38 pamoka. 2 Nefio 28

38 pamoka

2 Nefio 28

Įvadas

Nefis pranašavo apie kai kuriuos paskutiniųjų dienų iššūkius, įskaitant neteisingus daugybės pastatytų bažnyčių mokymus ir išdidumą. Jis mokė, kaip atpažinti netikras doktrinas ir pasaulio mąstymą ir perspėjo dėl būdų, kuriais Šėtonas bandys mus atitraukti nuo teisumo.

Pasiūlymai, kaip mokyti

2 Nefio 28:1–19

Nefis apibūdina mūsų dienų netikras bažnyčias ir netikrus mokymus

Lentoje nupieškite jūsų kultūroje gerai pažįstamus įspėjimo ženklus. Pavyzdžiui, galite nupiešti kelio ženklą, reiškiantį kokią nors pavojingą ar nuodingą medžiagą.

Koks yra šių ženklų tikslas?

Paaiškinkite, kad Mormono Knyga mums gali padėti pamatyti įspėjančius ženklus apie dvasiškai kenksmingas įtakas. Prezidentas Ezra Taftas Bensonas paaiškino, kad vienas iš Mormono Knygos tikslų yra paviešinti tai, kaip priešininkas ir kiti Kristaus priešai veikia paskutiniosiomis dienomis. Pakvieskite vieną mokinį perskaityti šį Prezidento Bensono teiginį:

„Mormono Knyga paviešina Kristaus priešus. Ji griauna neteisingas doktrinas. […] Ji sustiprina nuolankius Kristaus pasekėjus prieš blogus velnio kėslus, planus ir doktrinas mūsų dienomis. Mormono Knygoje aprašyti atsimetėliai yra panašūs į mūsų dienų atsimetėlius“ („The Book of Mormon Is the Word of God“, Ensign, 1988 m. sausis, p. 3).

Kaip Mormono Knyga paviešina Kristaus priešus? (Aprašydama žmones, kurie bandė nuklaidinti žmones nuo tikėjimo Kristumi. Ji leidžia mums pamatyti jų klaidas ir neteisingus mokymus.)
Kaip Mormono Knyga mus sustiprina prieš priešininką?

Paliudykite, kad Mormono Knyga paviešina neteisingus velnio mokymus ir sustiprina mus prieš jo blogus kėslus. Paaiškinkite, kad 2 Nefio 28 skyriuje mokiniai pamatys to pavyzdį. Šiame skyriuje pateikiama viena Nefio pranašystė apie paskutiniąsias dienas. Šioje pranašystėje Nefis perspėja dėl neteisingų mokymų, kurie mūsų dienomis bus plačiai pasklidę.

Pakvieskite mokinius tyliai patyrinėti 2 Nefio 28:3–9 eilutes ir surasti Nefio įspėjimus apie neteisingus mokymus. Pažymėkite, kad 2 Nefio 28:7–9 yra Raštų įvaldymo eilutės. Galite paraginti mokinius šią ištrauką pasižymėti išskirtiniu būdu, kad ją galėtų greitai susirasti. Kai po pakankamai skirto laiko mokiniai baigs studijuoti šią ištrauką, pakvieskite kelis mokinius prie lentos. Kiekvieno iš jų paprašykite lentoje užrašyti po vieną ištraukoje paminėtą neteisingą mokymą ir nuorodą į konkrečią eilutę. Tuomet kitų mokinių pasiteiraukite, ar toje ištraukoje jie pastebėjo daugiau neteisingų mokymų. Jei pastebėjo, pakvieskite juos papildyti sąrašą lentoje.

Padėkite mokiniams aptarti kelis iš šių netikrų mokymų ir įsitikinimų, užduodami tokius klausimus:

Kokį žinote šiuolaikinį pavyzdį apie vieną iš tų netikrų įsitikinimų? (Žiūrėkite, kad, atsakinėdami į šį klausimą, mokiniai neminėtų konkrečių bažnyčių pavadinimų.)
Kaip šis neteisingas įsitikinimas kliudo žmonėms sekti Dangiškojo Tėvo planu?

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 2 Nefio 28:12–14. Pakvieskite klasę surasti Nefio įspėjimą apie tai, kas nutiks daugeliui bažnyčių ir žmonių paskutiniosiomis dienomis dėl išdidumo ir neteisingų doktrinų.

Kokiais būdais išdidumas ir neteisingi mokymai veikia žmones?
Kodėl „nuolankūs Kristaus pasekėjai“ nėra nuklaidinami išdidumo ir nelabumo? Kaip galime išvengti suklaidinimo per „žmonių priesakus“? (Gali prireikti paaiškinti, kad frazė „žmonių priesakai“ reiškia žmonių mokymus, kurie skiriasi nuo Viešpaties mokymų.)

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti 2 Nefio 28:15–16, 19 eilutes ir surasti neteisingų mokymų pasekmes.

Kokie šių eilučių žodžiai ir frazės, jūsų manymu, nusako išdidumo ir neteisingų mokymų padarinius?

2 Nefio 28:20–32

Nefis įspėja apie tai, kaip Šėtonas mus bando apgauti

Mokiniams papasakokite tokią istoriją:

Vykdydamas pavedimą Afrikoje, Prezidentas Boidas K. Pakeris nuvyko pažiūrėti gyvūnų viename medžiojamų gyvūnų rezervate. Jis pastebėjo, kad prie seklaus vandens telkinio esantys gyvūnai kažko nerimauja. Kuomet jis pasiteiravo gido, kodėl gyvūnai negeria, šis atsakė, kad dėl krokodilų. Prezidentas Pakeris prisimena:

„Maniau, kad jis juokauja, tad rimtai paklausiau: „Tai kas per bėda?“ Šis vėl atsakė: „Krokodilai.“ […]

Jis suprato, kad netikiu juo, ir, manau, nusprendė mane pamokyti. Nuvažiavome į kitą vietą, kur sustoję prie pylimo krašto galėjome iš aukštai stebėti drumzlino vandens duobę. „Štai, – tarė jis. – Pažiūrėkite pats.“

Nemačiau nieko, išskyrus purvą, šiek tiek vandens ir atokiau stoviniuojančius nerimaujančius gyvūnus. Tačiau netrukus pamačiau!– didžiulį krokodilą, pasislėpusį purve ir laukiantį, kol koks nenutuokiantis gyvūnas ištrokš ir ateis atsigerti vandens.

Staiga patikėjau! Pamatęs, kad esu pasiruošęs klausytis, jis tęsė pamoką. „Krokodilų knibžda visas parkas, – tarė jis, – jų yra ne tik upėse. Pas mus nėra tokio vandens telkinio, prie kurio nebūtų krokodilų, tad verčiau tuo neabejokite.“ […]

Kito vizito Afrikoje metu apie tai papasakojau kitam medžiojamų gyvūnų parko eiguliui. […]

Po to jis man parodė vieną vietą, kurioje įvyko tragedija. Viešbutyje vienam sezonui įsidarbino jaunas vaikinas iš Anglijos. Nepaisydamas nuolat kartojamų perspėjimų, jis perlipo per apsauginę tvorą ir nuėjo kažko ieškoti seklioje vandens klampynėje, kuri net nesėmė jo sportbačių.

„Nespėjus žengti net dviejų žingsnių, – pasakojo eigulys, – jį pasičiupo krokodilas, ir mes jau niekaip nebegalėjome jo išgelbėti“ („Spiritual Crocodiles“, Ensign, 1976 m. gegužė, p. 30–31).

Dėl ko šis vaikinas tapo krokodilo auka? Kaip jis galėjo išvengti šios tragedijos? (Paisydamas jam duotų perspėjimų.)

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti šį Prezidento Pakerio pamokymą:

„Jūsų gyvenimo pirmtakai yra neblogai ištyrinėję vandens telkinius ir sustatę įspėjimus apie krokodilus. Ne apie tuos didelius, pilkus driežus, galinčius jus perkąsti pusiau, bet apie dvasinius krokodilus, žymiai pavojingesnius, daug apgaulingesnius ir pastebimus mažiau už tas gerai užsimaskavusias Afrikos reptilijas.

Šie dvasiniai krokodilai gali užmušti ar sudarkyti jūsų sielą. Jie gali sugriauti jūsų ir jūsų mylimųjų dvasinę ramybę. Būtent dėl jų reikia perspėti, nes visame žemiškame gyvenime sunku būtų rasti tokį vandens telkinį, kur jų neknibždėtų“ („Spiritual Crocodiles,“ 31).

Kuo Prezidento Pakerio pasakojime minėtieji krokodilai yra panašūs į Šėtono gundymus ir taktiką? Kokius perspėjimus gauname, kad išvengtumėme dvasinių pavojų?

Garsiai perskaitykite 2 Nefio 28:19 eilutę ir paprašykite mokinių jūsų skaitymą sekti savo Raštuose. Tada lentoje užrašykite: Šėtonas savo galion mus bando pagauti per …

Paaiškinkite, kad toliau savo pranašystėje Nefis dėsto Šėtono taktiką, kurią jis naudos prieš mus paskutiniosiomis dienomis. Suskirstykite mokinius poromis. Pakvieskite visas poras tyliai perskaityti 2 Nefio 28:20–29 eilutes ir paieškoti, kaip būtų galima užbaigti sakinį, užrašytą lentoje.

Po kelių minučių pakvieskite poras atsakyti, kaip jos užbaigė lentoje užrašytą sakinį. Diskusijos metu įsitikinkite, kad mokiniai supranta, jog Šėtonas, bandydamas mus užvaldyti, naudoja daugybę taktikų, pavyzdžiui, kursto mus pykčiui, ramina, užliūliuoja ir meilikauja.

Kokių žinote pavyzdžių apie tai, kaip Šėtonas bando „[kurstyti žmones] pykčiui prieš tai, kas gera“? Kaip pyktis trukdo žmonėms nuspręsti, kas yra gera, o kas – bloga?
Kodėl, jūsų manymu, žmonėms pavojinga būti „[atsipalaidavusiems] Sionėje“ ir galvoti, jog nebebūtinas joks tobulėjimas? Kodėl, jūsų manymu, Šėtonas tokius žmones gali atsargiai „[nusivesti] … į pragarą“?
Ką reiškia kažkam meilikauti? (Nenuoširdžiai girti ir žarstyti komplimentus.) Kodėl, jūsų manymu, meilikavimas kai kuriuos žmones gali atitraukti nuo Viešpaties?
Kodėl Šėtonas bando žmones įtikinti, kad jis neegzistuoja?
Kaip galime saugotis pykčio? Kaip galime saugotis jausmo, kad viskas ir taip gerai? Kaip galime saugotis meilikavimo?

Pamokos pabaigoje mokinius informuokite, kad 2 Nefio 28 skyriaus pabaigoje yra užrašytas paskutinis Viešpaties įspėjimas ir patikinimas. Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti 2 Nefio 28:30–32 eilutes.

Viešpats gerbia mūsų valios laisvę ir mūsų pastangas mokytis apie Jį. Pasak 2 Nefio 28:30 eilutės, Jis moko mus „eilutę po eilutės, priesaką po priesako“. Ką tai reiškia jums? Kas, pasak šios eilutės, nutiks tiems, kurie sako: „mes turime pakankamai“?
2 Nefio 28:32 eilutėje Viešpats kreipiasi į tuos, kurie Jo išsižadėjo. Ką, pasak šios eilutės, Jis turi omenyje, sakydamas „aš tiesiu savo ranką į juos diena iš dienos“? (Šioje eilutėje Viešpats kalba apie Savo gailestingumą ir norą kasdien mums padėti, jei trokšime sekti Jo valia, net jei praeityje buvome Jo išsižadėję. Padėkite mokiniams suprasti, kad Viešpats bus gailestingas visiems tiems žmonėms, kurie atgailaus ir ateis pas Jį.)

Lentoje užrašykite: Dėl to, ką šiandien išmokau, aš … Pakvieskite mokinius savo Raštų studijavimo žurnale arba užrašuose užrašyti, ką jie ketina daryti pagal 2 Nefio 28 skyriuje užrašytą Nefio pranašystę. Galite pakviesti kelis mokinius, kad šie savo atsakymais pasidalintų su klase. Tačiau įsitikinkite, kad jie supranta, jog neturi jaustis įpareigoti dalintis tokiomis mintimis ar patyrimais, kurie yra pernelyg asmeniški.

Paliudykite, kad su Viešpaties vadovavimu ir stiprybe galime įveikti pagundą. Ir net jei nusidėjome, Viešpats bus mums gailestingas, jei tik nuoširdžiai atgailausime.

Raštų įvaldymas—2 Nefio 28:7–9

Paaiškinkite, kad žmonės kartais bando pateisinti nuodėmę, sau sakydami, kad visi taip daro ir kad dėl to galės atgailauti vėliau. Klasę padalinkite į nedideles grupeles. Pakvieskite grupeles kartu perskaityti 2 Nefio 28:7–9 eilutes ir surasti su neteisingais įsitikinimais susijusius žodžius ir frazes. Pakvieskite mokinius savo grupelėse aptarti tokius klausimus (šiuos klausimus lentoje galite surašyti prieš pamoką):

Kuom pavojingos mažos nuodėmės?
Ar Dievas pateisins mūsų smulkias ir nedažnas nuodėmes? (Mokinių paprašykite perskaityti papildomą įžvalgą, užrašytą Doktrinos ir Sandorų 1:31 eilutėje.)
Kaip žmogus gali „[pasinaudoti] kitu dėl jo žodžių“? Kaip kartais galime „[kasti] duobę savo artimui“?

Pakvieskite visas grupeles šias eilutes perrašyti tokia kalba, kuria žmonės šiomis dienomis galėtų įtikinti jaunus žmones sekti šiomis kvailomis doktrinomis.

Paprašykite mokinių prisiminti laikus, kada, nepaisydami neteisingų įsitikinimų mokykloje, žiniasklaidoje ar draugų rate, jie sugebėjo išlaikyti savo dvasinę stiprybę. Pakvieskite juos apie tai parašyti savo Raštų studijavimo žurnaluose arba užrašuose. Pagalvokite, ar nevertėtų pakviesti kelių mokinių, kad šie paskaitytų ką parašė.

Pastaba: Šį mokymo pasiūlymą galite panaudoti pamokos metu, kuomet pristatote Raštų įvaldymo eilutes, arba pamokos pabaigoje.

Komentarai ir kontekstas

2 Nefio 28:7–9. Nuodėmės darymo pavojai

Nefis paviešino kelias Šėtono skleidžiamas klaidingas, tuščias ir kvailas doktrinas (žr. 2 Nefio 28:9), kurias jis ir toliau naudos. Kiekviena 2 Nefio 28:7–9 eilutėse esanti frazė byloja apie dvasiškai pavojingą filosofiją. Pastarųjų dienų pranašai taip pat atkreipė dėmesį į šias melagystes ir kalbėjo apie jas.

„Valgyk, gerk ir linksminkis, nes rytoj mirsime“ (2 Nefio 28:7). Vyresnysis Nylas A. Maksvelas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo įspėjo dėl tokio požiūrio:

„Tradicinė palaido išlaidavimo filosofija yra tokia: „valgyk, gerk ir linksminkis, … ir Dievas įkirs mums kelis rėžius“. Tai yra ciniškas ir paviršutiniškas požiūris į Dievą, į save ir į gyvenimą. Dievas niekuomet neišteisins darant „tik nedaug nuodėmių“. (2 Nef 28:8.) Jis yra visatos Dievas, o ne koks netoliese esančio teismo teisėjas, su kuriuo būtų galima derėtis lyg turguje!

Žinoma, Dievas atleidžia! Tačiau Jis žino mūsų širdžių ketinimus. Jis taip pat žino apie gėrį, kurį galėjome padaryti, kol buvome savavališkai pasišalinę. Bet kuriuo atveju tai, ką daro kiti, – ne pasiteisinimas mokiniui, iš kurio daug reikalaujama. (Žr. Almos 39:4.) Be to, tiesiame ir siaurame kelyje tiesiog nėra kampų, leidžiančių sutrumpinti kelią (žr. DS 82:3)“ („Answer Me,“ Ensign, Nov. 1988, 33).

„Dievas … išteisins darant tik nedaug nuodėmių“ (2 Nefio 28:8). Doktrinoje ir Sandorose rašoma aiškiai:

„Nes aš, Viešpats, negaliu žiūrėti į nuodėmę net su mažiausiu nuolaidžiavimu; tačiau tam, kuris atgailauja ir vykdo Viešpaties įsakymus, bus atleista“ (DS 1:31–32).

Vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pakomentavo kvailumą tokio mąstymo, kai sakoma, jog geriau nusidėti ir iš to pasimokyti:

„Mintis, kad žmogui geriau nusidėti ir po to atgailauti, yra velniškas priešininko melas. Ar čia yra manančių, kad geriau pasimokyti asmeniškai, jog tam tikras sprogimas gali sulaužyti kaulus arba tam tikras cheminis mišinys gali sprogti ir nusvilinti odą? Ar mums bus kas nors geriau po to, kai išsigydysime tokius sužeidimus? Manau, kad visi mato, jog geriau jau įsiklausyti į išmintingų žmonių perspėjimus, nes jie tikrai žino, kaip kas veikia mūsų kūnus“ („Sin and Suffering“, [Brigham Young University fireside address, Aug. 5, 1990], 6, speeches.byu.edu).

„Pameluok truputį“ (2 Nefio 28:8). Prezidentas Gordonas B. Hinklis įspėjo mus dėl pagundos truputį pameluoti:

„Nefis aprašo tiek savo laikų žmones, tiek ir daugelį mūsų laikų žmonių. Kaip lengva mums sakyti: „Mes tikime, jog turime būti sąžiningi, patikimi, skaistūs, geranoriški“ (TT 1:13). Bet kaip sunku daugeliui iš mūsų atsispirti pagundai truputį pameluoti, truputį pasukčiauti, truputį pavaginėti, liežuvingai neteisingai paliudyti apie ką kitą. Pakilkite aukščiau to. […] Būkite stiprūs būdami tiesiog sąžiningi“ („Building Your Tabernacle,“ Ensign, Nov. 1992, 52).

„Dievas įkirs mums kelis rėžius ir galiausiai būsime išgelbėti“ (2 Nefio 28:8). Prezidentas Džeimsas E. Faustas iš Pirmosios Prezidentūros taip kalbėjo apie tokią melagystę:

„[Yra tokia apgaulė], kurią kai kurie klaidingai vadina „sąmoninga atgaila“. Bažnyčioje tokios doktrinos nėra. Tai gali pasirodyti subtiliai patrauklu, tačiau iš tikrųjų tai yra pražūtinga ir klaidinga idėja. Jos tikslas – įtikinti, kad galime sąmoningai ir apgalvotai nusidėti, prieš tai pagalvodami, jog greita atgaila leis mums pilnai mėgautis tokiomis Evangelijos palaimomis, kaip šventyklos palaimos arba misija. Tikroji atgaila gali būti ilgas, skausmingas procesas. Apie šią kvailą doktriną pranašavo Nefis:

„Ir taip pat bus daug tokių, kurie sakys: Valgyk, gerk ir linksminkis; tačiau bijok Dievo – jis išteisins darant tik nedaug nuodėmių; … tame nėra nieko blogo; ir daryk visa tai, nes rytoj mirsime; o jei bus taip, kad būsime kalti, Dievas įkirs mums kelis rėžius ir galiausiai būsime išgelbėti Dievo karalystėje“ [2 Nefio 28:8].

… Visas sandoras turime ne tik įgyti per apeigas, bet ir būtinai užantspauduoti Šventąja Pažado Dvasia, kad jos išliktų per amžius. Tik savo ištikimybės dėka savo apeigoms ir sandoroms galėsime gauti dievišką patvirtinimo spaudą. Neteisingas įsitikinimas apie sąmoningą atgailą savyje turi dalelę apgavystės, bet Šventosios Pažado Dvasios apgauti neįmanoma“ („The Enemy Within,“ Ensign, Nov. 2000, 46).

2 Nefio 28:21–22. „Kitus jis nuramins. […] Kitus jis nusiveda meilikaudamas“

Vyskupas Ričardas K. Edžlis, patarėjas Pirmininkaujančioje Vyskupijoje, kalbėjo apie nusiraminimo ir pasidavimo meilikavimui pavojus:

„Tiek geri, tiek blogi darbai turi pasekmes. Kiekvienas geras darbas sustiprina mūsų gebėjimą daryti gera ir tvirčiau atsilaikyti prieš nuodėmę ar nesėkmę. Kiekvienas prasižengimas, kad ir koks menkas, daro mus imlesnius Šėtono įtakai, kai jis mus gundys kitą kartą. Šėtonas mus veda mažais žingsneliais – klaidina vadinamųjų mažų nuodėmių padariniais, kol galiausiai įkalina dideliais mūsų prasižengimais. Tokią taktiką Nefis vadina nuraminimu, užliūliavimu ir nusivedimu meilikavimu, kai Šėtonas „sugriebia [mus] savo baisiomis grandinėmis, iš kurių nėra išsivadavimo“ (2 Nef 28:22; taip pat žr. 21 eil.)“ („That Thy Confidence Wax Strong,“ Ensign, Nov. 1994, 40).