3 Nefio 19

Įvadas

Po pirmojo Gelbėtojo apsilankymo pas nefitus, tarp žmonių visą naktį sklido žinia apie Jo apsilankymą. Visi 3 Nefio 11–18 įvykiai truko vieną dieną.) Visą naktį žmonės „nepaprastai darbavosi, kad rytojaus dieną galėtų būti toje vietoje“, kurioje vėl apsireikš Gelbėtojas (3 Nefio 19:3). Tą rytą dvylika mokinių mokė žmones ir su jais meldėsi. Jėzus Kristus apsireiškė ir įsakė žmonėms melstis, o Jis tuo metu meldėsi Tėvui už juos. Dėl savo tikėjimo dvylika mokinių buvo apvalyti. Jėzus meldė, kad mokiniai ir visi, kurie tikės jų žodžiais, būtų viena su Juo ir Jo Tėvu.

Pasiūlymai, kaip mokyti

3 Nefio 19:1–14

Dvylika mokinių tarnauja žmonėms, kaip tai įsakė Gelbėtojas

Pakvieskite mokinius įsivaizduoti, ką jie darytų arba kaip jaustųsi, jeigu žinotų, kad rytoj į šventyklą ateis Jėzus Kristus (arba į kuolo ar miesto centrą ar į kokią kitą vietą, į kurią nuvykti reikėtų šiokių tokių pastangų.)

Kaip ten nuvyktumėte?
Su kuo (kokiu žmogum) norėtumėte ten nuvykti?
Ką darytumėte, kad pasiruoštumėte tokiam išgyvenimui?

Priminkite mokiniams, kad besibaigiant pirmosios dienos Gelbėtojo vizitui pas nefitus, Jis paskatino žmones eiti namo ir apmąstyti Jo mokymus bei melstis apie juos, kad pasiruoštų Jo apsilankymui ateinančią dieną (žr. 3 Nefio17:3). Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti 3 Nefio 19:1–3 ir surasti, kaip nefitai reagavo į Gelbėtojo pažadą sugrįžti ateinančią dieną. Kai mokiniai papasakos, ką rado, apibendrinkite 3 Nefio 19:4–8 ir paaiškinkite, kad rytojaus dieną dvylika mokinių susirinkusią minią suskirstė į dvylika grupių ir pradėjo mokyti juos. Nurodę miniai atsiklaupti ir melstis, dvylika mokinių taip pat meldėsi, o tada mokė žmones tų pačių tiesų, kurių praeitą dieną mokė Gelbėtojas. Tada mokiniai atsiklaupė ir vėl meldėsi.

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 3 Nefio 19:8–9. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ko meldė mokiniai.

Ko labiausiai troško mokiniai?
Gelbėtojui išėjus, mokiniams buvo paskirta vadovauti Bažnyčios reikalams tarp nefitų. Kaip manote, kodėl jų tarnystėje reikalinga Šventoji Dvasia?

Ko trokštate savo maldose?
Ar meldžiate Šventosios Dvasios? Kodėl taip arba ne?

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 3 Nefio 19:10–12. Mokiniui baigus skaityti, paaiškinkite, kad šis antrasis krikštas buvo išskirtinis atvejis. Nors nefitai jau buvo pakrikštyti nuodėmių atleidimui ir buvo verti būti Jėzaus Kristaus akivaizdoje, Gelbėtojas įsakė jiems vėl pasikrikštyti, kadangi Jis iš naujo organizavo Bažnyčią.

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 3 Nefio 19:13–14. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kokius palaiminimus dėl savo teisių troškimų gavo mokiniai. Kad padėtumėte mokiniams labiau norėti jausti Šventosios Dvasios įtaką savo gyvenime, praveskite šią veiklą:

Suskirstykite mokinius poromis. Kiekvienos poros paprašykite savo užrašuose ar Raštų studijavimo žurnaluose parašyti, ką Šventoji Dvasia daro dėl tų, kurie gyvena vertai. Po to pakvieskite mokinius tai, ką užrašė, palyginti su vyresniojo Roberto D. Heilso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pareiškimu. (Prieš pamoką užrašykite šį pareiškimą lentoje.) Pakvieskite mokinius jų neįvardytus šio pareiškimo punktus įtraukti į savo užrašus.

„Šventoji Dvasia … yra mūsų liudijimo apie Tėvą ir Sūnų šaltinis. […]

Mums reikia, kad Šventoji Dvasia būtų nuolatinis mūsų bendražygis ir padėtų priimti geresnius kasdienius sprendimus. […] Dvasios bendrystė jiems [jaunimui] suteiks stiprybės atsispirti blogiui ir, esant reikalui, atgailauti ir sugrįžti į siaurą ir ankštą kelią. […] Mums visiems reikia Šventosios Dvasios tvirtumo. […] Šventoji Dvasia padeda šeimos nariams priimti išmintingus sprendimus – sprendimus, kurie padės jiems kartu su šeimomis sugrįžti gyventi kartu su savo Dangiškuoju Tėvu ir Jo Sūnumi Jėzumi Kristumi“ (“The Covenant of Baptism: To Be in the Kingdom and of the Kingdom,” Ensign, Nov. 2000, 8).

Kuo jūsų užrašuose įvardyti palaiminimai gali padėti Bažnyčios jaunimui?

Pakvieskite mokinius peržvelgti surašytus palaiminimus ir pagalvoti, ką turime daryti, kad būtume verti šių palaiminimų. Paprašykite, kad mokiniai tyliai perskaitytų 3 Nefio 19:9, 13 ir surastų principą, mokantį, kaip gauti Šventąją Dvasią. Pakvieskite mokinius užsirašyti tą principą. Pakvieskite kelis mokinius perskaityti savo užrašytą principą. (Mokiniai gali perskaityti kažką panašaus į tai: Mūsų teisūs troškimai ir maldos gali padėti mums būti vertiems Šventosios Dvasios.)

Kada jūsų teisūs troškimai ir maldos padėjo jums jausti Dvasios įtaką?

Lentoje užrašykite šį nebaigtą sakinį: Mokinius pakvieskite užsirašyti šį nebaigtą sakinį ir užbaigti jį savais žodžiais.

Aš parodysiu Dangiškajam Tėvui savo troškimą jausti Šventosios Dvasios bendrystę …

3 Nefio 19:15–36

Gelbėtojas apsireiškia ir meldžiasi, kad žmonės būtų apvalyti per savo tikėjimą

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 3 Nefio 19:15–16. Paminėkite, kad klūpėdami žmonės matė, kaip Jėzus Kristus tris kartus meldėsi už savo mokinius ir žmones, esančius minioje. (Paaiškinkite, kad vėliau pamokoje mokiniai studijuos trečiąją Gelbėtojo maldą.)

Lentoje užrašykite šias Raštų nuorodas ir klausimus (arba atspausdinkite ir padalinkite mokiniams):

3 Nefio 19:17–18, 24–26, 30

3 Nefio 19:19–23

3 Nefio 19:27–29

Ko galite išmokti apie maldą iš šitos Raštų ištraukos?

Kaip galėtumėte pritaikyti tai savo asmeniniame gyvenime?

Suskirstykite mokinius grupėmis po tris. (Jei mokinių yra nedaug, gali tekti suskirstyti juos į mažesnes grupeles.) Kiekvienam mokiniui grupėse paskirkite perskaityti Raštų ištraukas, surašytas lentoje. Praneškite, kad jie turėtų būti pasiruošę savo grupėse atsakyti į klausimus lentoje.

Duokite pakankamai laiko, paskui paprašykite mokinių savo atsakymais pasidalinti su savo grupės nariais. Būkite pasiruošę atsakyti į jų klausimą, kodėl mokiniai meldėsi Gelbėtojui (žr. 3 Nefio 19:18). Paminėkite, kad šioje unikalioje situacijoje mokiniai meldėsi Jėzui Kristui todėl, kad Jis buvo su jais ir atstovavo Tėvą (žr. 3 Nefio 19:22).

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 3 Nefio 19:31–34. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir apmąstyti, kodėl Gelbėtojo malda taip giliai palietė žmones. Paprašykite mokinių papasakoti, ką rado. Nors dalindamiesi mokiniai daug išmoks vieni iš kitų, žemiau pateikta veikla akcentuos du principus, kuriuos jie atrado studijuodami.

Lentoje užrašykite: Naudodami savo tikėjimą Jėzumi Kristumi, …

Pakvieskite mokinius peržvelgti 3 Nefio 19:28 ir surasti, kaip būtų galima užbaigti lentoje užrašytą sakinį. (Pakvieskite mokinius užsirašyti savo atsakymus. Štai vienas pavyzdys, kaip mokiniai galėtų užbaigti sakinį: Naudodami savo tikėjimą Jėzumi Kristumi, mes galime būti apvalyti.)

Ką reiškia būti apvalytam? Kaip tikėjimo Jėzumi Kristumi naudojimas padeda mums būti švariems?
Kaip mokiniai naudojo savo tikėjimą įvykiuose, aprašytuose 3 Nefio 19?

Kad padėtumėte mokiniams suprasti, kad mus apvalo Šventoji Dvasia, priminkite jiems, kad dvylika mokinių gavo Šventąją Dvasią ir buvo „pripildyti … ugnies“ (3 Nefio 19:13). Paaiškinkite, kad frazė „pripildyti … ugnies“ tėra simbolis, nurodantis palaiminimą gautą dėl to, kad jie buvo apvalyti per Šventąją Dvasią.

Paprašykite mokinius tyliai perskaityti 3 Nefio 19:23, 29 ir surasti dar vieną palaiminimą, skirtą tiems, kurie turi Viešpaties Dvasią. (Mokiniams perskaičius, galite pasiūlyti abiejose eilutėse pasižymėti frazę „kad mes būtume viena“.)

Kaip Jėzus Kristus ir Tėvas yra viena? (Jie yra atskiros, apčiuopiamos esybės, tačiau yra vieningi savo tikslais ir doktrina. Tobulai vieningi jie įgyvendina dievišką Dangiškojo Tėvo išgelbėjimo planą.)
Ką mums reiškia būti viena su Dievu Tėvu ir Sūnumi?
Ko galime išmokti iš 3 Nefio 19:23, 29 apie tai, kaip galime tapti viena su Jais? (Per tikėjimą mes galime būti apvalyti ir tapti viena su Jėzumi Kristumi, taip kaip Jis su Tėvu yra viena.)

Pakvieskite vieną mokinį perskaityti šį vyresniojo D. Todo Kristofersono iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Mokinių paprašykite įsiklausyti į tai, kaip mes galime būti viena su Tėvu ir Sūnumi:

„Jėzus pasiekė tobulą vienybę su Tėvu, tiek kūnu, tiek ir dvasia, pasiduodamas Tėvo valiai. Jo tarnystė visada buvo aiški, nes Jame nebuvo dvilypumų ir dviprasmybių. Kalbėdamas apie savo Tėvą, Jėzus pasakė: „Visuomet darau, kas jam patinka“ (Jono 8:29). […]

Mes tikrai nebūsime viena su Dievu ir Kristumi, kol Jų valia ir interesai netaps mūsų didžiausiu troškimu. Toks klusnumas nepasiekiamas per dieną, tačiau per Šventąją Dvasią Viešpats mokys mus, jeigu to norėsime, kol su laiku galės būti tiksliai pasakyta, kad Jis yra mumyse, kaip Tėvas yra Jame“ („Kad jie būtų viena su mumis“, 2002 m. spalio mėn. visuotinės konferencijos medžiaga).

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti 3 Nefio 19:35–36 ir apmąstyti savo maldų galią. Mokiniams pažadėkite, kad mes taip pat galime patirti nuostabesnius dvasinius išgyvenimus ir būti vieningesni su Tėvu ir Sūnumi, jeigu sustiprinsim savo tikėjimą ir nuoširdžiai melsime Dvasios bendrystės.

Komentarai ir kontekstas

3 Nefio 19:10–13. Iš naujo pakrikštyti

Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas paaiškino, kodėl nefitams reikėjo dar kartą pasikrikštyti:

„Nieko keisto nėra tame, kad, Viešpačiui atėjus pas nefitus, buvo pakrikštytas Nefis ir visi kiti, net ir tie, kurie jau buvo pakrikštyti.

Prieš Kristaus atėjimą Bažnyčia, egzistavusi pas nefitus, neturėjo pilnatvės ir vadovavosi Mozės įstatymu. Gelbėtojas sugrąžino pilnatvę ir davė jiems Evangelijos apeigas ir palaiminimus. Taip Bažnyčia tapo nauja organizacija, o per krikštą žmonės tapo jos nariais.

Šiame Evangelijos laikotarpyje laikomasi tų pačių sąlygų. Pranašas Džozefas Smitas ir Oliveris Kauderis buvo pakrikštyti, liepus angelui Jonui Krikštytojui. Keletas žmonių jau buvo pakrikštyti prieš Bažnyčios suorganizavimą. Tačiau dieną, kai Bažnyčia buvo suorganizuota, visi anksčiau pasikrikštiję buvo vėl pakrikštyti, ne nuodėmių atleidimui gauti, o kad taptų Bažnyčios nariais. Abiem atvejais priežastis buvo ta pati“ (Answers to Gospel Questions, comp. Joseph Fielding Smith Jr., 5 vols. [1957–66], 3:205–6).

3 Nefio 19:18, 22. „Jie meldėsi Jėzui“

Iš Raštų ir šiuolaikinių pranašų žinome, kad turime garbinti vieną Dievą Tėvą ir melstis tik Jam vienam. Mums nederėtų melstis Jėzui Kristui. Gelbėtojas mokė nefitus: „Privalote visuomet melstis Tėvui mano vardu“ (3 Nefio 18:19). Tačiau netrukus po to, kai Gelbėtojas apie tai mokė, Jo mokiniai nefitai meldėsi tiesiogiai Jam (žr. 3 Nefio 19:18). Pasak Jo, jie taip darė dėl to, kad Jis buvo su jais (žr. 3 Nefio 19:22). Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino, kad tai buvo išimtis – išskirtinė situacija:

„Tam vieninteliam kartui buvo ypatinga priežastis. Jėzus jau buvo pamokęs juos melstis Tėvui Jo vardu, ką jie ir darė pradžioje. Jėzus tarp jų simbolizavo Tėvą. Matydami Jį, jie matė Tėvą; melsdamiesi Jam, jie meldėsi Tėvui. Tai buvo ypatinga ir išskirtinė situacija“ (The Promised Messiah [1978], 560, 561).