119 pamoka. 3 Nefio 8–10

119 pamoka

3 Nefio 8–10

Įvadas

Praėjus 33 metams po to, kai buvo duotas Gelbėtojo gimimo ženklas, nefitai pradėjo laukti Samuelio Lamanito išpranašautų ženklų apie Gelbėtojo mirtį. Nors buvo duota daug ženklų, tarp žmonių kilo abejonės ir ginčai. Kitais metais Samuelio pranašystė išsipildė. Po to, kai audros, žemės drebėjimai ir kitos nelaimės nusiaubė kraštą, tris dienas žemę dengė tamsa. Naikinimą išgyvenę žmonės tamsoje išgirdo Jėzaus Kristaus balsą. Jis pakvietė juos atgailauti ir sugrįžti pas Jį. Tamsai išsisklaidžius, žmonių raudos virto džiaugsmu ir Jėzaus Kristaus garbinimu.

Pasiūlymai, kaip mokyti

3 Nefio 8:1–18

Didžiulis sunaikinimas pažymi Jėzaus Kristaus mirtį ir taip išpildo Samuelio Lamanito pranašystę

Pamoką pradėkite užduodami mokiniams tokius klausimus:

Ar žinote kokių nors išsipildžiusių ženklų, liudijančių, kad Antrasis Gelbėtojo atėjimas jau čia pat? (Galite paminėti, kad daug pranašysčių, tokių kaip Evangelijos sugrąžinimas, pranašo Elijos atėjimas, Evangelijos skelbimas visame pasaulyje, jau išsipildė arba pildosi dabar.)
Kaip jaučiatės suvokę, kad tai aiškus ženklas, žymintis, kad artinasi Antrasis Gelbėtojo atėjimas?

Paaiškinkite, kad gyvename laikais, panašiais į laikus prieš Jėzaus Kristaus apsilankymą pas nefitus. Mes turime žvalgytis ženklų, žyminčių Antrąjį Gelbėtojo atėjimą, lygiai taip, kaip tai darė nefitai, žvalgęsi Samuelio Lamanito išpranašautų ženklų apie Jėzaus Kristaus mirtį ir prisikėlimą.

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti 3 Nefio 8:3–4 ir įvardyti skirtumus tarp nefitų, laukusių ženklų. Paprašykite mokinių papasakoti apie tai, ką rado. (Nors žmonės laukė ženklų „su dideliu nekantrumu“, tarp jų buvo ir „didelės abejonės ir ginčai“.)

Kaip situacija, aprašyta 3 Nefio 8:3–4 eilutėse, yra panaši į šiandienines sąlygas pasaulyje?
Kaip galime sustiprinti savo tikėjimą Jėzumi Kristumi net tais atvejais, kai daug kas abejoja?

Paklauskite mokinių, ar jie kada nors yra patyrę siautėjančią audrą, žemės drebėjimą ar kokią kitą stichinę nelaimę. Pakvieskite mokinius papasakoti, ką jie jautė tuo metu ir po to.

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 3 Nefio 8:5–7. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kas atsitiko 34–aisiais metais po Jėzaus Kristaus gimimo. Tada pakvieskite mokinius tyliai perskaityti 3 Nefio 8:8–18 eilutes ir surasti, kas nutiko miesto gyventojams. Tegul mokiniai papasakoja, ką rado. Priminkite mokiniams, kad Samuelis Lamanitas pranašavo apie tai (žr. Helamano 14:20–27). Akcentuokite, kad visi pranašų žodžiai bus įvykdyti, ir tai, kad Dievas laikys nelabuosius atsakingais už tai, ką jie padarė.

3 Nefio 8:19–25

Tris dienas žemę dengia tamsa

Paaiškinkite, kad audroms baigus siautėti ir žemei drebėti, tris dienas žemę dengė tamsa. Minutėlei išjunkite šviesą klasėje. Tada paklauskite mokinių, ar jiems kada nors yra tekę būti visiškai tamsioje vietoje, tokioje kaip ola ar kambarys be langų.

Kaip ten jautėtės?

Paminėkite, kad tris dienas žemę dengusi tamsa skyrėsi nuo tamsos, išjungus šviesą, ar nuo tamsos kambary be langų. Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti 3 Nefio 8:19–23 eilutes ir surasti frazes, apibūdinančias nefitų patirtą tamsą. (Galimi atsakymai: „tiršta tamsa“, „tamsos ūkas“, „tamsos migla“ ir „nesimatė jokios šviesos“.)

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti 3 Nefio 8:23–25 eilutes ir surasti, kaip tamsa paveikė išgyvenusius nefitus. Tegu mokiniai papasakoja, ką rado.

3 Nefio 9:1–14

Tamsoje Jėzus Kristus pakviečia išgyvenusiuosius sunaikinimą atgailauti ir ateiti pas Jį

Lentoje užrašykite tokius klausimus. Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti 3 Nefio 9:1–12 eilutes ir surasti atsakymus į tuos klausimus.

Kodėl įvyko sunaikinimas?

Kaip Šėtonas reagavo į šį sunaikinimą?

Ko iš to galime išmokti apie Šėtoną, ir kaip jis elgiasi su savo pasekėjais?

Visiems garsiai perskaitykite 3 Nefio 9:13–14. Pakvieskite mokinius sekti skaitomą tekstą ir surasti Gelbėtojo kvietimą tiems, kurių buvo pasigailėta per sunaikinimą. Pakvieskite mokinius įsivaizduoti tuos nefitus, visiškoje tamsoje girdinčius Gelbėtojo balsą. Jų buvo „pasigailėta dėl to, kad [jie buvo] teisesni negu“ tie, kurie buvo sunaikinti, tačiau jiems dar reikėjo atgailauti ir pasikeisti (žr. 3 Nefio 9:13; 10:12).

Kaip manote, kaip jautėsi nefitai, išgirdę šį Gelbėtojo kvietimą? Kodėl?

Pakvieskite mokinius perskaityti šį vyresniojo S. Skoto Grou iš Septyniasdešimties teiginį:

„Jėzus Kristus yra didysis mūsų sielų Gydytojas. […]

Mums nusidėjus, Šėtonas sako, kad esame pražuvę. O mūsų Išpirkėjas, nepaisydamas mūsų klaidų, visiems – jums ir man – siūlo išgelbėjimą“ („Apmokėjimo stebuklas“, 2011 m. balandžio mėn. visuotinės konferencijos medžiaga).

Paliudykite, kad Gelbėtojo kvietimas 3 Nefio 9:13– ateiti pas Jį ir būti išgydytiems – yra skirtas kiekvienam iš mūsų. Kad Gelbėtojas galėtų mus išgydyti, turime priimti Jo kvietimą ateiti pas Jį, atgailauti dėl savo nuodėmių ir atsiversti. Pakvieskite mokinius pagalvoti apie tas savo gyvenimo sritis, kuriose jiems reikia gydančios Gelbėtojo galios. Pakvieskite mokinius savo užrašuose ar Raštų studijavimo žurnaluose atsakyti į žemiau pateiktą klausimą:

Ką reikia daryti, kad Gelbėtojas galėtų tave išgydyti?

3 Nefio 9:15–22

Gelbėtojas praneša, kad per Jo auką Mozės įstatymas įvykdytas

Garsiai perskaitykite 3 Nefio 9:19. Pakvieskite mokinius sekti skaitomą tekstą ir surasti, ko daugiau nebepriimsiąs iš nefitų sakė Jėzus Kristus. Gali prireikti priminti mokiniams, kad tuo metu nefitai gyveno pagal Mozės įstatymą. Mozės įstatymu Viešpats savo žmonėms įsakė atnašauti gyvulių aukas, lyg pavaizdą ir šešėlį Gelbėtojo aukos, kuri bus atnašauta per Jo Apmokėjimą.

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti 3 Nefio 9:20 ir surasti, ką, pasak Gelbėtojo, dabar turės atnašauti nefitai. Tegu mokiniai papasakoja, ką rado.

Kaip manote, ką reiškia atnašauti „sudužusios širdies ir atgailaujančios dvasios“ auką?
Kokius palaiminimus Gelbėtojas žada tiems, kurie ateina pas Jį sudužusia širdimi ir atgailaujančia dvasia?

Paaiškinkite, kad vyresnysis D. Todas Kristofersonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė apie vieną galimą frazės „sudužusios širdies“ ir „atgailaujančios dvasios“ interpretaciją. Perskaitykite žemiau pateiktą teiginį ir paprašykite mokinių klausytis, kokiais žodžiais vyresnysis Kristofersonas padėjo mums suprasti šias frazes:

„Jūs galite atnašauti Viešpačiui sudužusios (apgailestaujančios) širdies ir atgailaujančios (paklusnios) dvasios dovaną. Iš tikrųjų jūs dovanojate save – kas jūs esate ir kuo tampate.

Ar jumyse arba jūsų gyvenime yra kažkas netyro ar neverto? Kai to atsikratysite, tai bus dovana Gelbėtojui. Ar jūsų gyvenime trūksta gerų įpročių arba savybių? Juos įgyję ir padarę savo charakterio dalimi, įteiksite dovaną Viešpačiui“ („Kai būsi atsivertęs“, 2004 m. balandžio mėn. visuotinės konferencijos medžiaga).

Kokį žodį pavartojo vyresnysis Kristofersonas, norėdamas mums padėti suprasti frazę „sudužusi širdis“? (Apgailestaujanti.) Kaip manote, ką tai reiškia turėti apgailestaujančią širdį?
Kokį žodį pavartojo vyresnysis Kristofersonas, norėdamas mums padėti suprasti frazę „atgailaujanti dvasia“? (Paklusni.) Kaip apibūdintumėt atgailaujančios dvasios žmogų?

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti 3 Nefio 9:21–22 ir surasti, kaip, pasak Gelbėtojo, turėtume pas Jį ateiti. Paprašykite jų papasakoti, ką surado. Parodykite vaikelio, galbūt jūsų šeimos nario, nuotrauką.

Kaip įsivaizduojate pas Gelbėtoją ateinantį vaiką? Kaip tai padeda jums suprasti, kaip mes turėtume ateiti pas Gelbėtoją?

Lentoje užrašykite tokius teiginius:

Jei ateisime pas Kristų sudužusia širdimi ir atgailaujančia dvasia, Jis […]

Pakvieskite mokinius peržvelgti 3 Nefio 9:13–15, 19–22 ir surasti, kaip galėtume užbaigti lentoje užrašytą teiginį. Pakvieskite juos pasidalinti tuom, ką rado. Galimi atsakymai: Jis išgydys mus (žr. 3 Nefio 9:13), duos mums amžinąjį gyvenimą (žr. 3 Nefio 9:14) ir priims mus (žr. 3 Nefio 9:22). Mokiniams atsakius, užbaikite lentoje užrašytą teiginį: Jei ateisime pas Kristų sudužusia širdimi ir atgailaujančia dvasia, Jis priims mus, išgydys ir suteiks mums amžinąjį gyvenimą.

3 Nefio 10

Viešpats pažada surinkti savo žmones, kaip višta surenka savo viščiukus

Apibendrinkite 3 Nefio 10:1–3 ir paaiškinkite, kad, išgirdę Gelbėtojo balsą, žmonės taip nustebo, kad ilgai buvo netekę amo. Tada Jis vėl prabilo žmonėms.

Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti 3 Nefio 10:4–6. Paminėkite, kad šiose eilutėse Gelbėtojas kalba apie Izraelio namus – Savo sandoros žmones.

Kuo Gelbėtojas panašus į vištą, saugančią savo viščiukus nuo pavojų? Kodėl Gelbėtojas nesurinko ir neapsaugojo visų Izraelio namų? (Jie nenorėjo pas Jį ateiti.)
Ką Gelbėtojas pažadėjo tiems, kurie atgailaus ir sugrįš pas Jį? (Jis surinks juos, kaip višta surenka savo viščiukus.)

Pakvieskite mokinius savo užrašuose ar Raštų studijavimo žurnaluose atsakyti į žemiau pateiktą klausimą: (Galite šį klausimą užrašyti lentoje arba lėtai perskaityti, kad mokiniai galėtų jį užsirašyti.)

Kada esate pajutę Gelbėtojo kvietimą ateiti ir gauti Jo maisto, ir būti apsaugotiems?

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 3 Nefio 10:9–11. Likusiuosius pakvieskite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kas nutiko po to, kai Gelbėtojas kalbėjo žmonėms. Galite pabaigti šios temos svarstymą liudijimu, kad Gelbėtojas yra gailestingas visiems, kurie ateina pas Jį sudužusia širdimi ir atgailaujančia dvasia. Taip pat galite paaiškinti, kad kitoje pamokoje mokiniai aptars Gelbėtojo apsilankymą pas žmones ir tai, kaip Jis tarnavo asmeniškai kiekvienam iš jų.

Komentarai ir kontekstas

3 Nefio 9:2. „Velnias juokiasi ir jo angelai džiūgauja“

Vyresnysis Robertas D. Heilsas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kaip priešininkas reaguoja mums nusidėjus:

Adomas nupuolė, kad galėtų būti žmonės; o žmonės yra, kad galėtų džiaugtis. [2 Nefio 2:25].

Kartais mes pamirštame, kad mūsų Dangiškasis Tėvas trokšta, kad kiekvienas iš mūsų patirtume šį džiaugsmą. Tik pasiduodami gundymui ir nuodėmei galime būti atskirti nuo to džiaugsmo. O pasidavimas yra būtent tai, ko Šėtonas nori iš mūsų.

Kartą turėjau galimybę lydėti prezidentą Spenserį V. Kimbolą į tolimą šalį. Mes ten apkeliavome įvairias vietas, įskaitant ir slaptus požemius – vietą, kur buvo laidojami žmonės, persekioti krisčionių fanatikų. Kai kopėme iš ten tamsiais ir siaurais laiptais, prezidentas Kimbolas davė man nepamirštamą pamoką. Jis patraukė man už skverno ir pasakė: „Man visada kėlė rūpestį tai, ką daro priešininkas, prisidengęs Gelbėtojo vardu.“ Tada pridūrė: „Robertai, priešininkas niekada nepatirs džiaugsmo, jeigu tu ir aš nenusidėsime.“

Mąstydamas apie šią pastabą ir studijuodamas Raštus, pradėjau suprasti, ką prezidentas Kimbolas galėjo turėti omeny. […] Tai dėl mūsų nuodėmių velnias juokiasi. Mūsų širdgėla kelia jam netikrą džiaugsmą.

Nors velnias ir juokiasi, jo galia ribota. Gal prisimenate tokį seną posakį: „Velnias privertė mane tai padaryti.“ Šiandien noriu labai aiškiais terminais perteikti, kad priešininkas negali mūsų priversti ką nors daryti. Taip, jis tyko prie mūsų durų, kaip sakoma Raštuose, ir sekioja mus kasdien. Kiekvieną kartą, kai išeiname iš namų, kiekvieną kartą, kai ką nors nusprendžiame, mes pasirenkame eiti arba jo kryptimi, arba Gelbėtojo. Tačiau priešininkas turi pasitraukti, jei mes sakome jam pasitraukti. Jis negali daryti mums įtakos, jeigu jam to neleidžiame. Jis tai žino! Jis gali paveikti mūsų protą ir mūsų kūną – mūsų pačią dvasią – tik tada, kai jam tai leidžiame. Kitaip tariant, neturime pasiduoti jo vilionėms!“ („Veikti savo nuožiūra: valios laisvės dovana ir palaiminimas“, 2006 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

3 Nefio 9:19–20. „Sudužusi širdis ir atgailaujanti dvasia“

Vyresnysis Nylas A. Maksvelas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo apibūdino, ką reiškia atnašauti Viešpačiui sudužusią širdį ir atgailaujančią dvasią:

„Tikroji, asmeninė auka niekuomet nebuvo gyvulio dėjimas ant altoriaus. Greičiau tai pasiryžimas ant altoriaus uždėti mumyse gyvenantį gyvulį ir leidimas jam išnykti! Taip „atnašausi Viešpačiui […] sudužusios širdies ir atgailaujančios dvasios auką“ (DS 59:8)“ (“Deny Yourselves of All Ungodliness,” Ensign, May 1995, 68).