Biblioteka
46 pamoka. Jokūbo knygos 5:1–51

46 pamoka

Jokūbo knygos 5:1–51

Įvadas

Mokydamas savo žmones Jokūbas citavo alegoriją apie prigimtinį ir laukinį alyvmedžius, kurią pirmą kartą pateikė pranašas vardu Zenosas ir kuri buvo įtraukta į skaistvario plokšteles. Jokūbas panaudojo šią alegoriją mokydamas, kad Viešpats sieks nešti išgelbėjimą visiems žmonėms – netgi tiems iš Jo sandoros žmonių, kurie nusigręžė nuo Jo. Dėl didelės Jokūbo knygos 5 skyriaus apimties, jis padalintas į dvi pamokas.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Jokūbo knygos 5:1–14

Jokūbas cituoja Zenosą, kuris Izraelio namus prilygina prigimtiniam alyvmedžiui

Pagalvokite, ar nevertėtų pamoką pradėti nuo žemiau pateiktų pavyzdžių apie jaunuolius, kurie abejojo Viešpaties noru atleisti jiems jų nuodėmes, skaitymo:

  • Jaunas kunigystės turėtojas išsiugdo nuodėmingą įprotį. Jis tiki, kad kitiems gali būti atleidžiama, bet abejoja, ar Viešpats priims jo atgailą.

  • Mergina nusižengia vienam įsakymui. Ji jaučia kaltę, blogai galvoja apie save ir nežino, ar Viešpats vis dar myli ją.

Pakvieskite mokinius, neatsakant garsiai, apgalvoti žemiau pateiktą klausimą:

  • Ar kada abejojote, kad Viešpats nori atleisti jums jūsų nuodėmes?

Paaiškinkite, kad Jokūbas pranašavo, jog žydai atmes Jėzų Kristų (žr. Jokūbo knygos 4:15). Jis taip pat mokė, kad Jėzus Kristus tęs darbą dėl Savo žmonių išgelbėjimo netgi po to, kai jie atmes Jį (žr. Jokūbo knygos 4:17–18). Kad pailiustruotų tą tiesą, Jokūbas pacitavo pranašo Zenoso pateiktą alegoriją. Alegorijoje per simbolinius veikėjus, daiktus ir veiksmus mokoma tiesos. Studijuodami šią alegoriją mokiniai gali išmokti svarbių dalykų apie Jėzaus Kristaus norą padėti tiems, kurie nusigręžė nuo Jo.

Kurį nors mokinį pakvieskite garsiai perskaityti Jokūbo knygos 5:1–2, o likusieji tegu ieško, kam kalbėjo Zenosas (Izraelio namams). Jums gali tekti paaiškinti, kad, kai Senojo Testamento pranašas Jokūbas su Viešpačiu sudarė sandoras, Viešpats pakeitė jo vardą į Izraelį. Frazė „Izraelio namai“ reiškia Jokūbo palikuonis ir visus žmones, kurie pasikrikštijo ir sudarė sandoras su Viešpačiu.

  • Kas klasėje yra Izraelio namų nariai? (Jums gali tekti paaiškinti, kad visi pasikrikštiję Bažnyčios nariai priklauso Izraelio namams. Apie juos taip pat kalbama alegorijoje, Jokūbo knygos 5 skyriuje.)

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Jokūbo knygos 5:3. Paprašykite mokinių surasti, ką pavartojo Zenosas Izraelio namams nusakyti. Po to, kai mokiniai papasakos, ką rado, paaiškinkite, kad senovės Izraelyje, kada gyveno Zenosas, alyvmedis buvo labai vertingas. Alyvuogės buvo vartojamos maistui ir maisto gaminimui, medicinoje ir kaip šviestuvų degalai. Kad alyvmedžiai vestų gerą vaisių, reikėjo daug darbo ir priežiūros. Pabrėžkite, kad šioje alegorijoje prigimtinis alyvmedis auga vynuogyne, kuris vaizduoja pasaulį.

  • Kas, pasak Jokūbo knygos 5:3, pradėjo darytis su prigimtiniu alyvmedžiu? Ką simbolizuoja medžio gedimas? (Paraginkite mokinius ieškant atsakymo į šį klausimą pasinaudoti 3d išnaša.)

  • Kas yra atsimetimas? (Nusigręžimas nuo Viešpaties ir Jo Evangelijos.)

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Jokūbo knygos 5:4–6. Paprašykite jų pagalvoti, kas yra vynuogyno šeimininkas ir ką galėtų reikšti jo genėjimo, apkasimo ir puoselėjimo veiksmai. Tada paprašykite jų paaiškinti, ką, jų manymu, reiškia tie simboliai. (Jums gali tekti padėti jiems suprasti, kad vynuogyno šeimininkas simbolizuoja Jėzų Kristų. Genėjimas, apkasimas ir puoselėjimas simbolizuoja Viešpaties pastangas padėti mums priimti Jo Apmokėjimo palaiminimus ir pranašų pastangas mokyti ir kviesti žmones atgailauti.)

Pakvieskite kurį nors mokinį perskaityti žemiau pateiktą vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

„Ši alegorija, kurią papasakojo Jokūbas, iš pat pradžių buvo skirta pavaizduoti Kristų. […] Netgi kai vynuogyno Viešpats ir jo darbininkai stengėsi paremti, genėti, išvalyti ir kitais būdais pasiekti, kad jų medžiai būtų vaisingi, kas, atrodo, sudaro tik vieno skyriaus apimties istorinę apybraižą apie Izraelio išsklaidymą ir surinkimą, jų darbuose glūdi gilesnė Apmokėjimo prasmė“ (Christ and the New Covenant: The Messianic Message of the Book of Mormon [1997], p. 165).

Kad padėtumėte mokiniams pamatyti, kaip šį alegorija vaizduoja Viešpaties rūpinimąsi jais, mokykite juos, kad vietoje minimų alyvmedžių jie gali įrašyti savo vardus. Galite tai pavaizduoti pateikdami šį pavyzdį iš Jokūbo knygos 5:7: „Mane liūdina tai, kad turėčiau prarasti [įterpkite savo vardą].“ Paaiškinkite, kad Jokūbo knygos 5 skyriuje, reikšmingose ir tinkamose vietose įterpdami savo vardus, galime daugiau sužinoti apie Viešpaties rūpinimąsi mumis.

Parodykite žemiau pateiktą lentelę. Paaiškinkite, kad joje yra surašytos Zenoso alegorijos simbolių reikšmės. (Siūlome padaryti kopijas ir išdalinti jas arba nurodyti mokiniams nusibraižyti lentelę savo Raštų studijavimo žurnaluose.)

Jokūbo knygos 5: Alegorija apie prigimtinį ir laukinį alyvmedžius

Simbolis

Galima reikšmė

Prigimtinis alyvmedis

Izraelio namai, Dievo sandoros žmonės

Vynuogynas

Pasaulis

Gedimas

Nuodėmė ir atsimetimas

Vynuogyno Viešpats ir šeimininkas

Jėzus Kristus

Genėjimas, apkasimas ir puoselėjimas

Viešpaties pastangos padėti žmonėms priimti Jo Apmokėjimo palaiminimus

Vynuogyno šeimininko tarnai

Viešpaties pranašai

Šakos

Žmonių grupės

Laukinis alyvmedis

Kitataučiai – tie, kurie nesudarė sandoros su Viešpačiu. Vėliau alegorijoje prigimtinės alyvmedžio šakos tampa laukinės, pavaizduodamos tas Izraelio namų dalis, kurios atsimetė.

Šakų įskiepijimas ir sodinimas

Viešpaties sandoros žmonių išsklaidymas ir surinkimas. Be to, laukinių šakų įskiepijimas į prigimtinį alyvmedį vaizduoja atsivertima tų, kurie tampa Viešpaties sandoros žmonėmis.

Šakų sudeginimas

Dievo teismai nelabiesiems

Vaisius

Žmonių gyvenimai arba darbai

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Jokūbo knygos 5:7, 9–10 ir nurodykite mokiniams ieškoti, ką toliau darė vynuogyno šeimininkas, kad išgelbėtų prigimtinį alyvmedį. Tegu mokiniai papasakoja, ką rado. (Jums gali tekti paaiškinti, kad įskiepyti reiškia vieno medžio šaką prigydyti kitam medžiui. Įskiepijimas šiose eilutėse reiškia Viešpaties pastangas padėti kitataučiams tapti Jo sandoros žmonėmis per krikštą ir atsivertimą. Kai kurių šakų sudeginimas reiškia Viešpaties teismus nelabiausiems Izraelio namų nariams.)

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Jokūbo knygos 5:11. Paprašykite mokinių ieškoti šeimininko susirūpinimo prigimtinio alyvmedžio šaknimis įrodymų. Tegu mokiniai papasakoja, ką rado.

Priminkite mokiniams, kad Jokūbo knygos 5:6 teigiama, kad prigimtinis alyvmedis pradėjo leisti jaunas ir gležnas šakeles. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Jokūbo knygos 5:8, 13–14. Paprašykite mokinių nustatyti, ką šeimininkas darė su tomis šakomis. Taip pat galite paprašyti jų pagalvoti, kaip Lehio šeimos kelionė yra šeimininko veiksmų, aprašytų Jokūbo knygos 5:8, 13–14, pavyzdys.

Jokūbo knygos 5:15–40

Vynuogyno šeimininkas ir jo tarnai darbuojasi, kad vynuogynas galėtų vesti gerą vaisių.

Padalinkite klasę į dvi grupes. Pirmajai grupei paskirkite perskaityti Jokūbo knygos 5:15–28, o antrajai grupei – Jokūbo knygos 5:29–40. Paprašykite mokinių, kad studijuodami atliktų šias užduotis (siūlome šiuos nurodymus užrašyti lentoje):

  1. Apibendrinkite, kas atsitiko vynuogyne, ir ką tai galėtų reikšti.

  2. Suraskite frazes, parodančias vynuogyno šeimininko pastangas išsaugoti prigimtinį alyvmedį ir jo šakas.

Duokite mokiniams pakankamai laiko išstudijuoti jiems paskirtas eilutes, po to paprašykite jų apibendrinti tai, kas atsitiko vynuogyne, ir paaiškinti, ką tai galėtų reikšti. Pradėkite nuo mokinių, kurie studijavo Jokūbo knygos 5:15–28. Žemiau yra pateikti apibendrinimo ir paaiškinimų pavyzdžiai.

Jokūbo knygos 5:15–28. Kas atsitiko: Visos įskiepytos šakos vedė gerą vaisių, tačiau, viena šaka, nežiūrint to, kad buvo pasodinta gerojoje vynuogyno vietoje, atvedė ir prigimtinį, ir laukinį vaisius. Ką tai galėtų reikšti: Geras arba prigimtinis vaisius didesnėje vynuogyno dalyje simbolizuoja teisumą žemėje Kristaus ir Jo apaštalų laikais. Šaka, kuri vedė kažkiek gerų vaisių ir kažkiek laukinių vaisių, simbolizuoja Lehio palikuonių teisumą ir nelabumą.

Jokūbo knygos 5:29–40. Kas atsitiko: Visas viso vynuogyno vaisius sugedo. Ką tai galėtų reikšti: Vaisiaus sugedimas simbolizuoja didijį atsimetimą, kai po žemiškos Kristaus apaštalų tarnystės buvo prarasta Jėzaus Kristaus Evangelijos pilnatvė.

Po to, kai abi grupės pasidalins savo santraukomis, paklauskite:

  • Kokios frazės rodo šeimininko pastangas išsaugoti prigimtinį alyvmedį ir jo šakas? Ką tai parodo apie Viešpaties jausmus Jo sandoros žmonėms?

  • Ką sužinojote apie Jėzų Kristų, vynuogyno šeimininką, kai aptarinėjome šią alegoriją? (Be daugelio tiesų, mokomų šiose eilutėse, mokiniai turėtų suprasti, kad Viešpats myli mus ir uoliai darbuojasi dėl mūsų išgelbėjimo.)

  • Ką bendro šita alegorija turi su pamokos pradžioje pateiktais dviejų jaunuolių, kurie nežinojo, ar Viešpats norėtų atleisti jų nuodėmes, pavyzdžiais?

Jokūbo knygos 5:41–51

Šeimininkas liūdi dėl savo vynuogyno

Pakvieskite kelis mokinius paeiliui skaityti Jokūbo knygos 5:41–42, 46–50. (Siūlome pabrėžti, kad frazė „vynuogyno iškilumas“ Jokūbo knygos 5:48 gali reikšti išdidumą.) Paprašykite mokinių ieškoti frazių, kurios parodo šeimininko meilę ir rūpinimąsi vynuogynu ir jo liūdesį tada, kai medžiai neveda gero vaisiaus. Pakvieskite mokinius paminėti frazes iš tų eilučių, kurios jiems yra ypatingai svarbios, ir paaiškinti, kodėl tos frazės yra svarbios. Po to paklauskite klasės:

  • Kaip šeimininko rūpinimasis savo vynuogynu parodo Viešpaties meilę mums?

  • Ar žinote pavyzdžių iš Raštų arba iš savo gyvenimo, kurie iliustruoja, kad Viešpats nesiliauja mylėjęs žmonių ir rūpinasi jais netgi po to, kai jie nusigręžia nuo Jo?

Baigdami priminkite mokiniams, kad šeimininkas galvojo nukirsti visus medžius dėl to, kad visų jų vaisius sugedo nepaisant visko, ką jis padarė (žr. Jokūbo knygos 5:49).

  • Kaip manote, ar šeimininkas nusivils savo vynuogynu? Kodėl taip arba ne?

Mokiniams pateikus savo atsakymus, perskaitykite klasei Jokūbo knygos 5:51. Paliūdykite, kad Viešpats myli mus ir rodo didį gailestingumą ir kantrybę darbuodamasis, kad padėtų mums ateiti pas Jį ir daryti gerus darbus. Paaiškinkite, kad kitoje pamokoje bus aptariamos paskutinės šeimininko pastangos išgelbėti savo vynuogyną.

Komentarai ir kontekstas

Jokūbo knygos 5:1. Kas buvo Zenosas?

Zenosas – hebrajų pranašas, kurio užrašai buvo skaistvario plokštelėse, tačiau jis nebuvo minimas Senajame Testamente. Jis gyveno po pranašo Abraomo, bet prieš pranašą Izaiją (žr. Helamano 8:19–20). Jis pranašavo ir liudijo apie Jėzų Kristų (žr. 1 Nefio 19:10–12; Helamano 8:19). Zenosas labiausiai žinomas dėl savo alegorijos apie alyvmedžius. Jeigu mokiniai nori skaityti daugiau iš Zenoso pranašysčių, jie gali ieškoti Raštų rodyklėje, esančioje Mormono Knygoje arba Triknygėje.