Biblioteka
150 pamoka. Etero 12:23–41

150 pamoka

Etero 12:23–41

Įvadas

Nuolankioje maldoje Moronis išreiškė susirūpinimą. Jis nerimavo dėl silpnumo, kurį suvokė esant savo ir kitų Mormono Knygos pranašų užrašuose. Atsakydamas Viešpats pažadėjo sustiprinti tuos, kurie nusižemina ir tiki Jį.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Etero 12:23–41

Moronis moko, kad tikėjimas, viltis ir tikroji meilė yra būtinos siekiant išgelbėjimo

Vienoje lentos pusėje užrašykite stiprus kitoje pusėje – silpnas. Duokite mokiniams laiko pagalvoti, kuo, jų manymu, jie yra stiprūs. Paskui pakvieskite juos pagalvoti, kokių silpnybių jie turi. Paprašykite pakelti ranką tuos, kurie norėtų, kad jų silpnybės būtų paverstos stiprybėmis. Paaiškinkite, kad Moronis mokė apie tai, kodėl turime silpnybių ir kaip galime jas įveikti.

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Etero 12:23–25. Paprašykite mokinių sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kokius savo ir kitų, rašiusių Mormono Knygoje, silpnumus jautė Moronis. Dar mokiniams nepradėjus skaityti, galite paaiškinti, kad šiose eilutėse žodis kitataučiai reiškia žmones, kurie gyvens kitataučių tautose pastarosiomis dienomis.

  • Ko Moronis bijojo įvyksiant dėl rašiusių Mormono Knygoje silpnumo rašyme?

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Viešpaties atsakymą į Moronio susirūpinimą Etero 12:26–27. Paprašykite jų ieškoti priežasties, kodėl Dievas duoda mums silpnybes. Pažymėkite, kad Etero 12:27 yra Raštų įvaldymo eilutė. Galite mokinius paraginti šią ištrauką pasižymėti išskirtiniu būdu, kad galėtų ją greitai susirasti.

Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti žodį silpnumas, kaip jis pavartotas šiose eilutėse, paprašykite vieno mokinio perskaityti žemiau pateiktą vyresniojo Nylo A. Maksvelo iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Dar nepradėjus skaityti teiginio, paprašykite mokinių klausant atkreipti dėmesį, kokias dvi silpnumo rūšis nurodo vyresnysis Maksvelas.

Paveikslėlis
Vyresnysis Nylas A. Maksvelas

„Kai Raštuose skaitome apie žmogaus „silpnumą“, tas žodis apima… bendros žmogaus būsenos, kurioje kūnas taip nepaliaujamai [arba nuolat] veikia dvasią, paveldėtą silpnumą (žr. Etero 12:28–29). Silpnumas taip pat apima ir mūsų konkrečias asmenines silpnybes, kurias turime įveikti (žr. DS 66:3; Jokūbo knygos 4:7). Gyvenimas paprastai atskleidžia tas silpnybes“ (Lord, Increase Our Faith [1994], 84).

  • Apie kokius žmogaus silpnumus, pasak vyresniojo Maksvelo, mes skaitome Raštuose? (Jums gali tekti paaiškinti, kad frazė „bendra žmogaus būsena“ reiškia silpnumą, kuris kyla iš Adomo ir Ievos nuopuolio, arba, kitaip sakant, silpnumą, susijusį su „prigimtiniu žmogumi“, apie kurį kalbama Mozijo 3:19.)

Priminkite mokiniams, kad kartais Raštuose principas yra nusakomas pavartojant žodžius jeigu ir tada. Žodis jeigu parodo, ką turime daryti, o žodis tada paaiškina, kas nutiks dėl mūsų veiksmų. Pakvieskite mokinius tyliai peržvelgti Etero 12:27 ir ieškoti „jeigu – tada“ principų, mokomų šioje eilutėje. Mokiniai turėtų rasti tokius principus (užrašykite juos lentoje):

Jeigu ateisime pas Jėzų Kristų, tada Jis parodys mums mūsų silpnumą.

Jeigu nusižeminsime ir panaudosime tikėjimą Viešpačiu, tada Jis mūsų silpnumą pavers stiprybe.

  • Kodėl, jūsų manymu, mums yra svarbu pripažinti savo silpnumą?

  • Pirmajame principe pabrėžkite frazę „ateisime pas Jėzų Kristų“. Ką galime daryti, kad galėtume „ateiti pas Jėzų Kristų“? (Galimi atsakymai: mes galime melstis, pasninkauti, atgailauti, studijuoti Raštus, tarnauti šventykloje, tarnauti kitiems ir stengtis išsiugdyti Kristaus savybes. Galite pažymėti, kad dažniausiai įveikti silpnumą reiškia, kad turime ne tik siekti Viešpaties pagalbos, bet ir padaryti savo dalį.)

  • Kas bus, pasak antro principo, jeigu nepasirinksime nusižeminti ir panaudoti tikėjimą Jėzumi Kristumi? (Mūsų silpnybės išliks, nes mes atsisakėme, kad Viešpaties malonė padėtų mums jas įveikti.)

  • Ką, jūsų manymu, reiškia frazė „mano malonės pakanka visiems… kurie nusižemina prieš mane“? (Kad padėtumėte mokiniams atsakyti į šį klausimą, jums gali tekti paaiškinti, kad malonė yra „Dieviška pagalba ar pastiprinimas, teikiamas dėl Jėzaus Kristaus dosnaus gailestingumo ir meilės“, kuri įmanoma dėl Apmokėjimo [Bible Dictionary, „Grace“]. Ta jėgų suteikianti galia, arba pagalba, niekada neišseks – nesvarbu, kiek žmonių ja naudosis.)

Pakvieskite mokinius pasidalinti patirtimi, įgyta matant, kaip Viešpats padėjo jiems (arba kuriam nors jų pažįstamam žmogui) įveikti silpnumą. (Priminkite mokiniams, kad jiems nebūtina dalintis tokia patirtimi, kuri yra pernelyg asmeniška.) Jūs taip pat galite pasidalinti savo patirtimi.

Kad paskatintumėte mokinius taikyti Etero 12:27 mokomus principus, lentoje užrašykite tokias frazes:

1. Pripažinti savo silpnumus 2. Nusižeminti 3. Panaudoti tikėjimą Jėzumi Kristumi

Pakvieskite mokinius užsirašyti šias frazes į sąsiuvinius arba Raštų studijavimo žurnalus. Pakvieskite juos po atitinkama fraze užrašyti: 1) silpnumą, kurį jie mano turį, 2) kaip jie gali nusižeminti ir 3) kaip jie gali panaudoti tikėjimą Jėzumi Kristumi, kad galėtų gauti Jo pagalbą, arba malonę, įveikti silpnumą, kurį užrašė. Patikinkite mokinius, kad, jeigu jie laikysis to, ką užrašė, Viešpats „jų silpnumą paver[s] jų stiprybe“ (Etero 12:27).

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Etero 12:26, 28 ir ieškoti, kaip Viešpats toliau atsakė į Moronio susirūpinimą savo silpnumu.

Pabrėžkite teiginį „kvailiai išjuokia, bet jie vaitos“ (Etero 12:26).

  • Kaip manote, kodėl, remiantis tuo, ką šiandien studijavome, yra kvaila išjuokti kitų žmonių silpnybes?

Pažymėkite, kad Etero 12:26 yra minimas romumas. (Galite paaiškinti, kad būti romiam reiškia būti nuolankiam, priimti pamokymus ir būti kantriam kentėjimuose.)

  • Kaip manote, kodėl turime būti romūs, kad nepastebėtume kitų žmonių silpnybių?

Prieš tęsdami pabrėžkite, kad, jeigu būsime romūs, galėsime gauti Viešpaties malonę, padėsiančią mums nepastebėti kitų žmonių silpnybių.

Apibendrinkite Etero 12:29–32, paaiškindami, kad Moronis mokė, kaip svarbu panaudoti tikėjimą ir turėti viltį bei tikrąją meilę. Galite paaiškinti, kad „tikroji meilė yra tyra Kristaus meilė“ (Moronio 7:47).

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Etero 12:33–35 ir ieškoti priežasčių, kodėl, susidūrus su kitų žmonių silpnybėmis, svarbu parodyti tikrąją meilę.

  • Kokios pasekmės, pagal Etero 12:34, laukia mūsų, jeigu neturėsime tikrosios meilės?

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Etero 12:38–41. Paprašykite jų sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose parašyti, kaip jie veikia pagal kvietimą, užrašytą Etero 12:41 – „Ieškoti šito Jėzaus, apie kurį rašė pranašai ir apaštalai“.

Paliudykite, kad, jei nusižeminame ir panaudojame tikėjimą Jėzumi Kristumi, tada Jis „silpnumą paver[s] [mūsų] stiprybe“ (Etero 12:27). Paraginkite mokinius laikytis savo užrašytų planų. Taip pat galite paraginti juos siekti Viešpaties pagalbos panaudojant tikrąją meilę, susidūrus su kitų žmonių silpnybėmis.

Raštų įvaldymas – Etero 12:27

Kad padėtumėte mokiniams mintinai išmokti Etero 12:27, lentoje užrašykite šiuos žodžius ir pakvieskite mokinius persirašyti juos ant popieriaus lapo:

Jeigu … ateis … parodysiu … silpnumą … duodu … silpnumą … nuolankūs … malonės … visiems žmonėms … nusižemina … jeigu … nusižemina … tiki … silpnumą … stiprybe.

Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Etero 12:27 ir atkreipti dėmesį į tuos žodžius. Paskui paprašykite, kad jie mintinai pasakytų įmanomai didesnę eilutės dalį, žiūrėdami tik į popieriaus lape užrašytus žodžius. Paraginkite mokinius tą popieriaus lapą pasidėti ten, kur vėliau, šiandien arba rytoj, galėtų jį lengvai rasti (pavyzdžiui į kišenę arba į Raštų knygą). Pakvieskite juos kaskart, kai tik pamatys šį popieriaus lapą, peržvelgti Etero 12:27, kol mintinai išmoks šią ištrauką.

Komentarai ir kontekstas

Etero 12:27. „Aš jiems parodysiu jų silpnumą“

Vyresnysis Briusas K. Hafenas iš Septyniasdešimties pastebėjo, kad mūsų pastangos įveikti silpnybes yra mūsų gyvenimo čia, žemėje, tikslas:

„Pagal mūsų Tėvo planą esame pajungti pagundoms ir nelaimingumui šiame puolusiame pasaulyje. […]

Taigi, jeigu gyvenime turite problemų, nemanykite, kad su jumis kažkas negerai. Kova su šiomis problemomis ir yra pats gyvenimo tikslas. Jei artinsimės prie Dievo, Jis parodys mūsų silpnybes ir per tai padarys mus išmintingesnius ir stipresnius. Jeigu pastebite vis daugiau savo silpnybių, tai reiškia, kad artėjate prie Jo, o ne tolstate“ (“The Atonement: All for All,” Ensign arba Liahona, May 2004, 97).

Žemiau pateikiama vaikino, kuris patyrė Viešpaties pažado, duoto Etero 12:27, išsipildymą, istorija:

Visi Bažnyčios vaikinai skatinami siekti tikslų per programą „Įvykdysiu pareigą Dievui“ ir per kai kuriuose kraštuose veikiančią skautų programą. Džonatano Perezo tėvai buvo labai užsiėmę jų didelės šeimos aprūpinimu, o draugai šaipėsi iš jo pastangų pasiekti Erelio laipsnį skautų programoje. Nepaisydamas tų sunkumų Džonatanas užsibrėžė tokį tikslą ir ėmėsi darbo. Laikui bėgant, savo Vaikinų organizacijos vadovų padedamas, jis pasiekė šį tikslą. Jis rašė: „Tas patyrimas išmokė mane, kad nežiūrint to, kokie iššūkiai ar kliūtys pasitaikys, Viešpats padės man įveikti mano trūkumus ir silpnybes (Etero 12:27). Nesvarbu iš kur esame kilę, ar esame turtingi ar vargšai. Galime pasiekti savo tikslus, nes Viešpats yra su mumis“ (Jonathan Perez,“ An Honor Earned,” New Era, Nov. 2007, 45).