106 pamoka

Helamano 1–2

Įvadas

Po Pahorano mirties tarp nefitų kyla nesutarimai dėl vyriausiojo teisėjo vietos. Nauju vyriausiuoju teisėju liaudies balsu paskiriamas jo sūnus Pahoranas, tačiau jį nužudo Kiškumenas, veikdamas kaip slaptos sąjungos narys. Pasinaudodami tuo nesutarimu ir susiskaldymu lamanitai užkariauja sostinę Zarahemlą. Nefitai atgauna Zarahemlą, ir nužudomas Kiškumenas, šiam einant nužudyti vyriausiąjį teisėją Helamaną (Helamano sūnų).

Pasiūlymai, kaip mokyti

Helamano 1

Nesutarimai suskaldo nefitus, ir tai leidžia lamanitams užkariauti Zarahemlą

Prieš pamoką užrašykite lentoje šiuos klausimus:

Helamano 1:1–4. Kas sukėlė nesutarimus ir susiskaldymus tarp nefitų?

Helamano 1:5–8. Kas buvo paskirtas vyriausiuoju teisėju, ir kaip reagavo du jo broliai?

Pradėdami pamoką, paprašykite mokinių apibūdinti skirtumą tarp problemos aptarimo ir nesutarimo dėl jos. Jeigu mokiniams reikia pagalbos, kad suprastų tą skirtumą, paprašykite jų apmąstyti žemiau pateiktas situacijas ir išsiaiškinti, kurios iš jų yra nesutarimo pavyzdžiai. (Jie turėtų pasirinkti antrą ir trečią situacijas.)

1. Savo nuomonės paaiškinimas draugiškai įtikinėjant ir pateikiant faktus

2. Pagarbos nerodymas žmogui, kurio požiūris skiriasi nuo jūsiškio

3. Manymas, kad laimėti ginčą yra svarbiau už kito žmogaus gerovę

Pakvieskite mokinius panagrinėti Helamano 1 ir ieškoti, kokius pavojus kelia nesutarimai. Paraginkite juos individualiai pagalvoti apie atvejus, kada jų gyvenime pastebimas nesutarimas.

Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Raštų ištraukas, nurodytas lentoje, ir ieškoti atsakymų į atitinkamus klausimus. Pakvieskite juos papasakoti, ką rado.

Lentoje nupieškite kelią ir pavadinkite jį nesutarimas.

Paaiškinkite, kad nesutarimas gali būti kaip kelias, vedantis prie kitų nuodėmių ir neigiamų pasekmių. Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Helamano 1:9.

Paprašykite mokinių nustatyti, prie ko galiausiai atvedė nesutarimas tarp nefitų. (Prie žmogžudystės.) Lentoje, kur nors jūsų nupieštame kelyje, užrašykite žmogžudystė.

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Helamano 1:10–12 ir nustatyti, ką Kiškumenas ir jį pasiuntusieji darė, kad paslėptų jo padarytą žmogžudystę.

• Kodėl Kiškumenas ir jo pasekėjai norėjo paslėpti savo veiksmus?

• Kokių žinote pavyzdžių apie šiuolaikinių žmonių bandymus nuslėpti savo neteisius veiksmus? (Galimi ir tokie atsakymai: melavimas kalbantis su gimdytojais arba su vyskupu ar skyriaus prezidentu.)

• Kodėl būtų neišmintinga padėti kam nors nuslėpti savo nuodėmes?

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Helamano 1:18–21. Paprašykite mokinių sekti skaitomą tekstą ir nustatyti kitas nefitų nesutarimo pasekmes. Tegu pasakodami, ką rado, mokiniai lentoje, kur nors tame kelyje, surašo savo atsakymus. Taip pat galite pakviesti juos pasiūlyti ir užrašyti kitas jų pastebėtas nesutarimo pasekmes.

Apibendrinkite Helamano 1:22–30, paaiškindami, kad lamanitams užkariavus Zarahemlą, nefitų armijos nugalėjo juos mūšyje, kuriame buvo daug žuvusiųjų.

Pakvieskite mokinius apibendrinti su nesutarimu susijusį principą, kurio jie išmoko studijuodami Helamano 1. Vienas iš principų, kurį gali atpažinti mokiniai yra tai, kad dėl nesutarimų tampame atviri priešininko įtakai. Galite tai užrašyti lentoje.

Kad padėtumėte mokiniams įsigilinti į tą principą ir pritaikyti jį savo gyvenime, galite užduoti kelis iš žemiau pateiktų klausimų:

• Jeigu mergina ginčijasi su tėvais dėl savo draugų, kaip tai gali paveikti jos požiūrį į tėvų patarimus kitose gyvenimo srityse?

• Jeigu vaikai šeimoje ginčijasi, kaip toks jų elgesys gali paveikti jų santykius ateityje? Kaip tai gali paveikti visą šeimą?

• Kaip dėl nesutarimo apylinkėje arba skyriuje Bažnyčios nariai gali tapti atviri Šėtono atakoms?

• Jeigu vaikinas supyko ant kažko iš savo kunigystės kvorumo, kaip tokie jausmai gali paveikti jo elgesį bažnyčioje? Kaip tai gali paveikti jo lankomumą bažnyčioje?

• Kaip polinkis ginčytis silpnina mus, kai susiduriame su pagunda?

Pakvieskite mokinius išvardinti kitas situacijas, kuriose dėl nesutarimo galime tapti silpni ir nepasiruošę atsilaikyti prieš priešininko kėslus.

Duokite mokiniams laiko pagalvoti apie tas savo gyvenimo sferas, kuriose jie galbūt paskatino nesutarimo jausmus. Paprašykite jų įvardyti, ką konkrečiai jie gali padaryti, kad išvengtų ginčą provokuojančio elgesio.

Helamano 2

Helamanas tampa vyriausiuoju teisėju, o jo tarnas neleidžia Kiškumenui atimti jo gyvybės

• Kodėl geriau išvalyti dėmę, o ne paslėpti ją?

• Kodėl kas nors gali norėti paslėpti kažką, ką padarė?

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Helamano 2:3–4 ir DS 58:43.

• Koks skirtumas, pasak šių eilučių, tarp to, kaip Viešpats nori, kad mes elgtumėmės su nuodėme, ir to, kaip su nuodėme elgėsi Gadiantono plėšikai?

Paaiškinkite, kad Helamano 2 skyriuje skaitome apie Kiškumeno bandymą nužudyti kitą vyriausiąjį teisėją Helamaną. Paprašykite mokinių įsivaizduoti, kad jie yra žurnalistai, kuriems pavesta pranešti apie mėginimą nužudyti vyriausiąjį teisėją. Pakvieskite juos porose perskaityti Helamano 2:2–9 ir parašyti antraštę, reziumuojančią tai, kas įvyko. Paprašykite kelių mokinių savo antraštes perskaityti klasei.

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Helamano 2:10–11 ir ieškoti, ko Helamanas ėmėsi prieš Gadiantono plėšikus. Pakvieskite vieną mokinį apibendrinti šias eilutes.

Paaiškinkite, kad Gadiantono gauja yra slaptos sąjungos pavyzdys. Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Helamano 2:12–14. Paprašykite mokinių nustatyti, koks buvo slaptų sąjungų poveikis nefitams.

• Ko galime pasimokyti iš šių eilučių apie slaptų sąjungų keliamą pavojų? (Mokiniams atsakinėjant įsitikinkite, kad jiems aiški tokia tiesa: Slaptos sąjungos gali atvesti prie visuomenės sunaikinimo. Galite paaiškinti, kad slaptos sąjungos atnešė sunaikinimą ne tik nefitams, jos prie sunaikinimo privedė ir jareditus, apie kuriuos mokiniai skaitys Etero knygoje; žr. Etero 8:20–21.)

Doktrinų ir principų išsiaiškinimas

Kartais mokiniai, atsakydami į klausimus ar apibendrindami tai, ko išmoko iš nagrinėjamos Raštų dalies, suformuluoja doktrinas arba principus. Kadangi jie kartais nesuvokia, kad suformuluoja fundamentalią tiesą, gali būti naudinga užrašyti ją lentoje arba paraginti mokinius užsirašyti ją sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose.

Perskaitykite žemiau pateiktą vyresniojo M. Raselo Balardo iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Paprašykite mokinių atkreipti dėmesį į šių dienų slaptų sąjungų pavyzdžius:

„Mormono Knygoje mokoma, kad slaptos sąjungos darė nusikaltimus, kurie buvo rimtas iššūkis ne tik pavieniams asmenims ar šeimoms, bet ir ištisoms civilizacijoms. Tarp šių dienų slaptų sąjungų yra gaujos, narkotikų karteliai ir organizuotos nusikaltėlių šeimos. […]

Jei nebūsime budrūs, tai šių dienų slaptos sąjungos galią ir įtaką įgis taip pat greitai ir plačiai, kaip tai nutiko Mormono Knygos laikais. […]

[Velnias] naudoja slaptas sąjungas, tarp jų ir gaujas, „iš vienos kartos į kitą, pagal tai, kiek jis gali užvaldyti žmonių vaikų širdis“ [Helamano 6:30]. Jo tikslas – sunaikinti asmenis, šeimas, bendruomenes ir tautas. [Žr. 2 Nefio 9:9.] Iš dalies jam tai sekėsi daryti Mormono Knygos laikais. Ir jam per daug gerai sekasi tai daryti šiandien. Štai kodėl taip svarbu mums […] tvirtai ginti tiesą bei teisingumą ir daryti viską, ką galime, kad padėtume savo bendruomenėms likti saugioms“ („Standing for Truth and Right“, Ensign, Nov. 1997, p. 38).

Pakvieskite mokinius apmąstyti, kaip jie gali pritaikyti vyresniojo Balardo mokymą. Pakvieskite juos sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose užrašyti, ką jie darys, kad išvengtų bet kokios formos slaptų sąjungų, ir kaip jie „tvirtai [gins] tiesą bei teisingumą“ savo bendruomenėse.

Komentarai ir kontekstas

Helamano 1:1–21. Nesutarimas yra griaunantis

Helamano knygoje pasakojama apie didelio nefitų nelabumo laikotarpį. Gadiantono plėšikai klestėjo, o žmonės, išgyvenę nelabumo, sunaikinimo ir atgailos ciklą, vėl grįžo prie nelabumo. Daugelis tų bėdų prasidėjo nuo nesutarimo, kuris apibūdintas Helamano knygos pirmajame skyriuje. Kai kurie žmonės mano, kad nesutarimas yra nedidelė nuodėmė. Tačiau kiti du pastarųjų dienų pranašų teiginiai pabrėžia šios nuodėmės rimtumą.

Prezidentas Džeimsas E. Faustas iš Pirmosios Prezidentūros perspėjo: „Kai yra nesutarimas, Viešpaties Dvasia pasišalina, nepriklausomai nuo to, kas kaltas“ („What I Want My Son to Know before He Leaves on His Mission,“ Ensign, May 1996, p. 41).

Vyresnysis Džozefas B. Virtlinas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo įspėjo: „Sugedimo, nesąžiningumo, nesantaikos, nesutarimo ir kitų blogybių nuodėmės šiame pasaulyje yra neatsitiktinai. Jos – Šėtono ir jo pasekėjų nenuilstamų pastangų įrodymas. Jis panaudoja visus turimus įrankius ir priemones, kad apgautų, supainiotų ir suklaidintų“ („Deep Roots,“ Ensign, Nov. 1994, 76).

Kaip priešingybę griaunančiai nesutarimo įtakai prezidentas Henris B. Airingas iš Pirmosios Prezidentūros pabrėžė Viešpaties Dvasios nešamą vienybę ir taiką:

„Kai su žmonėmis yra ta Dvasia, galime tikėtis harmonijos. Dvasia į mūsų širdis įdeda tiesos liudijimą, kuris suvienija tuos, kurie jį turi. Dievo Dvasia niekuomet nesukelia nesutarimų (žr. 3 Nef 11:29). Tarp žmonių ji niekada nesukelia skirtingumo jausmų, kurie veda į nesantaiką (žr. Joseph F. Smith, Gospel Doctrine, 13th ed. [1963], p. 131). Ji suteikia asmeninę ramybę ir vienybės su kitais jausmą. Ji vienija sielas. Vieninga šeima, vieninga Bažnyčia ir taikus pasaulis susideda iš vieningų sielų“ („That We May Be One,“ Ensign, May 1998, p. 67).

Papildoma mokymo idėja

Helamano 2:3–4. Priešininkas nori, kad nuslėptume nuodėmę

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Helamano 2:3–4 ir Mozijo 26:29.

• Koks skirtumas, pasak šių eilučių, tarp to, kaip su nuodėme elgėsi Gadiantono plėšikai, ir to, kaip Viešpats nori, kad mes elgtumėmės su nuodėme?

• Kaip nuodėmių slėpimas gali privesti žmones prie dvasinio sunaikinimo?

Pakvieskite vieną mokinį perskaityti žemiau pateiktą vyresniojo Ričardo G. Skoto iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Paraginkite mokinius atkreipti dėmesį į tai, kad nuodėmių slėpimas sukelia neigiamas pasekmes.

„Jeigu rimtai nusižengėte, tame, ką padarėte, nerasite jokio ilgalaikio pasitenkinimo ar paguodos. Gali atrodyti, kad pateisindami ir slėpdami nusižengimą galime išspręsti problemą, tačiau taip nėra. Gundytojas ketina pačius gėdingiausius jūsų veiksmus paviešinti pačiu netinkamiausiu metu. Melas audžia tinklą, kuris dar labiau įkalina ir tampa spąstais, kuriuos Šėtonas panaudos jums pakenkti“ („Finding Forgiveness,“ Ensign, May 1995, 77).

Perskaitykite šį vyresniojo D. Todo Kristofersono iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pasakojimą:

„Kartą jaunystėje dėl mano neatsargumo vienas iš mano brolių patyrė nedidelę traumą. Dėl savo paikumo tuo metu neprisipažinau, ir niekas nesužinojo apie mano vaidmenį tame reikale. Po daugelio metų meldžiantis, kad Dievas man apreikštų, ką dar gyvenime reikėtų atitaisyti, kad galėčiau būti labiau priimtinas priešais Jį, į galvą atėjo tas įvykis. Buvau apie jį pamiršęs, bet Dvasia pašnibždėjo, kad tai buvo neišspręstas prasižengimas, kurį turėjau išpažinti. Paskambinau savo broliui, atsiprašiau jo ir paprašiau atleidimo. Jis iš karto kilniai man atleido. Mano gėda ir apgailestavimai būtų buvę mažesni, jei būčiau atsiprašęs iš karto po to įvykio.

Man buvo įdomu ir svarbu, kad Viešpats nepamiršo to tolimos praeities įvykio, nors aš jį buvau pamiršęs. Nuodėmės pačios nesusitvarko ir paprasčiausiai neišnyksta. Pagal amžinybės tvarką nuodėmių negalima „sušluoti po kilimu“. Jas būtina įveikti, ir nuostabiausia yra tai, kad dėl Gelbėtojo apmokančiosios malonės jas galima įveikti daug džiaugsmingesniu ir mažiau skausmingu būdu, nei mums patiems tiesiogiai patenkinant pažeistą teisingumą“ („Visuomet Jį atminti“, Liahona, 2011 m. balandis, p. 25).

Pakvieskite mokinius pagalvoti, ar jie nenorėtų paprašyti Viešpaties apreikšti jiems ką nors, ką jų gyvenime reikia ištaisyti, kad jie galėtų būti priimtinesni priešais Jį. Paraginkite juos atgailauti dėl tų nuodėmių, kurias gali nurodyti Šventoji Dvasia. Paaiškinkite, kad, jeigu reikia atgailauti dėl rimtų nuodėmių, tokių kaip lytiniai nusižengimai arba pornografija, jiems reikės kreiptis pagalbos į savo vyskupą arba skyriaus prezidentą. Jeigu jiems kyla klausimų apie tokias nuodėmes, jie turėtų pasikalbėti su vyskupu arba skyriaus prezidentu ar su savo gimdytojais. Paliudykite apie atleidimą ir ramybę, kuriuos galime gauti pripažindami savo nuodėmes ir atgailaudami.