109 pamoka. Helamano 6–7

109 pamoka

Helamano 6–7

Įvadas

Dėl Nefio ir Lehio misionieriško darbo lamanitai tapo teisesni, tačiau nefitai tapo nelabi, pradėjo remti Gadiantono plėšikus, ir Viešpaties Dvasia pasitraukė nuo jų. Nefis pranašavo, kad nefitai pražus, jeigu ir toliau pasiliks nelabume. Jis taip pat pranašavo, kad dėl lamanitų teisumo Viešpats bus jiems gailestingas ir išsaugos juos.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Helamano 6

Lamanitai tapo teisūs ir kovojo su Gadiantono plėšikais, o nefitų nelabumas augo, ir jie rėmė Gadiantono plėšikus

Lentos viduryje nupieškite tokią schemą:

Pakvieskite mokinius įvardyti ir pagalvoti apie nusistatymus ir veiksmus, didinančius Šventosios Dvasios įtaką jų gyvenime, ir apie nusistatymus ir veiksmus, kurie ją mažina.

Paaiškinkite, jog Mormonas rašė, kad Viešpats atitraukė Savo Dvasią nuo nefitų ir pradėjo išlieti Savo Dvasią ant lamanitų (žr. Helamano 6:35–36). Priminkite mokiniams, kad nefitai „dėl savo prasižengimo […] tapo silpni“ (Helamano 4:26). „Viešpaties Dvasia daugiau jų nebesaugojo“ (Helamano 4:24) ir jie „brendo sunaikinimui“ (Helamano 5:2).

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Helamano 6:2. Paprašykite, kad mokiniai sektų skaitomą tekstą ir ieškotų, dėl kokių veiksmų ir nusistatymų nefitai toliau „brendo nesibaigiančiam sunaikinimui“ (Helamano 6:40). Mokiniams pasakojant, ką rado, vieną mokinį paprašykite jų atsakymus užrašyti lentos apačioje, žemiau arba šalia žemyn nukreiptos rodyklės.

Priminkite mokiniams, kad dėl Nefio ir Lehio ankstesniais metais atlikto misionieriško darbo tūkstančiai lamanitų Zarahemloje buvo pakrikštyti ir dauguma lamanitų Nefio žemėje buvo atversti į Evangeliją (žr. Helamano 5:19–20, 50–51). Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Helamano 6:1, 3–5. Pakvieskite mokinius sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kokie veiksmai ir nusistatymai įgalino lamanitus džiaugtis vis didesne Dvasios įtaka. Mokiniams pasakojant, ką rado, vieną mokinį paprašykite užrašyti jų atsakymus lentos viršuje, aukščiau arba šalia į viršų nukreiptos rodyklės.

Ką jums reiškia būti tvirtam ir pastoviam tikėjime? (Žr. Helamano 6:1.)
Kaip Bažnyčios žmonės reagavo į lamanitų atsivertimą? (Galite pabrėžti, kad dalinimasis Evangelija ir draugystė su šventaisiais gali atnešti didelį džiaugsmą, netgi kada mus supa nelabumas.)

Apibendrinkite Helamano 6:7–14, paaiškindami, kad maždaug trejus metus nefitai ir lamanitai džiaugėsi taika. Išsivysčius pramonei ir suaktyvėjus prekybai tarp jų, abi tautos suklestėjo. Tada 66-aisiais teisėjų valdymo metais buvo nužudyti du vyriausieji teisėjai. Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Helamano 6:16–17. Paprašykite, kad mokiniai sektų skaitomą tekstą ir išsiaiškintų, kokie dar veiksmai ir nusistatymai privertė Dvasią pasitraukti nuo nefitų. Mokiniams pasakojant, ką rado, paprašykite vieną mokinį užrašyti jų atsakymus lentos apačioje, žemiau arba šalia žemyn nukreiptos rodyklės.

Papasakokite mokiniams šiuos faktus:

Širdis yra būtina mūsų fiziniam išgyvenimui. Ji varinėja kraują visu mūsų kūnu, kad deguonis ir kitos maistingosios medžiagos pasiektų visas mūsų ląsteles. Būdama maždaug kumščio dydžio, suaugusio žmogaus širdis vidutiniškai per dieną perpumpuoja 7570 litrų kraujo. Ji suplaka maždaug 70 kartų per minutę arba 100 000 kartų per dieną.

Ką, žinodami, kokia gyvybiškai svarbi yra jūsų širdis, būtumėte pasiruošę padaryti, kad išlaikytumėte ją sveiką?

Lentoje užrašykite šias Raštų nuorodas: Helamano 6:17, 21, 26, 28–31. Pažymėkite, kad kiekvienoje šios ištraukos eilutėje vartojamas žodis širdis arba širdys, turint omenyje mūsų dvasines širdis. Duokite mokiniams laiko studijuoti šias eilutes ir pagalvoti, kaip atsakyti į žemiau pateiktus klausimus. (Kad sutaupytumėte laiko, šiuos klausimus lentoje užrašykite prieš prasidedant pamokai arba išdalinkite juos mokiniams atspausdintus, kad studijuodami lentoje užrašytas eilutes jie galėtų juos matyti.)

Kodėl, jūsų manymu, Šėtoną taip domina Dievo vaikų širdys?

Ką darė nefitai, kas leido Šėtonui užvaldyti jų širdis? (Žr. Helamano 6:17.)

Kas atsitinka su asmeniu, kurio širdį veikia arba kontroliuoja Šėtonas? (Žr. Helamano 6:21, 28, 30–31.)

Pakvieskite kelis mokinius atsakyti į klausimus. Paprašykite vieno mokinio perskaityti žemiau pateiktą Prezidento Boido K. Pakerio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Paprašykite mokinių atidžiai klausytis ir rasti, kokiais būdais Šėtonas bando sėti pagundas mūsų širdyse.

„Gali būti netikri apreiškimai, raginimai iš velnio, pagundos! Tol, kol gyvenate, vienokiu ar kitokiu būdu priešininkas stengsis jus suklaidinti. […]

Jeigu jausite raginimą daryti kažką, kas vers jus jaustis nepatogiai, kažką, ką savo protu žinosite esant neteisinga ir priešinga teisumo principams, nepakluskite jam!“ („Personal Revelation: The Gift, the Test, and the Promise“, Ensign, Nov. 1994, p. 61).

Lentos apačioje prie sąrašo prirašykite paklusimas ir pasidavimas pagundai. Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Helamano 6:20–21, 31–38. Paprašykite mokinių sekti skaitomą tekstą ir ieškoti skirtumų tarp to, kaip į Gadiantonų plėšikų įtaką reagavo lamanitai, ir to, kaip reagavo nefitai.

Pasakykite mokiniams, kad užrašęs, kas nutiko nefitams ir lamanitams, Mormonas pažymėjo pamokas, kurių galime išmokti iš jų patirties. Lentoje užrašykite tokius nebaigtus teiginius:

Nefitai prarado Dvasią, nes…

Viešpats išliejo Savo Dvasią ant lamanitų, nes…

Pakvieskite mokinius perskaityti Helamano 6:34–36 ir ieškoti informacijos, kuri padėtų jiems užbaigti sakinius lentoje.

Kaip, remiantis tuo, ką perskaitėte šiose eilutėse, užbaigtumėte sakinius lentoje? (Sakinius lentoje galite užbaigti pasinaudodami mokinių atsakymais.)
Ko tose eilutėse mokoma apie tai, ką galime daryti, kad turėtume Dvasią? (Nors mokiniai gali atsakyti savaip, įsitikinkite, kad jie išreiškia tai, jog, jei tikėsime Viešpaties žodžiais ir paklusime jiems, Jis išlies Savo Dvasią ant mūsų. Mokiniai taip pat turėtų išreikšti mintį, kad, jei leisime Šėtonui užvaldyti mūsų širdis, Viešpaties Dvasia pasitrauks nuo mūsų.)

Atkreipkite mokinių dėmesį į šalia viršutinės ir apatinės rodyklių surašytus sąrašus. Pažymėkite, kad veiksmai ir nusistatymai lentos viršuje rodo norą tikėti Viešpaties žodžiais ir paklusti jiems, o veiksmai ir nusistatymas lentos apačioje rodo nelabumą ir kietaširdiškumą.

Ką darote, kad aktyviai kviestumėte Šventosios Dvasios įtaką į savo gyvenimą ir neleistumėte Šėtono įtakai patekti į jūsų širdį?
Kaip kuris nors iš veiksmų lentos viršuje padėjo pakviesti Šventąją Dvasią į jūsų gyvenimą? (Taip pat galite paprašyti mokinių pamąstyti, ar jie nėra padarę kokių nors veiksmų ar turėję kokių nors nusistatymų iš išvardintų lentos apačioje, ir pagalvoti, kaip dėl to sumažėjo Dvasios įtaka jų gyvenime.)

Paprašykite mokinių sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose užrašyti po vieną veiksmą, ką jie darys, kad pakviestų Viešpaties Dvasią į savo gyvenimą. Paraginkite juos iki galo įvykdyti savo tikslus.

Helamano 7

Nefis pamokslauja nelabiems nefitams ir įsako jiems atgailauti

Pakvieskite mokinius, kad į kiekvieną iš žemiau pateiktų klausimų jie kuo greičiau rastų atsakymus pasinaudodami Raštais. Paprašykite jų, kad radę atsakymą atsistotų. Paprašykite pirmojo atsistojusiojo atsakyti į klausimą. Tada, prieš skaitydami kitą klausimą, paprašykite mokinių atsisėsti.

Kuo vardu, pasak Helamano 7:1, buvo pranašas, grįžęs iš šiaurinių žemių?
Kuri frazė Helamano 7:2 apibūdina tai, ko Nefis mokė žmones šiaurinėje žemėje?
Kodėl, pagal Helamano 7:3, Nefis paliko šiaurinę žemę?
Kas, pasak Helamano 7:4, užėmė teismo krases tuo metu, kada Nefis grįžo į Zarahemlą?

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Helamano 7:5, o kitų mokinių paprašykite rasti, kaip Gadiantono plėšikai valdė žmones.

Apibendrinkite Helamano 7:6–12, paaiškindami, kad, Nefiui pamačius žmonių padėtį, „širdis jo krūtinėje pritvinko sielvarto“ (Helamano 7:6). Jis užlipo ant bokšto savo sode pasimelsti ir apraudoti žmonių nelabumo. Kai žmonės išgirdo jį meldžiantis ir raudojant, minia susirinko sužinoti, kodėl jis buvo taip nusiminęs. Jis pasinaudojo proga juos mokyti.

Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Helamano 7:15–16.

Kodėl Nefis sakė, kad žmonėms „reikia stebėtis“?
Ko siekia Šėtonas?

Pakvieskite mokinius stabtelėti ir pagalvoti apie Nefio panaudotus vaizdinius. Užvaldęs žmonių širdis, Šėtonas siekia nusviesti jų sielas žemyn į nesibaigiantį nelaimingumą.

Kodėl, jūsų manymu, Nefis įspėjo žmones apie Šėtono ketinimus? Ko Nefis norėjo, kad jie išvengtų?

Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Helamano 7:17–22, 26–28. Pakvieskite pusę mokinių išsiaiškinti, kokios buvo nefitų nuodėmės, o kitą pusę – apie kokias pasekmes įspėjo Nefis, jeigu žmonės neatgailaus.

Pirmajai pusei pasakojant, ką rado, pažymėkite panašumus su tuo, kas užrašyta lentos apačioje. Antrajai pusei pasakojant, užduokite šiuos klausimus:

Kuri frazė Helamano 7:22 parodo, ko Viešpats neduoda tiems, kurie atsisako atgailauti? (Galite mokiniams pasiūlyti tas frazes pasižymėti Raštuose.)
Kokios, pasak Helamano 7:28, yra pasekmės, kai žmonės atsisako atgailauti? (Jie pražus. Galite paaiškinti, kad nefitų atveju jų atsisakymas atgailauti reiškė, kad jie pražus tiek fiziškai, tiek dvasiškai.)

Užrašykite lentoje tokią tiesą: Jeigu atsisakome atgailauti dėl savo nuodėmių, netenkame Viešpaties apsaugos ir amžinojo gyvenimo palaiminimų.

Kad padėtumėte mokiniams suprasti šį principą, pakvieskite juos paaiškinti, kokios pasekmės laukia žmonių žemiau pateiktose situacijose: 1) Vaikinas atsisako atgailauti dėl prisirišimo prie pornografijos; 2) Merginos didžiausias prioritetas yra tapti gerai žinoma ir populiaria, nepaisant to, kad jos tėvai moko kitaip; 3) Vaikinas, nors ir klausėsi pranašo mokymo tyrinėti Raštus ir melstis, atsisako tai daryti.

Pakvieskite mokinius pagalvoti apie tai, kaip jie turėtų atgailauti. Paraginkite juos atgailauti, kad savo gyvenime galėtų visuomet turėti Viešpaties stiprybę ir apsaugą.

Komentarai ir kontekstas

Helamano 6:35–36. „Viešpaties Dvasia pradėjo trauktis“

Vyresnysis Deividas E. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kad mūsų pasirinkimai ir veiksmai gali mus atitraukti nuo Šventosios Dvasios:

„Mes taip pat turime stengtis įžvelgti, kada „[atsitraukiame] nuo Viešpaties Dvasios ir ji nebeturi vietos [mumyse], kad vestų [mus] išminties takais, idant [būtume] palaiminti, klestintys ir apsaugoti“ (Mozijo 2:36). Būtent todėl, kad pažadamas palaiminimas, jog Jo Dvasia visuomet bus su mumis, mes turime stebėti ir įsidėmėti, kurie pasirinkimai bei įtakos atskiria mus nuo Šventosios Dvasios.

Matas yra aiškus. Jei kas nors, ką galvojame, matome, girdime ar darome, tolina mus nuo Šventosios Dvasios, tuomet tiesiog turime nustoti galvoti tai, žiūrėti tai, klausytis ar daryti tai. Jei, pavyzdžiui, tai, kas skirta linksminti, atskiria mus nuo Šventosios Dvasios, tuomet tikrai tokio pobūdžio pasilinksminimas – ne mums. Kadangi Dvasia negali pakęsti to, kas yra vulgaru, žiauru ar nepadoru, tuomet akivaizdu, kad tokie dalykai – ne mums. Kadangi, įsitraukdami į užsiėmimus, kurių žinome, kad turėtume vengti, mes atstumiame Viešpaties Dvasią, todėl tie dalykai tikrai ne mums“ („Kad Jo Dvasia visuomet būtų su mumis“, 2006 m. visuotinės konferencijos medžiaga).

Helamano 6:35–36. „Viešpats pradėjo išlieti savo Dvasios“

Prezidentas Henris B. Airingas iš Pirmosios Prezidentūros taip kalbėjo seminarijos ir instituto mokytojams apie Šventosios Dvasios vaidmenį mokantis Evangelijos:

„Mūsų mokiniai negalės žinoti apie Dievą ir mylėti taip, kaip turėtų, nebent juos mokys Šventoji Dvasia. […] Tik per Dvasią jie gali žinoti, kad Dangiškasis Tėvas ir Jo prisikėlęs ir pašlovintas Sūnus pasirodė Džozefui Smitui. Tik per Dvasią jie gali žinoti, kad Mormono Knyga yra tikras Dievo žodis. […] Tik gavę tuos liudijimus, Šventosios Dvasios įdėtus giliai į jų širdis, jie bus pastatyti ant tikro pamato, kad tvirtai atsilaikytų per savo gyvenimo pagundas ir išbandymus“ („To Know and to Love God“ [vakaras su prezidentu Henriu B. Airingu, 2010 m. vasario 26 d.], p. 2, si.lds.org).