44 pamoka
Jokūbo knygos 2:12–35
Įvadas
Ištikimai vykdydamas savo, kaip kunigijos vadovo, pareigą Jokūbas kvietė žmones atgailauti perspėdamas juos dėl išdidumo ir lytinio amoralumo nuodėmių. Jis mokė apie iš tų dviejų vyraujančių nuodėmių kylančius pavojus ir pasekmes.
Pasiūlymai, kaip mokyti
Jokūbo knygos 2:12–21
Jokūbas bara savo žmones už jų išdidumą
Lentoje užrašykite šiuos žodžius: pinigai, protiniai gabumai, draugai, talentai, Evangelijos pažinimas. Pakvieskite mokinius pagalvoti apie Viešpaties jiems duotas to pobūdžio palaimas. Paraginkite juos pamąstyti, ką jie galvoja apie tas palaimas skaitydami Jokūbo knygos 2 skyrių.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Jokūbo knygos 2:12–13. Kitus mokinius pakvieskite sekti skaitomą tekstą ir nustatyti, ko ieškojo dauguma nefitų.
Mokiniams atsakius, pabrėžkite, kad Jokūbas savo žmonėms pasakė, jog turtus jie gavo „apvaizdos rankos“ dėka. Siūlome paaiškinti, kad apvaizda reiškia Dievą.
-
Kodėl mums svarbu prisiminti, kad visos palaimos ateina iš Dangiškojo Tėvo?
-
Kodėl, pasak Jokūbo knygos 2:13, daugelis nefitų aukštinosi dėl išdidumo?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti žemiau pateiktą Prezidento Dyterio F. Uchtdorfo iš Pirmosios Prezidentūros teiginį. Paprašykite, kad klausydamiesi mokiniai ieškotų įžvalgų apie tai, ką reiškia aukštintis dėl išdidumo:
„Iš esmės, išdidumas yra lyginimo nuodėmė, ir nors jis dažnai prasideda nuo „Pažvelk, koks esu nuostabus ir kokių didžių dalykų padariau“, jis visada baigiasi „Todėl esu geresnis už tave“. […]
Tą nuodėmę galima išreikšti žodžiais „Dėkui Dievui, kad esu ypatingesnis už tave“. Jos gelmėje yra troškimas, kad tavimi žavėtųsi arba tau pavydėtų. Tai savęs šlovinimo nuodėmė“ („Pride and the Priesthood“, Ensign, p. 56 arba „Išdidumas ir kunigystė“, 2010 m. spalio mėnesio visuotinės konferencijos medžiaga).
Paraginkite mokinius tyliai pagalvoti, ar jie kada nors yra nusidėję manydami, kad yra geresni už ką nors kitą.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Jokūbo knygos 2:14–16. Paprašykite mokinių ieškoti frazių, parodančių išdidumo pasekmes. Paprašykite jų papasakoti, ką surado.
-
Kodėl, jūsų manymu, išdidumas turi galią „sunaikinti [mūsų] sielas“? (Jokūbo knygos 2:16).
Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Jokūbo knygos 2:17–21. Paprašykite jų ieškoti frazių, kurios moko, kaip galime įveikti išdidumą ir netinkamą požiūrį į materialinę gerovę. Galite jiems pasiūlyti pasižymėti rastas frazes. Po to, kai bus išstudijavę tas eilutes, paprašykite jų pasirinkti vieną rastą frazę. Keletui mokinių suteikite galimybę paaiškinti, kaip jų rastos frazės gali padėti mums įveikti išdidumą ir netinkamą požiūrį į materialinę gerovę. (Šioje veikloje taip pat galite mokiniams pasiūlyti perskaityti šias Raštų ištraukas: 1 Karalių 3:11–13; Morkaus 10:17–27; 2 Nefio 26:31; Almos 39:14; DS 6:7.)
-
Ką, jūsų manymu, reiškia ieškoti Dievo karalystės? Ką, jūsų manymu, reiškia įgyti viltį Kristuje?
-
Kaip Dievo karalystės ieškojimas ir atrasta viltis Kristuje veikia mūsų požiūrį į gerovę ir materialinius turtus?
Paprašykite mokinių įsivaizduoti, kaip jie kuriam nors mokiniui, kurio šiandien klasėje nėra, nusakytų pagrindinę Jokūbo knygos 2:12–21 mintį. Suteikite galimybę dviem arba trims mokiniams papasakoti, ką jie pasakytų. Mokiniai gali nurodyti įvairius teisingus principus. Įsitikinkite, kad jie supranta, jog Dievo karalystės turėtume siekti labiau nei kitų dalykų. Skirkite mokiniams pakankamai laiko savo Raštų studijavimo žurnaluose arba klasės sąsiuviniuose užsirašyti vieną būdą, kaip jie gali pasinaudoti Viešpaties jiems suteiktais palaiminimais ir progomis statyti Dievo karalystę ir laiminti kitų žmonių gyvenimą.
Jokūbo knygos 2:22–35
Jokūbas papeikia žmones, kurie pažeidė skaistybės įstatymą
Lentoje užrašykite šį Prezidento Ezros Tafto Bensono teiginį:
„Plintanti kaip maras šios kartos nuodėmė –…“
Paprašykite mokinių pagalvoti, kaip Prezidentas Bensonas galėjo baigti šį sakinį. Perskaitykite žemiau pateiktą teiginį:
„Plintanti kaip maras šios kartos nuodėmė – lytinis amoralumas. Pranašas Džozefas sakė, kad iš to Izraelio vyresniesiems kils daugiau pagundų, daugiau smūgių ir daugiau sunkumų nei iš bet kur kitur“ (The Teachings of Ezra Taft Benson [1988], p. 277).
Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Jokūbo knygos 2:22–23, 28 ir surasti frazes ir žodžius, kuriais Jokūbas apibūdino lytinio amoralumo nuodėmės rimtumą. (Jums gali tekti paaiškinti, kad žodis paleistuvystės reiškia lytines nuodėmes.) Paprašykite mokinių pasidalinti jų surastais žodžiais ir frazėmis.
Kad padėtumėte mokiniams suprasti skaistybės įstatymą, perskaitykite žemiau pateiktą teiginį iš knygelės Jaunimo stiprybės vardan. Paprašykite mokinių klausantis ieškoti veiksmų, kurių jie turėtų vengti.
„Su lytiniu tyrumu susiję Viešpaties standartai yra aiškūs ir nesikeičiantys. Neturėkite jokių lytinių santykių iki santuokos ir būkite joje visiškai ištikimi savo sutuoktiniui. […]
Niekada nedarykite nieko, kas gali nuvesti į lytinį prasižengimą. Elkitės su kitais pagarbiai, o ne kaip su savo geidulingų ir savanaudiškų troškimų patenkinimo objektais. Iki santuokos nesibučiuokite aistringai, negulėkite vienas ant kito, nelieskite intymių, šventų kito asmens kūno vietų, su drabužiais ar be jų. Nedarykite nieko, kas sužadintų lytinius jausmus. Nežadinkite tų emocijų savo kūne“ (Jaunimo stiprybės vardan [knygelė, 2012], p. 35–36).
Pabrėžkite, kad pagal Jokūbo knygos 2:23–24, kai kurie Jokūbo dienomis gyvenę žmonės bandė pateisinti savo lytines nuodėmes.
-
Kaip žmonės kartais bando pateisinti lytinį amoralumą šiais laikais?
-
Ką jaunimas gali daryti, kad nebūtų nugalimi lytinių pagundų? (Atsakymai gali būti: melstis stiprybės, bendrauti su gerais draugais, pasirinkti naudingas pramogas ir vengti situacijų ir vietų, kur galimos pagundos.)
Siūlome pabrėžti, jog viena iš tokių nefitų nuodėmių, pasirodo, buvo neteisėta daugpatystė. Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Jokūbo knygos 2:27–30. Prieš jiems skaitant galite paaiškinti, kad žodis sugulovė reiškia moterį, kuri buvo teisėtai ištekėjusi už vyro, bet užimanti žemesnę padėtį nei žmona.
-
Koks, pagal Jokūbo knygos 2:27, buvo „Viešpaties žodis“ dėl daugiau nei vienos žmonos turėjimo? (Užtikrinkite, kad būtų aišku, jog nuo pradžios Viešpats įsakė, kad vyras būtų susituokęs su viena žmona. Taip pat žr. DS 49:15–16.)
Paaiškinkite, kad neteisėta daugpatystė yra paleistuvystės arba lytinės nuodėmės pavyzdys. Dievo akyse lytinės nuodėmės yra labai rimtos.
-
Kada, pagal Jokūbo knygos 2:30, Viešpaties žmonėms leidžiama praktikuoti daugpatystę? (Kada įsako Viešpats.)
Pažymėkite, kad tam tikrais pasaulio istorijos momentais Viešpats įsakė Savo žmonėms praktikuoti daugpatystę. Pavyzdžiui, Senojo Testamento laikais daugpatystę praktikavo Abraomas ir Sara (žr. Pradžios 16:1–3; DS 132:34–35, 37) ir jų anūkas Jokūbas (žr. DS 132:37), ir pradedant Džozefu Smitu ji ilgą laiką buvo praktikuojama ankstyvosiomis atkurtos Bažnyčios dienomis (žr. DS 132:32–33, 53).
Norėdami pabrėžti, kad lytinis amoralumas griaunančiai veikia šeimas, garsiai perskaitykite Jokūbo knygos 2:31–35. Paprašykite mokinių sekti tekstą ir ieškoti išvardintų amoralumo pasekmių. Pažymėkite, kad nors Jokūbas ir kalba tik vyrams, skaistybės įstatymas lygiai taip pat svarbus ir moterims.
-
Kaip, pasak Jokūbo, šeimas veikia tai, kad kuris nors šeimos narys pažeidžia skaistybės įstatymą? Kaip tai padeda paaiškinti, kodėl skaistybės įstatymo nesilaikymas yra tokia rimta nuodėmė?
-
Kai kurie jauni žmonės pasiteisina, kad jie gali laužyti skaistybės įstatymą, nes jų veiksmai neskaudina nieko kito. Kaip žmogaus amoralumas gali paveikti kitus žmones?
Užbaigdami šią diskusiją apie lytinių nuodėmių pasekmes galite perskaityti žemiau pateiktą vyresniojo Ričardo G. Skoto iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Paprašykite mokinių klausytis ir ieškoti lytinio amoralumo pasekmių.
„Tuos intymius veiksmus Viešpats draudžia už ilgalaikio santuokos įsipareigojimo ribų, nes jie prieštarauja Jo tikslams. Tokie santykiai šventos santuokos sandoros ribose atitinka Jo planą. Patiriami kuriuo nors kitu būdu jie prieštarauja Jo valiai. Jie atneša rimtą emocinę ir dvasinę žalą. Nors tuo užsiimantys nesuvokia tuo metu, kada tai vyksta, jie suvoks tai vėliau. Lytinis amoralumas sukuria užkardą Šventosios Dvasios įtakai ir visoms Jos pakylėjančioms, apšviečiančioms ir stiprinančioms galioms. Jis sukelia galingus fizinius ir emocinius jausmus. Ilgainiui tai sukelia nepasotinamą troškimą, kuris nusižengėlį veda prie dar sunkesnės nuodėmės. Jis sukelia savanaudiškumą ir gali skatinti agresyvius veiksmus, tokius kaip žiaurumą, lytinę prievartą ir žiaurų nusikaltimą. Toks sužadinimas gali atvesti prie homoseksualumo ir tai yra blogis ir visiškai neteisinga“ („Making the Right Choices“, Ensign, Nov. 1994, p. 38).
Paprašykite mokinių peržvelgti Jokūbo knygos 2:28 pradžią ir nustatyti, kuo gėrisi Viešpats. (Galite pasiūlyti mokiniams pasižymėti tai, ką suranda. Įsitikinkite, kad jie supranta, jog Viešpats gėrisi skaistybe.)
-
Kodėl, jūsų manymu, remiantis tuo, apie ką šiandien kalbėjomės, Viešpats gėrisi skaistybe?
Galite parodyti savo šeimos nuotrauką. Paliudykite apie jums ir jūsų šeimai atėjusias palaimas dėl to, kad laikotės Viešpaties duoto skaistybės įstatymo. Pabrėžkite, kad galia turėti vaikų, jeigu ji naudojama Jo nustatytuose rėmuose, yra nuostabi mūsų Dangiškojo Tėvo dovana. Paraginkite mokinius būti tyrus ir švarius, kad Viešpats galėtų „gėrėtis [jų] skaistybe“ (Jokūbo knygos 2:28).
Kad padėtumėte mokiniams dalintis savo liudijimu apie skaistybės įstatymo laikymąsi, siūlome užduoti tokį klausimą:
-
Ką galėtumėte pasakyti kam nors, kas teigia, kad skaistybės įsakymas yra pasenęs ir nereikalingas? (Mokiniams atsakinėjant į šį klausimą, paraginkite juos paliudyti apie skaistybės įstatymo laikymosi palaimas, o ne tik apie nesilaikymo pavojus.)
Pasakykite mokiniams, kad tikite, jog jie gali būti moraliai švarūs. Pabrėžkite, kad, jeigu nusidėjo skaistybės įstatymui, jie turėtų kreiptis pagalbos į vyskupą arba skyriaus prezidentą, kuris gali padėti jiems atgailauti ir tapti švariems per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą.
Komentarai ir kontekstas
Jokūbo knyga 2:17. „Dosnūs savo turtu“
Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčioje aukojame pasninko atnašas, kad padėtume stokojantiems. Bažnyčios vadovai ragina mus aukojant būti dosnius. Vyresnysis Džozefas B. Virtlinas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo patarė, kiek aukoti:
„Kiek turėtume mokėti pasninko atnašų? Mano broliai ir seserys, tai, kiek paaukojame dėl stokojančiųjų, yra mūsų dėkingumo mūsų Dangiškajam Tėvui rodiklis. Ar mes, kurie buvome taip gausiai palaiminti, nusisuksime nuo tų, kuriems reikia mūsų pagalbos? Dosnių pasninko atnašų aukojimas yra mūsų pasiryžimo pasišvęsti kitų žmonių kančių mažinimui rodiklis.
Brolis Merionas Dž. Romnis, kuris buvo mūsų apylinkės vyskupas, kai aš buvau pašauktas tarnauti misijoje, ir kuris vėliau tarnavo Bažnyčios Pirmojoje Prezidentūroje, taip patarė: „Dosniai duokite, kad patys galėtumėte augti. Duokite ne vien dėl vargšų, bet ir dėl savo pačių gerovės. Duokite pakankamai, kad pašvęsdami savo lėšas ir laiką galėtumėte atiduoti save Dievo karalystei“ („The Law of the Fast“, Ensign, May 2001, p. 75; cituojama Marion G. Romney, „The Blessings of the Fast“, Ensign, July 1982, p. 4).
Jokūbo knygos 2:23–30. Daugpatystė
Jokūbo dienomis kai kurie nefitai pradėjo praktikuoti daugpatystę, sakydami, kad jie seka Dovydo ir Saliamono pavyzdžiu. Jokūbas pasmerkė tokią praktiką mažiausiai dėl dviejų priežasčių:
-
Viešpats per pranašą Lehį įsakė savo žmonėms nepraktikuoti daugpatystės (žr. Jokūbo knygos 2:27, 34).
-
Dovydas ir Saliamonas nebuvo verti pavyzdžiai. Nors jie ir buvo vedę kažkiek žmonų pagal tų laikų Viešpaties įsakymus, jie taip pat buvo padarę sunkias lytines nuodėmes (žr. Jokūbo knygos 2:24; DS 132:38–39).
Apie daugpatystę Viešpats pasakė: „Jei panorėsiu […] išsiauginti sau sėklą, aš įsakysiu savo žmonėms; kitais atvejais jie vadovausis šituo“ (Jokūbo knygos 2:30). Kitais žodžiais tariant, Viešpats visiems įsako nepraktikuoti daugpatystės. Tačiau Jis gali įsakyti Savo žmonėms praktikuoti daugpatystę tuo metu, kada Jam atrodo reikalinga „išauginti sau sėklą“ – kitais žodžiais, kuomet Jis norės, kad tumpą laiką Jo žmonės į pasaulį atvestų daugiau vaikų, kurie gimtų sandoroje ir augtų Evangelija besivadovaujančiose šeimose. Paklusdami per pranašą Džozefą Smitą Dievo duotiems nurodymams kai kurie pastarųjų dienų šventieji devynioliktame amžiuje daug metų praktikavo tai (žr. DS 132). 1890 m., kada pasikeitė situacija Bažnyčioje ir Jungtinių Valstijų įstatymuose, Viešpats per apreiškimą Prezidentui Vilfordui Vudrafui, kuris tuomet tarnavo Bažnyčios Prezidentu, atšaukė savo pritarimą praktikuoti daugpatystę (žr. DS, 1 Oficialus pareiškimas). Nuo to laiko Viešpats nepritaria daugpatystei, ir ji nebuvo įteisinta Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčioje. Bet kuris pastarųjų dienų šventasis, kuris pradeda praktikuoti daugpatystę, netenka savo narystės Bažnyčioje. Prezidentas Gordonas B. Hinklis mokė:
„Noriu kategoriškai pareikšti, kad ši Bažnyčia neturi nieko bendro su praktikuojančiais poligamiją. Jie nėra šios Bažnyčios nariai. Dauguma jų jais niekada ir nebuvo. Jie nusižengia civiliniam įstatymui. Jie supranta, kad nusižengia įstatymui. Jiems priklauso įstatymo numatytos bausmės.
Jei kurie nors iš mūsų narių aptinkami praktikuojantys daugpatystę, jie yra pašalinami iš Bažnyčios. Tuo užsiimantys ne tik pažeidžia civilinę teisę, bet ir nusižengia šios Bažnyčios įstatymams. Mus saisto vienas iš mūsų tikėjimo teiginių. Jame sakoma: „Mes tikime, jog reikia paklusti karaliams, prezidentams, valdytojams bei valdininkams, paklūstant įstatymui, gerbiant ir palaikant jį“ (TT 1:12). […]
Daugiau nei prieš šimtmetį Dievas aiškiai apreiškė Savo pranašui Vilfordui Vudrafui, kad daugpatystės praktika turi liautis, o tai reiškia, kad dabar ji prieštarauja Dievo įstatymui. Netgi šalyse, kur civiliniai ar religiniai įstatymai leidžia poligamiją, Bažnyčia moko, kad santuoka turi būti monogaminė, ir į savo narių tarpą nepriima praktikuojančių daugpatystę“ („What Are People Asking about Us?“ Ensign, Nov. 1998, p. 71–72).