143 pamoka
Etero 1
Įvadas
Moronis sutrumpino Etero knygą iš 24 aukso plokštelių, kurias rado Limhio žmonių grupė (žr. Mozijo 8:7–11). Tose plokštelėse buvo jareditų istorija. Jareditų metraštis prasideda nuo Jaredo ir jo brolio, ieškančių Viešpaties malonės ir vadovavimo savo šeimoms ir draugams, kai Viešpats sumaišo žmonių kalbą prie Babelės bokšto (žr. Pradžios 11). Kadangi Jaredo brolis su tikėjimu meldėsi Viešpačiui, Jis išsaugojo Jaredo, jo brolio ir jų šeimų bei draugų kalbą. Viešpats pareiškė, kad Jis ves juos į pažadėtąją žemę, kurioje jie taps didele tauta.
Pasiūlymai, kaip mokyti
Etero 1:1–32
Moronis užrašo Etero genealogiją, siekiančią iki Jaredo prie Babelės bokšto
Kad padėtumėte mokiniams prisiminti, iš kur kilo Etero knyga, peržvelkite su jais kelionių, aprašytų Mozijo 7–24, apžvalgą šio vadovėlio priede. Paprašykite jų peržvelgti 4 kelionę – bandymą rasti Zarahemlą. Paskui pakvieskite juos ieškoti, ką Limhio žmonės rado toje kelionėje. Tada paprašykite jų atsiversti pirmą Etero knygos puslapį. Po antrašte esanti santrauka paaiškina, kad Etero knyga buvo paimta iš 24 plokštelių, kurias rado Limhio žmonės.
Paaiškinkite, kad Moronis, užbaigęs savo tėvo metraštį, užrašė metraščio iš 24 aukso plokštelių santrauką, arba sutrumpintą versiją. Tame metraštyje buvo jareditų, kurie gyveno Amerikos žemyne prieš nefitus ir lamanitus, istorija. Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Etero 1:1–5 ir ieškoti, ką Moronis pasirinko įtraukti į jareditų metraščio santrauką. Paprašykite mokinių papasakoti, ką jie rado.
Jeigu turite Babelės bokšto paveikslą, galite jį parodyti. Paprašykite mokinių apibendrinti, ką jie žino apie bokštą, minimą Etero 1:5, ir kas nutiko tiems, kurie jį statė. (Jis vadinosi Babelės bokštu. Viešpats sumaišė žmonių, kurie bandė jį statyti, kalbą ir išsklaidė juos dėl jų nelabumo; žr. Pradžios 11:1–9.)
Kad padėtumėte mokiniams suprasti ryšį tarp jareditų istorijos ir nefitų istorijos, galite pasiūlyti jiems pasižiūrėti į skirtuką „Mormono Knygos chronologija“ (leidinys nr. 32336 156). Paaiškinkite, kad savo metraštį apie jareditų istoriją Moronis pradėjo užrašydamas pranašo Etero, kuris užrašė istoriją ant 24 aukso plokštelių, kilmę. Moronis užrašė Etero kilmę iki vyro vardu Jaredas, kuris gyveno Babelės bokšto laikais.
Etero 1:33–43
Dėl Jaredo brolio maldų jo šeima ir draugai susilaukia malonės ir dieviško vadovavimo
Paklauskite mokinių, ar kuriam nors iš jų yra tekę būti ten, kur negalėjo suprasti aplinkinių žmonių kalbos. Pakvieskite juos papasakoti, kaip jie jautėsi toje situacijoje. Paskui paprašykite jų įsivaizduoti, kaip jautėsi žmonės prie Babelės bokšto, suvokdami, kad jų visų kalba buvo sumaišyta. Paprašykite jų tyliai apmąstyti šiuos klausimus:
-
Jeigu jūs būtumėte tokioje situacijoje, bendravimo su kuriuo žmogum pasiilgtumėte labiausiai? Kodėl?
Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Etero 1:33–34. Prieš jiems skaitant, paprašykite jų ieškoti: 1) su kuom Jaredas norėjo ir toliau susikalbėti, ir 2) kokią išeitį jis pasiūlė. (Jis norėjo ir toliau susikalbėti su savo šeima, ir paprašė savo brolio pasimelsti, kad jų kalba nebūtų sumaišyta.) Mokiniams papasakojus, ką rado, paklauskite:
-
Ką frazė „šaukis Viešpaties“ reiškia jums?
-
Ką iš Etero 1:33–34 sužinote apie tai, ką Jaredas manė apie savo brolį ir apie jo maldas?
Klasės mokinius suskirstykite poromis. Tegu mokiniai kiekvienoje poroje paeiliui skaito iš Etero 1:35–42. Paprašykite jų ieškoti Jaredo brolio maldų ir Viešpaties atsakymų į tas maldas. Suteikite mokiniams pakankamai laiko pagalvoti ir paklauskite:
-
Kas jums įsiminė Jaredo brolio maldose?
-
Kaip Viešpats atsakė į Jaredo brolio maldas?
-
Kokių principų galime pasimokyti iš to, kaip Jaredo brolis meldėsi ir kaip Viešpats atsakė į jo maldas? (Paprašykite mokinių pasidalinti savo mintimis, paraginkite juos apmąstyti Dangiškojo Tėvo gailestingumą ir meilę jiems. Lentoje užrašykite tokį principą: Jeigu mes nuolatos su tikėjimu šaukiamės Dievo, Jis pasigailės mūsų.)
Prieš pamoką užrašykite lentoje šiuos klausimus: (Arba galite juos paruošti ant popieriaus lapų, arba lėtai padiktuoti, kad mokiniai galėtų juos užsirašyti.)
Kuo šaukimasis Dangiškojo Tėvo skiriasi nuo tiesiog „maldos sukalbėjimo“?
Kada jautėte Dangiškojo Tėvo gailestingumą kaip atsakymą į maldą? Kada jūsų šeimos nariai ar draugai papasakojo jums apie Dangiškojo Tėvo gailestingumą kaip atsakymą į maldą?
Ko Dievo atsakymai į mūsų maldas moko mus apie Jo jausmus mums?
Kaip galite savo maldas padaryti prasmingesnes?
Pakvieskite mokinius atsakyti į šiuos klausimus sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose. Galite suteikti jiems galimybę papasakoti tai, ką užrašė. Paliudykite, jog žinote, kad Dangiškasis Tėvas myli mus ir nori laiminti mus, kai mes nuolat šaukiamės Jo.
Paaiškinkite, kad pasakojimas Etero 1 skyriuje gali suteikti mums papildomų įžvalgų apie Dievo meilę mums ir apie palaimas, ateinančias per maldą. Paprašykite mokinių tyliai peržvelgti Etero 1:34, 36, 38 ir ieškoti, ko Jaredas pageidavo, kad jo brolis paprašytų savo maldose. Pakvieskite kurį nors mokinį pabūti raštininku ir surašyti mokinių atsakymus lentoje. Galite pasiūlyti, kad raštininkas tuos atsakymus rašytų žemiau jūsų užrašytų žodžių „šauktis Dangiškojo Tėvo“.
Galite pasiūlyti mokiniams pasižymėti frazę „būkime ištikimi Viešpačiui“ Etero 1:38. Pabrėžkite, kad Jaredo ir jo brolio veiksmai parodo jų tikėjimą ir norą paklusti Viešpačiui. Su tikėjimu jie prašė palaiminimo, kurio jiems reikėjo.
Pakvieskite mokinius tyliai peržvelgti Etero 1:35, 37, 40–42 ir ieškoti būdų, kaip Dievas palaimino Jaredą ir jo brolį, ir jų šeimas bei draugus. Tegu vienas mokinys pabūna raštininku ir mokinių rastus atsakymus užrašo ant lentos, žemiau jūsų užrašyto žodžio gailestingumas. Įsitikinkite, kad mokiniai mato ryšį tarp Jaredo brolio prašymų ir Viešpaties duotų palaiminimų.
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Etero 1:43. Paprašykite, kad mokiniai sektų skaitomą tekstą ir ieškotų palaiminimų, kuriuos Dievas pažadėjo, nors Jaredo brolis konkrečiai jų ir neprašė.
-
Kokius papildomus palaiminimus Viešpats pažadėjo žmonėms? (Jaredas prašė, kad jo brolis paklaustų Viešpaties, kur jie turėtų eiti. Jaredas manė, kad Viešpats galbūt ves juos į žemę, kuri būtų „rinktinė tarp visų kitų Žemėje“ [Etero 1:38]. Viešpats pažadėjo vesti juos į pažado žemę. Be to, Jis davė jiems konkrečius nurodymus, kaip pasiruošti savo kelionei. Jis taip pat pažadėjo, kad iš jų šeimų pakels tautą ir kad Žemėje nebus didingesnės tautos.)
Pakvieskite mokinius atsiversti 2 Nefio 4:35. (Galite pasiūlyti jiems Raštuose, prie Etero 1:43, užsirašyti 2 Nefio 4:35.) Paskui paprašykite jų tyliai perskaityti 2 Nefio 4:35 ir Etero 1:43 ir ieškoti, ko tose eilutėse mokoma apie Dievo mums duodamus palaiminimus kaip atsakymus į mūsų maldas.
-
Ko 2 Nefio 4:35 Nefis moko apie Dievo atsakymus į maldą? (Dievas dosniai duos tiems, kurie kreipsis į Jį maldoje. ) Kaip pasakojimas Etero 1:43 patvirtina tai, ką Nefis pareiškė 2 Nefio 4:35?
-
Kodėl, pagal Etero 1:43, Viešpats pažadėjo daugiau palaiminimų, negu jareditai prašė? (Viešpats pažadėjo papildomų palaiminimų, nes jie ištikimai meldėsi. Galite pasiūlyti mokiniams Etero 1:43 pasižymėti frazę „kad taip ilgai šaukeisi manęs“.)
-
Kokio principo galime išmokti iš Etero 1:43? (Mokiniai gali panaudoti kitus žodžius, bet jie turėtų nustatyti tokį principą: Jei reguliariai su tikėjimu meldžiamės, galime gauti palaiminimus, pranokstančius tai, ko prašome. Galite mokiniams pasiūlyti šį principą užsirašyti Raštuose.)
-
Kada šį principą matėte pasitvirtinant savo ar kito pažįstamo žmogaus gyvenime?
Kai mokiniai pasidalins savo atsakymais, galite pateikti pavyzdžių ir iš savo arba kitų žmonių gyvenimo. Pranašo Džozefo Smito gyvenimas yra geras šio principo pavyzdys. Jis gavo palaiminimų, kurie pranoko tai, ko jis prašė, kai meldėsi siekdamas sužinoti, kuri bažnyčia tikra (žr. Džozefas Smitas–Istorija 1:10–20), ir kai meldėsi siekdamas sužinoti savo padėtį priešais Viešpatį (žr. Džozefas Smitas–Istorija 1:29–47).
Baigdami paraginkite mokinius pasistengti nuoširdžiau melstis. Taip pat paraginkite juos prisiminti, kad Dangiškasis Tėvas yra pilnas gailestingumo ir kad Jis atsakys į jų maldas pagal jų ištikimybę ir pagal tai, kas, kaip Jis žino, atneš didžiausius palaiminimus į mūsų gyvenimą.
Raštų įvaldymo apžvalga
Klasės mokinius suskirstykite poromis. Suteikite jiems laiko kartu peržvelgti visas 25 Mormono Knygos Raštų įvaldymo ištraukas ir reikšmines frazes. Galite pasiūlyti jiems, naudojantis Raštų įvaldymo kortelėmis, klausinėti vienam kitą (žr. Raštų įvaldymo apžvalgos idėją 45 pamokos gale). Paskui galite klausinėti juos iš tų ištraukų, galbūt panaudodami užuominas iš Raštų įvaldymo kortelių. Kartu su visa klase taisykite apklausos metu daromas klaidas. Paprašykite mokinių užsirašyti, kokias eilutes jiems reikės peržvelgti, ir paraginkite juos asmeniškai studijuoti. Mokslo metams artėjant į pabaigą, galite surengti baigiamąjį testą iš Mormono Knygos Raštų įvaldymo ištraukų.
Pastaba: Šią veiklą galite pravesti pamokos pradžioje arba pabaigoje. Jeigu veiklą pravedate pamokos pradžioje, tegu ji būna trumpa, kad užtektų laiko pamokai. Kitų apžvalgos veiklų ieškokite vadovėlio priede.
Komentarai ir kontekstas
Etero 1:34–35. Koks yra Jaredo brolio vardas?
Vyresnysis Džordžas Reinoldsas iš Septyniasdešimties papasakojo šią istoriją, kuri parodo, kad Jaredo brolio vardas buvo apreikštas pranašui Džozefui Smitui:
„Vyresniajam Reinoldsui Kahūnui, jiems gyvenant Kirtlande, gimė sūnus. Vieną dieną, kai prezidentas Džozefas Smitas ėjo pro šalį, jis pasikvietė šį ir paprašė palaiminti kūdikį ir suteikti jam vardą. Džozefas tai padarė ir suteikė berniukui Mahonrio Moriankumero vardą. Baigęs palaiminimą, jis paguldė vaiką į lovą ir, atsigręžęs į vyresnįjį Kahūną, pasakė: „Vardas, kurį daviau tavo sūnui, yra Jaredo brolio vardas; Viešpats ką tik jį atskleidė man. Vyresnysis Viljamas F. Kahūnas stovėjo greta ir girdėjo šį pranašo pareiškimą jo tėvui; ir tai buvo pirmas kartas, kada Bažnyčioje šiame Evangelijos laikotarpyje buvo atskleistas Jaredo brolio vardas“ (“The Jaredites,” Juvenile Instructor, May 1, 1892, 282).
Etero 1:43. „Taip ilgai šaukeisi manęs“
Prezidentas Spenseris V. Kimbolas mokė, kad melsdamiesi turime įdėti daugiau pastangų ir kad turime dažnai melstis:
„Ar gaunate atsakymus į savo maldas? Jeigu ne, gal būt jūs nesumokėjote kainos. Ar jūs ištariate kelis banalius žodžius ir nuvalkiotas frazes, ar artimai kalbatės su Viešpačiu? Ar jūs meldžiatės retsykiais, nors turėtumėte melstis reguliariai, dažnai ir nuolat? Ar mėginate milžinišką skolą padengti centais, kai turėtumėte ją dengti doleriais?
Kai meldžiatės, ar jūs tik kalbate ar ir klausotės? Jūsų Gelbėtojas sakė: „Štai aš stoviu prie durų ir beldžiuosi: jei kas išgirs mano balsą ir atvers duris, aš pas jį užeisiu ir vakarieniausiu su juo, o jis su manimi“ (Apr 3:20).“ (“Prayer,” New Era, Mar. 1978, 17).