. Pavyzdžiui, tinkama muzika, pakylėjantys vaizdai, turininga veikla, švarios mintys ir žodžiai į mūsų gyvenimą pakvies Dvasią ir iš mūsų proto išstums netinkamas mintis. Padėkite mokiniams suprasti, kad su tamsa galima susidoroti savo gyvenimą pripildydami šviesos.
-
Kaip galime savo mintis, žodžius ir darbus išlaikyti švarius?
Paraginkite mokinius sugalvoti konkretų planą, kaip savo gyvenimą pripildys šviesos. Galite paprašyti jų tai užrašyti savo Raštų studijavimo žurnale.