145 pamoka
Etero 3
Įvadas
Atsakydamas į Viešpaties klausimą „Ko norėtum, kad padaryčiau, idant turėtum šviesą savo laivuose?“, Jaredo brolis paruošė šešiolika akmenų ir nuolankiai paprašė Viešpaties paliesti juos, „kad jie šviestų tamsoje“ (Etero 2:23; 3:4). Kadangi Jaredo brolis turėjo didelį tikėjimą, jis matė, kaip Gelbėtojo pirštas paliečia akmenis. Tada Viešpats parodė Save Jaredo broliui ir apreiškė daug dalykų. Viešpats įsakė Jaredo broliui užrašyti tai, ką matė ir girdėjo, ir užantspauduoti tuos užrašus, iki kol Viešpats panorės, kad jie išeitų.
Pasiūlymai, kaip mokyti
Etero 3:1–20
Viešpats paliečia akmenis, kad jie skleistų šviesą jareditų baržose, ir parodo Save Jaredo broliui
Pakvieskite vieną mokinį pabūti raštininku. Po to užduokite mokiniams šį klausimą ir paprašykite raštininko lentoje užrašyti mokinių atsakymus.
-
Kokių dalykų paaugliai nuoširdžiai prašo maldoje?
Paprašykite mokinių įsivaizduoti, kad kuris nors iš jų draugų meldžiasi dėl vieno iš lentoje išvardintų dalykų. Tas draugas norėtų žinoti, kaip patobulinti savo maldas ir veiksmus, kad galėtų gauti Viešpaties pagalbą ir vadovavimą. Paraginkite mokinius, kad studijuodami Jaredo brolio pavyzdį Etero 3, galvotų apie tą prašymą ir ieškotų įžvalgų, kuriomis jie galėtų pasidalinti su savo draugu.
Priminkite mokiniams, kad praeitoje pamokoje jie aptarė pasakojimą apie tai, kaip Jaredo brolis klausia Viešpaties, kaip apšviesti savo baržas.
-
Ką darė Jaredo brolis, kad baržose galėtų būti šviesa? (Žr. Etero 3:1.)
-
Ką Jaredo brolis prašė Viešpaties padaryti, kad būtų šviesa? (Žr. Etero 3:1, 4.)
-
Kas iš Jaredo brolio pastangų palieka jums įspūdį?
Pabrėžkite, kad Jaredo brolis labai stengėsi paruošti akmenis. Paskui pakvieskite mokinius pagalvoti, kiek naudos būtų iš akmenų, jeigu Viešpats nebūtų jų palietęs. Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Etero 3:2–5 ir ieškoti frazių, kurios parodytų, kad Jaredo brolis pripažino savo priklausomumą nuo Viešpaties.
Duokite mokiniams laiko skaityti ir suskirstykite juos poromis. Paprašykite, kad jie vieni kitiems papasakotų, ką rado. Taip pat galite pasiūlyti jiems pasidalinti tuo, kas Jaredo maldoje jiems paliko įspūdį.
Mokiniams skaitant Etero 3:2, gali iškilti klausimų apie frazes „mes esame nieko neverti priešais tave“ ir „mūsų prigimtis tapo nuolat pikta“. Padėkite jiems pastebėti, jog, kada Jaredo brolis vartojo tuos žodžius, jis kalbėjo apie mūsų paveldėtą būseną „dėl nuopuolio“. Mes esame fiziškai ir dvasiškai atskirti nuo Dievo ir toliau atskiriame save nuo Jo, kai nusidedame. Palyginus su Juo, esame silpni ir neverti. Be Jo pagalbos niekada negalėtume grįžti gyventi Jo akivaizdoje.
Kad padėtumėte mokiniams labiau suprasti jų perskaitytų eilučių prasmę, užduokite šiuos klausimus:
-
Kodėl, jūsų manymu, mums svarbu pripažinti savo priklausomumą nuo Viešpaties, kai prašome Jo pagalbos?
-
Kokius įrodymus, kad Jaredo brolis tikėjo, jog Viešpats gali padėti jam išspręsti jo problemą, matote Etero 3:1–5? (Jeigu reikia, paraginkite mokinius ieškoti frazių, kurios apibūdina Jaredo brolio pastangas, ir frazių, rodančių jo pasitikėjimą Viešpačiu.)
Kad pabrėžtumėte Jaredo brolio tikėjimo galią, pakvieskite kurį nors mokinį perskaityti žemiau pateiktą vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
„Žinoma, Dievą, kaip ir skaitytoją, labai jaudina vaikiškai tyras ir karštas šio žmogaus tikėjimas. „Štai, o Viešpatie, tu gali tai padaryti.“ Turbūt tai galingiausia žmogaus ištarta tikėjimo frazė Raštuose. […] Kad ir kaip pranašas nepasitiki savo galimybėmis, jis visiškai, pasitiki Dievo galia“ (“Rending the Veil of Unbelief,” in Nurturing Faith through the Book of Mormon: The 24th Annual Sidney B. Sperry Symposium [1995], 12).
Parodykite paveikslėlį „Jaredo brolis pamato Viešpaties pirštą“ (62478; Evangelijos paveikslų knyga [2009], nr. 85). Pakvieskite vieną mokinį perskaityti Etero 3:6. Paprašykite mokinių sekti skaitomą tekstą ir įsivaizduoti, kaip šioje eilutėje aprašytas patyrimas turėjo atrodyti Jaredo broliui.
-
Ką galvotumėte arba jaustumėte, jeigu turėtumėte patyrimą, panašų į Jaredo brolio?
Apibendrinkite Etero 3:6–8, paaiškindami, kad Jaredo brolis, pamatęs Viešpaties pirštą, „parpuolė prieš Viešpatį“ (Etero 3:6). Jis nustebo pamatęs, kad Viešpaties pirštas „buvo kaip žmogaus pirštas, kaip kūnas ir kraujas“ (Etero 3:6). (Vėliau Jaredo brolis sužinojo, kad matė Viešpaties dvasios kūno dalį [žr. Etero 3:16].)
Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Etero 3:9 ir ieškoti priežasčių, kodėl Jaredo brolis galėjo matyti Viešpaties pirštą.
Mokiniams pateikus atsakymus, lentoje užrašykite tokius nebaigtus teiginius:
Jei nuolankiai šauksimės Viešpaties, Jis palaimins mus pagal mūsų … ir Savo valią.
Paprašykite mokinių pateikti žodžius, kuriais galima būtų užbaigti tą teiginį. Mokiniai turėtų pasakyti, kad žodis tikėjimas užbaigia tą sakinį. Jie taip pat gali pasiūlyti tokius žodžius kaip pastangos, nuolankumas, poreikiai ir nuoširdumas. Padėkite jiems pamatyti, kad visi tie žodžiai yra tikėjimo išraiška. Po to užbaikite teiginį lentoje: Jei nuolankiai šauksimės Viešpaties, Jis palaimins mus pagal mūsų tikėjimą ir Savo valią.
Dar kartą paminėkite pamokos pradžioje lentoje sudarytą sąrašą. Iš jo išsirinkite vieną ar du dalykus. Pakvieskite mokinius pasidalinti savo mintimis apie tai, kaip kas nors gali parodyti tikėjimą Viešpačiu tose konkrečiose situacijose. Kai mokiniai tai padarys, paminėkite jūsų ką tik lentoje užrašytą principą.
-
Kokie jūsų patyrimai padėjo jums suprasti, kad tas principas yra tikras?
Kad padėtumėte mokiniams pritaikyti šį principą savo gyvenime, pakvieskite juos pagalvoti apie situaciją, kurioje jiems reikia Viešpaties pagalbos. Duokite jiems laiko sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose aprašyti vieną būdą, kaip jie, nuolankiai siekdami Viešpaties pagalbos, gali panaudoti daugiau tikėjimo. Paraginkite mokinius laikytis to, ką užrašė. Galite papasakoti savo patyrimą, kai gavote palaiminimų, nes panaudojote tikėjimą Viešpačiu.
Pakvieskite vieną mokinį perskaityti šį teiginį, kuriame vyresnysis Džefris R. Holandas paaiškina, kad mūsų praeities patyrimai gali stiprinti mūsų tikėjimą.
„Paruošiamasis tikėjimas formuojasi iš praeities patyrimų – iš pažinimo, suteikiančio pagrindo tikėjimui“ (Christ and the New Covenant: The Messianic Message of the Book of Mormon [1997], 18).
-
Kokie Jaredo brolio patyrimai, pradedant nuo Babelės bokšto, galėjo sustiprinti jo tikėjimą Viešpačiu? Kaip, jūsų manymu, tie patyrimai paruošė jį panaudoti tokį didelį tikėjimą, kai jis nunešė akmenis Viešpačiui?
Pakvieskite mokinius susiskirstyti poromis ir aptarti tokius klausimus:
-
Kokie patyrimai sustiprino jūsų tikėjimą Viešpačiu? Kaip tie patyrimai paruošė jus vėliau savo gyvenime panaudoti dar didesnį tikėjimą?
Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Etero 3:9–12. Paprašykite mokinių sekti skaitomą tekstą. Po to užduokite šį klausimą:
-
Kai Viešpats paklausė: „Ar patikėsi žodžiais, kuriuos pasakysiu?“, Jaredo brolis pasakė: „Taip, Viešpatie“ (Etero 3:11–12). Kodėl, jūsų manymu, yra svarbu, kad Jaredo brolis norėjo įsipareigoti patikėti Viešpaties žodžiais prieš juos išgirsdamas?
Paaiškinkite, kad po to, kai vyresnysis Holandas mokė apie tikėjimą, kuris remiasi praeities patyrimais, jis mokė apie tobulesnį tikėjimą, kurį turime išsiugdyti. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį vyresniojo Holando teiginį:
„Išperkantis tikėjimas dažnai turi būti naudojamas ateities įvykiams – nežinomybei, suteikiančiai galimybę stebuklams. Iš tikėjimo, kalnus perkeliančio tikėjimo, tokio kaip Jaredo brolio tikėjimas, kyla stebuklas ir pažinimas. […] Tikėjimas reiškia besąlygiškai ir iš anksto sutikti su bet kokiomis sąlygomis, kokias Dievas beiškeltų netolimoje ar tolimoje ateityje.
Jaredo brolio tikėjimas buvo tobulas“ (Christ and the New Covenant, 18–19).
Paraginkite mokinius pagalvoti, ar jie turi pakankamai tikėjimo Viešpačiu, kad, netgi prieš Jam apreiškiant, įsipareigotų patikėti ir sekti tuo, ką Jis jiems apreikš.
Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Etero 3:13–20 ir ieškoti, kokius palaiminimus Jaredo brolis gavo dėl savo tikėjimo. Galite duoti jiems laiko aprašyti jo patyrimus ir išmoktas tiesas. Suteikę mokiniams pakankamai laiko parašyti, galite kelių iš jų paprašyti papasakoti, ką parašė.
Anksčiau šioje pamokoje, kai mokiniai skaitė apie tai, kaip Jaredo brolis matė Viešpaties pirštą, jūs paklausėte, kaip jie jaustųsi, jeigu išgyventų panašų patyrimą. Dabar, kai jie daugiau paskaitė apie Jaredo brolio patyrimą, galite vėl užduoti tą patį klausimą.
Paliudykite, kad, jei panaudosime tikėjimą, panašų į Jaredo brolio tikėjimą, priartėsime prie Viešpaties.
Etero 3:21–28
Viešpats įsako Jaredo broliui užrašyti tai, ką šis matė, ir užantspauduoti savo metraštį
Pakvieskite vieną mokinį perskaityti Etero 3:25–26, o mokinių paprašykite surasti, ką Viešpats regėjime parodė Jaredo broliui. Paprašykite mokinių pasakyti, ką sužinojo.
Apibendrinkite Etero 3:21–24, 27–28, paaiškindami, kad Viešpats įsakė Jaredo broliui užrašyti tai, ką šis matė ir girdėjo, ir užantspauduoti savo užrašus. Viešpats taip pat paaiškino, kad Jis paruoš kelią, kad Jaredo brolio užrašai ateityje būtų išversti dviejų akmenų pagalba. Tie akmenys sudarė tai, kas yra vadinama Urimais ir Tumimais (žr. DS 17:1; taip pat žr. Raštų rodyklę, „Urimai ir Tumimai“).
Užbaigdami paraginkite mokinius pritaikyti tai, ką jie šiandien sužinojo – ieškoti, kaip parodyti savo tikėjimą ir pasitikėjimą Viešpačiu. Išsakykite savo įsitikinimą, kad, jei panaudojame tikėjimą Jėzumi Kristumi, Dievas palaimina mus, kaip palaimino Jaredo brolį.
Komentarai ir kontekstas
Etero 3:7, 9. Viešpats užduoda klausimus Jaredo broliui
Viešpats uždavė Jaredo broliui klausimus: „Kelkis, ko parpuolei?“ (Etero 3:7). „Ar matei ką nors daugiau?“ (Etero 3:9). Raštuose yra daug pavyzdžių, kaip Viešpats užduoda klausimus, nors ir taip žino atsakymus. Vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kodėl Viešpats užduoda tokius klausimus:
„Pagrindinė pastarųjų dienų šventųjų teologijos prielaida yra tai, kad Dievas „žino viską, ir nėra nieko, ko jis nežinotų“ [2 Nefio 9:20]. Tiek senų laikų, tiek šių laikų Raštuose gausu tokių tvirtinimų apie visažinystę. Tačiau Dievas mirtingiesiems dažnai užduoda klausimus, paprastai siekdamas išbandyti jų tikėjimą, įvertinti jų sąžiningumą arba lavinti jų pažinimą” (Christ and the New Covenant: The Messianic Message of the Book of Mormon [1997], 19–20).
Etero 3:15. „Niekuomet aš neparodžiau savęs žmogui“
Vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pateikė galimą paaiškinimą, kodėl Jėzus sakė, kad niekuomet neparodė savęs žmogui, prieš parodydamas save Jaredo broliui:
„Kristus sakė Jaredo broliui: „Niekuomet aš neparodžiau savęs žmogui tokiu būdu, ne savo noru, skatinamas vien tik matančiojo tikėjimo.“ Paprastai pranašai yra pakviečiami Viešpaties akivaizdon, jie yra Jo šaukiami įžengti Jo akivaizdon ir tik Jam leidus. Bet Jaredo brolis, atrodo, prasibrovė pro uždangą ne kaip nelaukiamas svečias, bet galbūt formaliai kaip nekviestas svečias. […] Žinoma, pats Viešpats beprecedentį tikėjimą siejo su šiuo beprecedenčiu regėjimu. Jeigu pats regėjimas nebuvo unikalus, tai neprilygstamas turėjo būti tikėjimas ir tai, kaip tas regėjimas buvo gautas. Vienintelis aspektas, kuriuo tas tikėjimas buvo toks nepaprastas, buvo tai, kad jis galėjo nuvesti pranašą nekviestą ten, kur kiti galėjo eiti tik Dievui pakvietus“ (Christ and the New Covenant: The Messianic Message of the Book of Mormon [1997], 23).
Etero 3:16. „Šitas kūnas yra mano dvasios kūnas“
Vyresnysis Sesilis O. Samuelsonas iš Septyniasdešimties pabrėžė, kad per pasakojimą apie Jaredo brolį mes sužinome apie Gelbėtojo dvasinį kūną ir dieviškumą ikižemiškajame gyvenime:
„Nėra Raštuose aiškesnio aprašymo apie Viešpaties Jėzaus Kristaus dvasios kūno prigimtį ir ištiesų apie mūsų pačių dvasių bruožus. Jaredo brolis ne tik matė Jėzaus Kristaus ikižemiškojo kūno pirštą, bet iš tikrųjų pamatė visą Jo dvasios kūną (žr. Etero 3:6, 13). Supratimas apie Jėzaus Kristaus dieviškumą ikižemiškajame gyvenime ir apie mūsų pačių dvasines tapatybes iki gimimo kūne yra didis palaiminimas ir pranašumas. Tos įžvalgos, griaunančios tradicinius rėmus, buvo tiesioginis nesuvaržyto Jaredo brolio tikėjimo rezultatas“ (“The Brother of Jared,” in Heroes from the Book of Mormon [1995], 185).
Etero 3:23–24. „Šiuos du akmenis“
Du akmenys, kuriuos Viešpats davė Jaredo broliui, buvo dalis to, kas vadinama Urimais ir Tumimais. Raštuose minimi daugiau nei vieneri Umimai ir Tumimai, tačiau mums pasakyta, kad Džozefas Smitas turėjo tuos, kuriais naudojosi Jaredo brolis (žr. Etero 3:22–28; DS 10:1; 17:1). Džozefas Smitas–Istorija 1:35 pranašas Džozefas Smitas iš dalies aprašo šiuos Urimus ir Tumimus. Jis naudojosi jais versdamas Mormono Knygą ir gaudamas kitus apreiškimus.