2 Nefio 6–8

Įvadas

Aprašydamas savo liaudies tarnystę, Nefis įtraukė savo jaunėlio brolio Jokūbo dviejų dienų pamokslą. Šis pamokslas yra 2 Nefio 6–10 skyriuose, o ši pamoka apie tai yra pirma iš trijų. Pamokslo pradžioje Jokūbas skaitė Izaijo pranašystes apie Izraelio išsklaidymą ir surinkimą, parodydamas, kad „Viešpats Dievas įvykdys savo sandoras, kurias jis sudarė savo vaikams“ (2 Nefio 6:12).

Pasiūlymai, kaip mokyti

2 Nefio 6

Jokūbas liudija, kad Viešpats atmins Savo sandoros žmones

Kad padėtumėte mokiniams suprasti, kaip Jokūbo mokymai siejasi su jų pačių gyvenimu, paprašykite jų pagalvoti, kaip jie reaguotų, jeigu jų draugas ar šeimos narys pradėtų su jais šiurkščiai elgtis, netikėtų jų žodžiais arba savo veiksmais ar požiūriu parodytų, jog jūsų santykiai nebėra jam svarbūs.

Paprašykite mokinių tyliai apmąstyti tokį klausimą:

Ar kada esate panašiai pasielgę su Viešpačiu?

Paaiškinkite, kad 2 Nefio 6–8 skyriuose matome, kaip Viešpats atsako nuo Jo nusisukusiems žmonėms. Šiuose skyriuose Nefis pateikia dalį savo brolio Jokūbo pamokslo. Kita Jokūbo pamokslo dalis užrašyta 2 Nefio 9–10 skyriuose. Tie skyriai bus aptariami kitose dviejose pamokose.

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 2 Nefio 6:3–4 ir 9:1, 3. Paprašykite klasės surasti priežastį, dėl ko Jokūbas pasakė šį pamokslą.

Pakvieskite vieną mokinį pabūti raštininku. Paprašykite, kad jis arba ji lentoje užrašytų antraštę Jokūbo pamokslo tikslai. Tada pasiteiraukite mokinių apie tai, ką jie surado ką tik perskaitytose eilutėse. Tegul raštininkas (-ė) lentoje po antrašte užrašo jų atsakymus. Padėkite mokiniams suprasti, kad Jokūbas mokė dėl savo žmonių „sielų gerovės“ (2 Nefio 6:3). Jis norėjo jiems padėti „šlovinti savo Dievo vardą“ (2 Nefio 6:4), „žinot[-i] apie Viešpaties sandoras“ (2 Nefio 9:1), „džiaugtis ir amžiams pakelti savo galvas“ (2 Nefio 9:3). Pasistenkite, kad mokiniai į savo sąrašą įtrauktų šiuos tikslus. Pasiūlykite mokiniams, studijuojant Jokūbo pamokslą, ieškoti mokymų, padėsiančių įgyvendinti šiuos tikslus.

Lentoje nubraižykite tokią chronologinę juostą: (Ją galite nubraižyti prieš pamoką.) Pakvieskite vieną mokinį perskaityti 2 Nefio 6:4. Pabrėžkite, kad savo pamokslą Jokūbas pradeda pasakydamas, jog ketina kalbėti apie sąlygas, egzistavusias jo laikais ir egzistuosiančias ateityje („apie tai, kas yra ir kas įvyks“).

Parodykite į chronologinėje juostoje esantį skaičių 1.

Kas, pasak 2 Nefio 6:8 eilutėje užrašytų Jokūbo žodžių, nutiko žydams Jeruzalėje dėl to, kad jie nusigręžė nuo Viešpaties? (Vieni buvo nužudyti, kiti – paimti nelaisvėn. Mokiniams galite priminti, kad apie šiuos dalykus pranašavo Lehis, Jeremijas ir kiti pranašai. Jų pranašystės išsipildė apie 587 m. pr. Kr., kai babiloniečiai užėmė Jeruzalę ir į Babilonės nelaisvę išsivedė daug žydų. Žr. Raštų rodyklės temą „Chronologija“, kurioje pateikiama ši ir kitos datos.)

Parodykite į skaičių 2.

Kas, pasak 2 Nefio 6:9 eilutės pirmojo sakinio, galiausiai nutiks žydų palikuonims, paimtiems į Babilonės nelaisvę ? (Jie sugrįš į Jeruzalę. Ši pranašystė išsipildė apie 537 m. pr. Kr., kada karalius Kiras leido žydams sugrįžti į savo gimtąją žemę.)

Parodykite į skaičių 3 ir paaiškinkite, kad Jokūbas pranašavo, jog Gelbėtojas savo žemiško gyvenimo metu gyvens tarp žydų.

Kokios frazės 2 Nefio 6:9–10 eilutėse apibūdina kai kurių žydų veiksmus ir nusiteikimą Gelbėtojo atžvilgiu Jo žemiškosios tarnystės metu? (Atsakymai gali būti ir tokie: „nuplaks“, „nukryžiuos jį“ ir „užkietins savo širdis ir įtemps savo sprandus prieš“ Jį.)
Kas, pasak 2 Nefio 6:10–11 eilučių, nutiks žydams, atmesiantiems Mesiją? (Jie bus kūniškai varginami, išblaškyti, mušami ir nekenčiami.)

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti 2 Nefio 6:6–7, 11–12, 14, 17. Galite paaiškinti, kad 6–7 eilutėse Jokūbas skaito Izaijo pranašystę apie Evangelijos sugrąžinimą ir Izraelio namų surinkimą. Paprašykite mokinių paieškoti frazių, apibūdinančių, kaip Viešpats pasielgs su Izraelio namais, Viešpaties sandoros žmonėmis, net jiems Jį atmetus. Paprašykite, kad mokiniai pasidalintų rastomis frazėmis. Padėkite jiems suprasti kelių šių frazių prasmę, užduodami tokius klausimus:

Ką, jūsų manymu, 2 Nefio 6:7 eilutėje reiškia „laukti“ Viešpaties?
Jokūbas pažadėjo, kad „Viešpats bus gailestingas“ Izraeliui (2 Nefio 6:11). Kas jūsų rastose frazėse parodo Viešpaties gailestingumą?
Jokūbas taip pat pažadėjo, kad Viešpats „susigrąžins“ Izraelį (2 Nefio 6:14). Ką, jūsų manymu, reiškia, kad Gelbėtojas kažką susigrąžina?
Ką, pasak 2 Nefio 6:11–12, 14 eilučių, turime daryti, kad pelnytume Viešpaties gailestingumą?

Kol mokiniai dalinsis savo įžvalgomis, įsitikinkite, kad jie supranta, jog Viešpats yra gailestingas tiems, kas pas Jį sugrįžta.

Pažymėkite, kad 2 Nefio 6 skyriuje Jokūbas pasakoja apie Viešpaties gailestingumą Savo sandoros žmonėms net po to, kai jie buvo visiškai nelabi. Mokinius patikinkite, kad, jei Viešpats pasigailėjo tų žmonių, jis tikrai pasigailės kiekvieno iš mūsų asmeniškai, kai ateisime pas Jį ir laikysimės savo sandorų su Juo. Pakvieskite mokinius pagalvoti apie tai, kaip Viešpats buvo jiems gailestingas. Paprašykite juos savo Raštų studijavimo žurnaluose ar užrašuose užsirašyti tokią frazę: Žinau, kad Viešpats gailestingas, nes… Tada pakvieskite juos užbaigti tą teiginį užrašant savo mintis ir išgyvenimus. Skirkite mokiniams pakankamai laiko užsirašyti, ir kai jie baigs, galite kelis iš jų pakviesti garsiai paskaityti, ką parašė.

2 Nefio 7–8

Jokūbas dalinasi Izaijo pranašyste apie Gelbėtojo gebėjimą atpirkti Savo sandoros žmones

Paaiškinkite, kad 2 Nefio 7 ir 8 skyriuose Jokūbas skaito pranašystę iš Izaijo raštų. 7 skyriuje yra Viešpaties žodis Izraelio namų nariams, kurie dėl savo nuodėmių buvo išblaškyti ir nelaisvėje. Pakvieskite vieną mokinį perskaityti 2 Nefio 7:1. Galite pakviesti klasę pasižymėti Viešpaties užduodamus klausimus.

Kad padėtumėte mokiniams suprasti 1 eilutėje pateiktus klausimus, paaiškinkite, kad frazės „atleidau“, „jūsų motinos skyrybų raštas“ ir „pardaviau“ reiškia sandoros sulaužymą arba nutraukimą. Padėkite mokiniams suprasti, kad šiuos Viešpaties klausimus būtų galima perfrazuoti taip: „Ar Aš nuo jūsų nusigręžiau? Ar Aš nustūmiau šalin mūsų sudarytą sandorą?“

Koks yra atsakymas į šiuos klausimus? (Atsakymas yra ne. Viešpats niekada nuo mūsų nenusigręš ir niekada nepamirš Savo sudarytų sandorų.)
Kodėl, pasak 2 Nefio 7:1 eilutės pabaigos, šie žmonės buvo atskirti nuo Viešpaties ir kentėjo nelaisvėje? (Todėl, kad jie nusidėjo ir nusigręžė nuo Viešpaties.)

Pažymėkite, kad 2 Nefio 7:2 eilutėje Viešpats užduoda kitą klausimą, padedantį pamatyti, kad Jis nori mums padėti ir kad turi tam galią. Pakvieskite mokinius surasti tą klausimą ir jį pasibraukti. („Ar mano ranka sutrumpėjo bent truputėlį, kad ji negalėtų išpirkti, ar nebeturiu galios išvaduoti?“)

Kad padėtumėte mokiniams suprasti šį klausimą, paklauskite jų, kaip jie šį klausimą perfrazuotų savais žodžiais. (Jei jiems nesiseka suprasti pasakymo „ar mano ranka sutrumpėjo“, tai pakvieskite vieną mokinį ištiesti ranką kitam mokiniui, lyg jis siūlytųsi padėti. Tada paprašykite pirmojo mokinio „sutrumpinti“ savo ranką ir taip išreikšti pagalbos sulaikymo mintį.) Mokiniai šį Viešpaties klausimą gali perfrazuoti ir maždaug taip: „Ar aš susilaikau ir nesiekiu jūsų išpirkti? Ar tikite, kad turiu galią jus išvaduoti?“

Mokiniams pasakykite, kad, kaip atsakymas į šį klausimą, likusiose 2 Nefio 7 ir 8 skyrių eilutėse pateikiami keli pavyzdžiai, rodantys Gelbėtojo troškimą atpirkti Savo sandoros žmones, ir keli pavyzdžiai, rodantys Jo galią tai padaryti.

Kad padėtumėte mokiniams surasti įrodymų apie Gelbėtojo troškimą atpirkti Savo sandoros žmones ir apie tai, kad Jis tam turi galią, kelioms mokinių grupėms padalinkite šias šešias ištraukas iš 2 Nefio 8 skyriaus: 1–3, 4–6, 7–8, 10–11, 12–13 ir 14–16 eilutės. (Jei jūsų klasėje yra 12 ar daugiau mokinių, tai šias ištraukas paskirkite poroms ar kitokioms nedidelėms grupėms. Jei yra mažiau nei 12 mokinių, tai kai kurioms grupėms paskirkite daugiau nei vieną ištrauką.) Kiekvienos grupės paprašykite jiems paskirtoje ištraukoje ar ištraukose surasti frazę, parodančią Viešpaties troškimą mus atpirkti ir Jo galią tai padaryti. Praėjus pakankamai laiko, paprašykite, kad grupės visai klasei perskaitytų surastą frazę. Paprašykite jų papasakoti apie tai, ką sužinojo iš paskirtos pastraipos. Mokiniams galite pasiūlyti pasižymėti savo draugų aptariamas frazes.

Pabaigoje apžvelkite lentoje surašytų Jokūbo tikslų sąrašą. Pakvieskite mokinius pagalvoti apie savo sandoras su Viešpačiu ir apie palaimas, kurias Jis pažadėjo jiems už tų sandorų laikymąsi. Paliudykite apie Viešpaties ištikimybę mums ir Savo sandoroms su mumis; taip pat apie gailestingumą ir išpirkimą, kurį gausime būdami ištikimi savo sandoroms su Juo.

Komentarai ir kontekstas

2 Nefio 6:2. Kokią kunigystę turėjo Lehis, Nefis ir Jokūbas?

Jokūbas sakė, kad jis buvo „Dievo pašauktas ir paskirtas pagal šventąją jo tvarką“ ir kad jis buvo „pašvęstas savo brolio Nefio“ (2 Nefio 6:2). Minėdamas „šventąją tvarką“ omenyje jis turėjo Melchizedeko kunigystę. Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas rašė, jog „nefitai pagal Melchizedeko kunigystės tvarką tarnavo nuo Lehio dienų iki mūsų Gelbėtojo pasirodymo tarp jų“ (Answers to Gospel Questions, comp. Joseph Fielding Smith Jr., 5 vols. [1957–66], 1:124).

2 Nefio 8. Surinkimas pastarosiomis dienomis

2 Nefio 8 skyriuje cituojamoje Izaijo pranašystėje kalbama apie Izraelio surinkimą pastarosiomis dienomis. Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė apie dvasinę šio surinkimo esmę:

„Kuo tad pasireiškia Izraelio surinkimas? Izraelio surinkimas susideda iš tikėjimo, priėmimo ir gyvenimo darnoje su visu tuo, ką Viešpats kadaise pasiūlė senovėje išrinktiems Savo žmonėms. Jis susideda iš tikėjimo Viešpačiu Jėzumi Kristumi, iš atgailos, iš pasikrikštijimo ir Šventosios Dvasios dovanos priėmimo, ir iš Dievo įsakymų laikymosi. Jis susideda iš tikėjimo Evangelija, prisijungimo prie Bažnyčios ir atėjimo į karalystę. Jis susideda iš šventosios kunigystės priėmimo, iš apdovanojimo su galia iš aukšybių gavimo šventose vietose ir visų Abraomo, Izaoko ir Jokūbo palaimų gavimo per celestialinės santuokos apeigas“ (A New Witness for the Articles of Faith [1985], p. 515).