Jokūbo knygos 3–4

Įvadas

Jokūbo knygos 3 skyriuje skaitome Jokūbo pamokslo savo žmonėms pabaigą. Jokūbas trumpai kreipėsi į tyraširdžius paguodos ir pažado žodžiais. Jis taip pat papeikė tuos savo žmones, kurie buvo išdidūs ir nedori, perspėdamas juos dėl būsiančių pasekmių, jeigu jie neatgailaus. Jokūbo knygos 4 skyriuje yra žodžiai, kuriuos užrašyti žmonėms, kurie kada nors skaitys jo metraštį, Jokūbas jautė įkvėpimą. Jis liudijo apie Jėzaus Kristaus Apmokėjimą ir ragino savo skaitytoją susitaikyti su Dievu Tėvu per Apmokėjimą. Įspėjimo žodžiais jis kalbėjo žydams, kurie atmes Jėzų Kristų ir Jo Evangelijos aiškumą.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Jokūbo knygos 3

Jokūbas guodžia ir pamoko tyraširdžius, o kitus ragina atgailauti

Paprašykite mokinių pagalvoti, ką jie galėtų patarti žmonėms tokiose situacijose:

Mergina stengiasi gyventi teisiai, tačiau kenčia, nes jos tėvas alkoholikas.
Vaikinas iš visų jėgų stengiasi gyventi pagal Evangeliją, bet išgyvena sunkumus dėl savo gimdytojų skyrybų.
Mergina uoliai bando mylėti savo šeimą, tačiau patiria sunkumų namuose dėl savo sesers savanaudiškumo ir neapgalvotų veiksmų.

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Jokūbo knygos 3:1 pirmąjį sakinį. Paprašykite jų nustatyti, į ką šiame skyriuje pirmiausiai kreipiasi Jokūbas.

Paaiškinkite, kad Jokūbas tiesiogiai kalbėjo žmonėms, nusikaltusiems išdidumu ir lytinėmis nuodėmėmis. Tada jis kreipiasi į teisius žmones, patiriančius išbandymus dėl kitų žmonių nelabumo. Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Jokūbo knygos 3:1–2. Paprašykite jų ieškoti, kokių keturių dalykų Jokūbas prašė iš tyraširdžių.

Kokius keturis dalykus Jokūbas nurodo tyraširdžiams daryti? („Žvelkite į Dievą su proto tvirtumu ir melskitės jam su begaliniu tikėjimu, […] pakelkite galvas ir priimkite maloningąjį Dievo žodį, ir sotinkitės jo meile.“) Ką Jokūbas pažadėjo tyraširdžiams, jeigu jie išliks ištikimi? (Nuraminimą suspaudimuose ir apsaugą nuo priešų.)
Ką, jūsų manymu, galime daryti, kad priimtume Dievo žodį?

Kalbėdami apie Jokūbo pažadus tyraširdžiams, įsitikinkite, kad mokiniai supranta, jog Dievas nuramins tyraširdžius jų suspaudimuose. Jums gali tekti paaiškinti, kad žodis nuraminti reiškia paguosti tą, kuris liūdi arba yra susirūpinęs. Kad padėtumėte mokiniams apmąstyti ir pritaikyti šią tiesą, paklauskite:

Kaip Viešpats nuramino jus?
Kaip meldimasis su tikėjimu padėjo jums išbandymo metu?
Kada Dievo žodis padėjo jums jausti Jo meilę?

Paaiškinkite, kad pakalbėjęs tyraširdžiams Jokūbas vėl kalbėjo tiems, kurių širdys nebuvo tyros.

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Jokūbo knygos 3:3–4. Paprašykite mokinių nustatyti, ką daryti Jokūbas skatino netyruosius.

Kas būtų nutikę, jeigu Jokūbo žmonės nebūtų atgailavę?

Pabrėžkite, kad Jokūbas pareiškė, jog lamanitai buvo teisesni negu kai kurie tuometiniai nefitai. Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Jokūbo knygos 3:5–7 ir ieškoti dalykų, kuriuose lamanitai buvo teisesni už kai kuriuos nefitus.

Kokiuose dalykuose lamanitai buvo teisesni už kai kuriuos nefitus?
Kokių principų apie šeimos santykius išmokote iš Jokūbo knygos 3:7? (Vyrai ir žmonos turi vieni kitus mylėti, o gimdytojai turi mylėti savo vaikus.)
Kokios gali būti pasekmės, kada šeimos nariai nemyli vienas kito ir nevykdo savo pareigų šeimoje?

Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Jokūbo knygos 3:10 ir surasti, kaip konkrečiai Jokūbas įspėjo nefitus tėvus.

Kokį perspėjimą Jokūbas davė nefitams tėvams?
Kodėl, jūsų manymu, šeimos nariams yra svarbu rodyti gerą pavyzdį vieni kitiems?

Garsiai perskaitykite mokiniams Jokūbo knygos 3:11–12. Jums gali tekti paaiškinti, kad 11 eilutėje frazė „pažadinkite savo sielų sugebėjimus“ reiškia poreikį pabusti dvasiškai. Jokūbo knygos 3:12 frazė „ištvirkavimas ir gašlavimas“ reiškia lytines nuodėmes. Skaitydami šias eilutes pabrėžkite lytinių nuodėmių „baisias […] pasekmes“. Taip pat priminkite mokiniams Jokūbo pažadus tyraširdžiams (žr. Jokūbo knygos 3:1–2). Padėkite mokiniams suprasti, kad geriausias būdas pažadėtoms palaimoms gauti, tai visuomet būti tyraširdžiams. Tačiau žmonės, padarę lytines nuodėmes, gali kreiptis pagalbos į savo vyskupą arba skyriaus prezidentą, kuris padės jiems atgailauti, tapti švariems per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą ir gauti tyraširdžiams pažadėtas palaimas.

Jokūbo knygos 4

Jokūbas liudija, kad per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą galime susitaikyti su Dievu

Prieš pamoką lentos viduryje pakabinkite Jėzaus Kristaus paveikslėlį. Aplink paveikslėlį parašykite kelis žodžius, kurie nurodytų tai, kas gali atitraukti žmones nuo Gelbėtojo ir Jo Evangelijos. Pavyzdžiui, galite užrašyti kelis gerus dalykus – tokius kaip išsilavinimas, sportas ir draugai – kurie yra svarbūs, tačiau kuriems mūsų gyvenime neturėtų būti skiriama pirmenybė. Jūs taip pat galite išvardinti kitus dalykus – tokius kaip pornografija, netinkama muzika ir narkotikai – kurie kenkia mūsų dvasiai ir atitraukia mus nuo Gelbėtojo.

Paprašykite mokinių atsiversti Jokūbo knygos 4:14. Paaiškinkite, kad šioje eilutėje yra frazė „žiūrėjo toliau tikslo“. Vyresnysis Nylas A. Maksvelas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kad šioje eilutėje „tikslas“ yra Kristus („Jesus of Nazareth, Savior and King“, Ensign, Dec. 2007, p. 45). Siūlome paraginti mokinius užsirašyti šį teiginį savo Raštuose šalia Jokūbo knygos 4:14.

Perskaitę šį paaiškinimą, pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Jokūbo knygos 4:14–15.

Ką, jūsų manymu, reiškia žiūrėti toliau tikslo? (Savo gyvenimo centru laikyti kažką kitą, o ne Gelbėtoją ir Jo Evangeliją.)
Kokie veiksmai ir nuostatos, pasak Jokūbo, trukdė žydams priimti Jėzų Kristų?

Paaiškinkite, kad nors Jokūbas kalbėjo konkrečiai apie kai kurių žydų nuodėmes, Jokūbo knygos 4:14–15 dalys taip pat gali būti taikomos mums ir perspėti mus. Kad padėtumėte mokiniams suprasti, kaip tai pritaikyti, užduokite šiuos klausimus:

Kodėl žmonės kartais atmeta „aiškumo žodžius“ ir ieško dalykų, kurių negali suprasti? Kokius žinote pavojus, kylančius iš to, kad nepastebime paprastų Evangelijos tiesų?
Ką galėtume pridėti lentoje kaip kitus trukdžių, atitraukiančių nuo Gelbėtojo ir Jo Evangelijos, pavyzdžius? (Pridėkite mokinių atsakymus prie lentoje jūsų jau užrašytų žodžių.)

Ištrinkite savo užrašytus žodžius ir užrašykite tokį klausimą: Ką galime daryti, kad nežiūrėtume toliau tikslo, bet išliktume susitelkę į Jėzų Kristų?

Lentoje užrašykite šias Raštų nuorodas: Jokūbo knygos 4:4–5; Jokūbo knygos 4:6–7; Jokūbo knygos 4:8–9; Jokūbo knygos 4:10; Jokūbo knygos 4:11–13. Paaiškinkite, kad Jokūbo knygos 4 skyriuje Jokūbas nurodo principus, kurie mums gali padėti susitelkti į Jėzų Kristų. Suskirstykite mokinius taip, kad dirbtų poromis ir ieškotų tų principų vienoje iš lentoje surašytų Raštų nuorodų. (Priklausomai nuo mokinių skaičiaus klasėje, jums gali tekti kiekvieną nuorodą paskirti daugiau negu vienai mokinių porai arba vienai mokinių porai pavesti skaityti daugiau negu vieną ištrauką.)

Po kelių minučių paprašykite mokinius pateikti atsakymus. Siūlome, jiems atsakinėjant, užduoti klausimus, padedančius labiau įsigilinti į tai, ką sužinojo iš tų eilučių. Kad jums būtų lengviau vesti šią diskusiją, žemiau pateikti klausimai yra sudėlioti pagal paskirtas eilutes:

Jokūbo knygos 4:4–5. Kaip pranašų liudijimai padėjo jums susitelkti į Jėzų Kristų? Kaip jus sustiprino kitų žmonių liudijimai apie Gelbėtoją? Jokūbas sakė, kad jo žmonių paklusnumas Mozės įstatymui veiksmingai „nukreipia [jų] sielas į“ Viešpatį. Kokiais būdais mūsų pastangos priimti kunigystės apeigas ir laikytis įsakymų gali nukreipti mūsų sielas į Viešpatį?
Jokūbo knygos 4:6–7. Kaip apreiškimai pranašams padeda mums įgyti viltį ir tikėjimą Jėzumi Kristumi? Kaip asmeninis apreiškimas ar jūsų gautas dvasinis liudijimas sustiprino jūsų tikėjimą? Kodėl, jūsų manymu, yra svarbu atminti, kad tik per Viešpaties malonę galime daryti Jo darbą?
Jokūbo knygos 4:8–9. Kodėl, jūsų manymu, yra svarbu atpažinti, kad Viešpaties darbai yra „didingi ir nuostabūs“? Kaip Gelbėtojo, kaip žemės Kūrėjo, darbas paveikė jūsų liudijimą apie Jį? Ką jums reiškia „neniekin[ti] Dievo apreiškimų“? Kaip galime parodyti Viešpačiui, kad branginame Jo duotus apreiškimus?
Jokūbo knygos 4:10. Kokius žinote pavyzdžius to, kaip žmogus gali „[stengtis] ne patarinėti Viešpačiui, bet priimti patarimą iš jo rankos“?
Jokūbo knygos 4:11–13. Kaip buvo minima 35 pamokoje, žodis sutaikyti reiškia suderinti. Kaip Apmokėjimas padeda mums susiderinti su mūsų Dangiškuoju Tėvu? Jokūbas priminė mums mokymo apie Apmokėjimą svarbą, paklausdamas: „Kodėl gi nekalbėti apie Kristaus apmokėjimą…?“ Kaip galime laikytis to principo, kada dalinamės savo liudijimais su kitais ir kada turime kitas progas mokyti Evangelijos? Kodėl svarbu dalintis savo liudijimais taip, kad žmonės galėtų suprasti? Kokiais būdais Dvasia mums padeda tai atlikti?

Įsitikinkite, kad šios diskusijos metu yra aiški tokia tiesa: Per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą galime būti kupini vilties ir susitaikyti su Dievu.

Papasakokite, kokį dėkingumą jaučiate dėl Gelbėtojo ir Jo Apmokėjimo. Paliudykite, kad Jėzus Kristus yra tas „tikslas“, į kurį turime sutelkti savo gyvenimus. Baigdami pamoką paprašykite mokinių pagalvoti, ką jie darys, kad ateinančias kelias dienas susitelktų į Gelbėtoją. Galite pasiūlyti, kad savo planus jie užrašytų savuosiuose Raštų studijavimo žurnaluose. Galite keletą iš jų pakviesti papasakoti klasei, ką jie planuoja daryti.

Raštų įvaldymo eilučių apžvalga

Kartojimas padeda mokiniams prisiminti, kur rasti Raštų įvaldymo ištraukas. Vienas iš būdų, kaip skatinti kartojimą, tai naudoti Raštų įvaldymo korteles (jos numeris 32335; be to, PDF formato ją galima rasti adresu si.lds.org). Jeigu neturite kortelių, padėkite mokiniams susikurti savo korteles, kurių vienoje pusėje būtų raktiniai tų ištraukų žodžiai, o kitoje – nuoroda. Suskirstykite mokinius poromis. Tegu kelias minutes jie vieni kitus klausinėja iš tų kortelių. Pavyzdžiui, vienas mokinys gali skaityti raktinius žodžius, o kitas turi nustatyti ištraukos nuorodą. Paprašykite mokinius dažnai naudoti tas korteles tikrinant savo ir kitų žinias.

Pastaba: Šioje pamokoje gali likti laiko Raštų įvaldymo eilučių apžvalgos veiklai. Tą veiklą galite pravesti pamokos pradžioje, tarp atskirų pamokos dalių arba pamokai baigiantis. Veiklą darykite trumpą, kad užtektų laiko pamokai. Kitų apžvalgos veiklų ieškokite vadovėlio priede.

Komentarai ir kontekstas

Jokūbo knygos 4:4. Senojo Testamento pranašai liudijo apie Jėzų Kristų

Daugiau nei 400 metų prieš Jėzaus Kristaus gimimą Jokūbas sakė, kad visi pranašai iki jo liudijo apie Gelbėtoją (žr. Jokūbo knygos 4:4). Kai kurie gali stebėtis, kodėl Senajame Testamente nėra daugiau kalbama apie Jėzų Kristų. Vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo citavo Nefio paaiškinimą apie tai, kaip aiškiausios ir vertingiausios dalys buvo pašalintos iš Biblijos (žr. 1 Nefio 13:26–29), ir tada pareiškė:

„Tikrai, pačios aiškiausios ir vertingiausios tiesos, prarastos iš Biblijos, konkrečiai iš Senojo Testamento, yra aiškūs ir neabejotini pareiškimai apie Jėzaus Kristaus misiją, Jo išankstinį paskyrimą būti Mesiju ir pasaulio Gelbėtoju ir su sandora susijusios Evangelijos dalys, kurių nuo Adomo buvo mokoma visais vėlesniais Evangelijos laikotarpiais. Tokiu būdu didžiausias Mormono Knygos tikslas yra visuotinei Dievo šeimai sugrąžinti tą esminį pažinimą apie Kristaus vaidmenį kiekvieno vyro, moters ir vaiko, gyvenančių dabar, kada nors gyvenusių ir dar gyvensiančių Žemėje, išgelbėjime“ (Christ and the New Covenant: The Messianic Message of the Book of Mormon [1997], p. 6–7).

Jokūbo knygos 4:5. Garbinti Tėvą Jėzaus Kristaus vardu

Jokūbo užrašai pateikia svarbią įžvalgą apie Mozės įstatymą ir Senąjį Testamentą. Iš Jokūbo knygos 4:5 sužinome, kad pranašai iki Jokūbo laikų garbino Dangiškąjį Tėvą Jėzaus Kristaus vardu, parodydami, kad apie Tėvą ir Sūnų jie žinojo kaip apie atskirus asmenis. Jokūbo žodžiai parodo, kad Mozės įstatymas buvo daug daugiau nei vien griežtų įsakymų ir įstatymų rinkinys, kaip teigia kai kurie šiuolaikiniai mokslininkai. Mozės įstatymas liudijo apie Jėzų Kristų ir teisiuosius vedė prie pašventinimo per Jo Apmokėjimą.

Jokūbo knygos 4:10. „Priimti patarimą iš jo rankos“

Prezidentas Merionas Dž. Romnis iš Pirmosios Prezidentūros paaiškino, kaip svarbu žinoti Viešpaties nurodymus ir sekti jais:

„Nemanau, kad daug žmonių Bažnyčioje, užuot sekę Viešpaties patarimais, sąmoningai [seka] žmonių įtikinėjimais arba savo pačių patarimais. Tačiau, kai nežinome, kokie yra Viešpaties patarimai, esame linkę Jo patarimus pakeisti savaisiais. Tiesą sakant, kada nežinome Viešpaties nurodymų, mums daugiau nieko ir nelieka, kaip tik sekti savo pačių patarimais“ („Seek Not to Counsel the Lord“, Ensign, Aug. 1985, p. 5).