41 pamoka
2 Nefio 32
Įvadas
Pamokęs apie ankštą ir siaurą kelią, kuris veda į amžinąjį gyvenimą (žr. 2 Nefio 31:18), Nefis suprato, kad jo žmonės svarsto, ką reikia daryti pradėjus eiti tuo keliu. Į jų klausimus jis atsakė paragindamas juos „sotintis Kristaus žodžiais“ ir „visada melstis“ (2 Nefio 32:3, 9). Jis patikino juos, kad, jeigu jie tai darys, Šventoji Dvasia padės žinoti, ką daryti.
Pasiūlymai, kaip mokyti
2 Nefio 32:1–7
Nefis pataria dieviško pamokymo ieškoti Jėzaus Kristaus žodžiuose ir Šventosios Dvasios raginimuose
Pakvieskite mokinius prisiminti atvejį, kuomet jie kam nors paaiškino, kaip iš vienos vietos nusigauti į kitą. Pasiteiraukite, kodėl jiems buvo lengva arba sunku tai paaiškinti.
Priminkite mokiniams, kad praeitoje pamokoje jie studijavo Nefio paaiškinimus savo žmonėms. Baigdamas tuos paaiškinimus, jis tarė: „Tai yra kelias“ (2 Nefio 31:21). Kad padėtumėte mokiniams apžvelgti išmoktus dalykus, užduokite tokius klausimus:
-
Jei seksime Nefio paaiškinimais, kur galiausiai jie mus nuves? (Link amžinojo gyvenimo; žr. 2 Nefio 31:20.)
-
Kaip, pasak 2 Nefio 31:17–18 eilučių, pradedama eiti keliu, vedančiu į amžinąjį gyvenimą?
Paaiškinkite, kad 2 Nefio 32 skyrius yra 2 Nefio 31 skyriuje pateiktų Nefio mokymų tęsinys. Paprašykite mokinių, kad 2 Nefio 32:1 eilutėje surastų klausimą, kuris iškilo Nefio žmonėms dėl jo mokymų. Pakvieskite kelis mokinius savais žodžiais suformuluoti tą klausimą. (Pasirūpinkite, kad mokiniai suprastų, jog tie žmonės svarstė, ką daryti, pradėjus eiti keliu, vedančiu į amžinąjį gyvenimą.)
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 2 Nefio 32:2–3. Paprašykite klasės surasti, kaip Nefis atsakė į savo žmonių klausimą. Pažymėkite, kad 2 Nefio 32:3 yra Raštų įvaldymo eilutė. Galite mokinius paraginti ją pasižymėti išskirtiniu būdu, kad galėtų greitai ją susirasti.
-
Kokie 2 Nefio 32:3 eilutės žodžiai apibūdina, kaip turėtume priimti Kristaus žodžius? Kuo sotinimasis skiriasi nuo užkandžiavimo?
-
Ką, jūsų manymu, reiškia sotintis Kristaus žodžiais?
-
Pasak Nefio, kokių rezultatų pasieksime sotindamiesi Kristaus žodžiais?
-
Kur galime rasti Jėzaus Kristaus žodžius? (Galimi ir tokie atsakymai: Raštuose, dabartinių pranašų žodžiuose, įkvėpime iš Šventosios Dvasios.)
Pasirūpinkite, kad mokiniai suprastų, jog, kai sotinsimės Kristaus žodžiais, Kristaus žodžiai pasakys viską, ką turime daryti.
Kad padėtumėte mokiniams pamąstyti apie tai, kaip jiems sekasi sotintis Jėzaus Kristaus žodžiais, perskaitykite žemiau pateiktą sąrašą, sustodami po kiekvieno punkto. Paprašykite mokinių šį sąrašą užsirašyti savo Raštų studijavimo žurnale, užrašuose arba popieriaus lape.
-
Asmeninis Raštų studijavimas
-
Sakramento susirinkimas
-
Visuotinė konferencija
-
Raštų studijavimas su šeima
-
Seminarija
-
Šeimos namų vakaras
-
Aarono kunigijos kvorumo susirinkimas arba Merginų organizacijos klasė
-
Asmeninė malda
Pakvieskite mokinius pagalvoti apie tai, kaip jiems sekasi ieškoti Jėzaus Kristaus žodžių kiekvienu minėtu atveju. Paprašykite jų kiekvieną punktą įvertinti žodžiais puotauju, užkandžiauju arba badauju. Pavyzdžiui, mokinys gali puotauti per asmenines Raštų studijas, bet tik užkandžiauti per Visuotinę konferenciją. Mokinys, kuris nesusikaupia sakramento susirinkimo metu, prie atitinkamo punkto gali parašyti badauju.
Mokinių paprašykite pasirinkti vieną situaciją, kurioje šiuo metu jie „užkandžiauja“ arba „badauja“; pakvieskite juos užsibrėžti tikslą, padėsiantį jiems toje situacijoje labiau „sotintis Kristaus žodžiais“. (Galite juos paraginti pagalvoti apie su šiais tikslais susijusius Įvykdysiu savo pareigą Dievui arba Asmeninio tobulėjimo programų tikslus).
Kad įtvirtintumėte mokinių supratimą apie savo pareigą siekti asmeninio vadovavimo iš Šventosios Dvasios, paprašykite jų tyliai perskaityti 2 Nefio 32:4–7 eilutes. Po to paprašykite jų žemiau pateiktus klausimus aptarti su savo partneriu. (Šiuos klausimus galite pateikti išdalinti skirtuose lapeliuose arba prieš pamoką surašyti lentoje.)
-
Ką, jūsų manymu, 4 eilutėje reiškia žodžiai „klausti“ arba „belstis“? Kokios pasekmės, pasak Nefio, laukia tų, kurie neklaus arba nesibels?
-
Kokią palaimą, pasak Nefio pažado, galime gauti priimdami Šventąją Dvasią?
-
Kodėl Nefis gedėjo dėl savo žmonių?
Išreikškite savo įsitikinimą, kad, jei mokiniai sotinsis Jėzaus Kristaus žodžiais, Šventoji Dvasia padės jiems eiti link amžinojo gyvenimo vedančiu taku.
2 Nefio 32:8–9
Nefis moko, kad melstis turėtume visada
Paaiškinkite, kad toliau Nefis susitelkė į vieną dalyką, kuriuo galime gauti Jėzaus Kristaus žodžių. Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti 2 Nefio 32:8 eilutę ir surasti, ką, pasak Nefio, turime daryti. Kai jie suras atsakymą, užduokite žemiau pateiktus klausimus, padėsiančius apmąstyti maldos svarbą:
-
Kodėl, jūsų manymu, Šventoji Dvasia nori, kad mes melstumėmės?
-
Kodėl, jūsų manymu, Šėtonas nenori, kad mes melstumėmės? Kokiais būdais Šėtonas gali įtikinti žmones nesimelsti?
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 2 Nefio 32:9. Pažymėkite, kad 2 Nefio 32:8–9 yra Raštų įvaldymo eilutės. Galite paraginti mokinius jas pasižymėti išskirtiniu būdu, kad galėtų greitai jas susirasti.
-
Kaip dažnai turime melstis? Ką, jūsų manymu, reiškia „visada melstis“?
Perskaitykite šį vyresniojo Deivido A. Bednario iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį: (Jei įmanoma, padarykite šios citatos kopijų, kad mokiniai galėtų skaityti kartu su jumis ir susitelkti į vyresniojo Bednario žodžius. Jei taip darysite, atkreipkite dėmesį į tai, kad ši citata bus tęsiama vėliau, po trumpos diskusijos. Tad kopijuodami įtraukite ir tą teiginio dalį.) Pakvieskite mokinius pasiklausyti, kaip vyresnysis Bednaris mus moko „visada melstis“.
„Mūsų charakteryje, mūsų elgsenoje ar dalykuose, susijusiuose su mūsų dvasiniu augimu, gali būti dalykų, kuriuos mums reikia aptarti su Dangiškuoju Tėvu rytinėje maldoje. […]
Per dieną maldą laikome savo širdyje, kad padėtų ir vestų. […]
Pastebime, kad būtent tokią dieną iškyla atvejai, kai dažniausiai būtume linkę kalbėti šiurkščiai, bet susilaikome, arba būtume linkę supykti, bet nesupykstame. Mes atpažįstame dangiškąją pagalbą bei galią ir nuolankiai pripažįstame, kad į mūsų maldą buvo atsakyta. Net ir tuo atpažinimo momentu tyliai padėkojame maldoje“ („Visada melskitės“, 2008 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Kad padėtumėte mokiniams apmąstyti šį pamokymą, paklauskite:
-
Ar galite prisiminti ką nors iš šiandienos arba iš pastarųjų dienų, kai galėjote sekti šiuo vyresniojo Bednario pasiūlymu? (Galite paprašyti mokinių šį klausimą apmąstyti tyliai, o ne garsiai į jį atsakyti.)
Toliau skaitykite vyresniojo Bednario mokymą:
„Dienos pabaigoje vėl atsiklaupiame ir atsiskaitome savo Tėvui. Mes apžvelgiame dienos įvykius ir išreiškiame širdingiausią dėkingumą už gautus palaiminimus ir pagalbą. Mes atgailaujame ir, padedami Viešpaties Dvasios, atrandame būdus, kaip rytoj pasielgti geriau ir tapti geresniems. Taigi mūsų vakarinės maldos remiasi mūsų rytinėmis maldomis ir yra tarsi jų tęsinys. Taip pat mūsų vakarinės maldos yra pasiruošimas prasmingoms rytinėms maldoms.
Rytinės ir vakarinės maldos – bei visos maldos tarp jų – nėra tarpusavyje nesusiję atskiri įvykiai; ryšys tarp jų driekiasi kiekvieną dieną, per dienas, savaites, mėnesius ir net metus. Tai iš dalies parodo, kaip vykdome Raštų perspėjimą „visada melskitės“ (Luko 21:36; 3 Nefio 18:15, 18; DS 31:12). Tokios prasmingos maldos reikalingos norint gauti aukščiausius palaiminimus, kuriuos Dievas turi paruošęs savo ištikimiems vaikams“ („Visada melskitės“).
Kad padėtumėte mokiniams suprasti paskutinę 2 Nefio 32:9 eilutės dalį, paaiškinkite, kad žodis pašvęsti reiškia „pašvęsti, padaryti šventą ar tapti teisiu“ (Raštų rodyklė, „Pašvęsti, pašventimo įstatymas“, scriptures.lds.org).
-
Kodėl turėtumėme pirma pasimelsti, kai kažką darome Viešpačiui?
-
Ką, jūsų manymu, reiškia, kad Viešpats pašvęs mūsų poelgius mūsų sielų gerovei?
-
Kaip vyresniojo Bednario pamokymas mums gali padėti gyventi labiau pašvęstą gyvenimą?
Paliudykite, kad visada melsdamiesi galėsime daryti visą tai, ką Viešpats nori, kad darytumėme, dėl savo sielų gerovės.
Kad apibendrintumėte tai, ką mokiniai aptarė pamokoje, perskaitykite šį vyresniojo Spenserio Dž. Kondžio iš Septyniasdešimties teiginį:
„Jūsų gali laukti sprendimai dėl misijos, būsimos karjeros ir, galiausiai, dėl santuokos. Kai skaitote Raštus ir meldžiate patarimo, lape išspausdintuose žodžiuose galite ir nesurasti atsakymo, tačiau skaitydami patirsite neįprastų įspūdžių, raginimų ir, kaip pažadėta, Šventoji Dvasia „nurodys jums viską, ką turėtumėte daryti“ [2 Nefio 32:5]“ („Becoming a Great Benefit to Our Fellow Beings“, Ensign, 2002 m. gegužė, p. 45).