Biblioteka
101 pamoka. Romiečiams 8–11

101 pamoka

Romiečiams 8–11

Įvadas

Paulius mokė apie dvasinio atgimimo ir pasidavimo Dangiškojo Tėvo valiai palaimas. Jis mokė apie Izraelio atmestą sandorą su Dievu ir apie Evangelijos skleidimą kitataučiams.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Romiečiams 8

Paulius apibūdina palaimas, kurias gauna atgimusieji dvasiškai

Pradėkite pamoką užduodami tokius klausimus:

  • Kas yra paveldas?

  • Jei galėtumėte paveldėti kieno nors nuosavybę, kieno nuosavybę pasirinktumėte ir kodėl?

  • Kas paprastai paveldi kito nuosavybę?

Paprašykite mokinių įsivaizduoti, kokias palaimas galima gauti būnant visko, ką turi Dangiškasis Tėvas, paveldėtoju. Paprašykite mokinių skaitant Romiečiams 8:1–18, rasti, ką turime daryti, norėdami paveldėti viską, ką turi Dangiškasis Tėvas.

Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Romiečiams 8:1, 5–7, 13. Paprašykite mokinių sekti skaitomą tekstą ir rasti, ko apaštalas Paulius mokė apie gyvenimą „kūne“, arba pasidavimą prigimtiniam polinkiui nusidėti, ir apie gyvenimą „pagal Dvasią“ (5 eilutė).

  • Ką reiškia „kūno rūpesčiai“? (6 eilutė.) (Tai rūpinimasis kūniškais malonumais ir fizinio kūno geiduliais.)

  • Ką reiškia „Dvasios rūpesčiai“? (6 eilutė.)

Paaiškinkite, kad „marin[ti] kūniškus darbus“ (13 eilutė) reiškia numarinti, arba numalšinti, su mūsų mirtinguoju kūnu susijusias silpnybes, pagundas ir nuodėmes (žr. Mozijo 3:19).

  • Kokį principą, mokantį apie tai, kas padeda nugalėti kūniško žmogaus polinkį nusidėti, sužinome iš 13 eilutės? (Padėkite mokiniams atpažinti šį principą: Jei pasiduodame Dvasios įtakai, galime nugalėti kūniško žmogaus polinkį nusidėti. Užrašykite šį principą lentoje.)

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Romiečiams 8:14–16. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kaip Paulius apibūdina tuos, kurie seka Dvasia.

  • Kaip Paulius apibūdina tuos, kurie seka Dvasia? (Paaiškinkite, kad šiame kontekste terminas įsūnystė apima ir sūnus, ir dukras [žr. DS 25:1].)

Atkreipkite mokinių dėmesį į žodžius „įsūnystės dvasia“ (15 eilutė). Paaiškinkite, kad „mūsų dvasi[os]“ (16 eilutė), tai yra mūsų dvasiniai kūnai, sukurti Dangiškojo Tėvo, dėl to kiekvienas yra tikras Dangiškojo Tėvo vaikas. Tačiau tik per apeigas sudarydami sandoras su Dievu ir laikydamiesi tų sandorų žmonės atgimsta dvasiškai, arba yra įvaikinami, kaip Jo Evangelijos sandoros sūnūs ir dukros. Šventosios Dvasios bendrystė rodo, kad tokie žmonės, kaip kūriniai, yra ne tik dvasiniai Dievo vaikai, bet jie taip pat yra ir Jo sandoros vaikai.

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Laiško romiečiams 8:17–18. Likusiųjų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kuo gali tapti Dievo sandoros vaikai.

  • Kuo gali tapti Dievo sandoros vaikai? (Užrašykite šį principą lentoje vietoje žodžio ištikimi palikdami tarpą: Jei esame ištikimi Dievo sandoros vaikai, galime drauge su Jėzumi Kristumi paveldėti viską, ką turi Dangiškasis Tėvas.)

  • Kas yra paveldėtojas drauge [su kitais]? (Tas, kuris gauna paveldą, vienodą su kitais paveldėtojais.)

  • Ką, pasak 17 eilutės, turi daryti Dievo sandoros vaikai, norėdami tapti paveldėtojais kartu su Kristumi?

Paaiškinkite, kad frazė „kenčiame su [Jėzumi Kristumi]“ (17 eilutė) nereiškia, jog iškenčiame tą patį, ką iškentė Gelbėtojas kaip dalį Apmokėjimo aukos. Mes, kaip ir Gelbėtojas, turime atsisakyti visos bedievystės, laikytis įsakymų ir ištikimai iškęsti sunkumus (žr. Mato 16:24; Džozefo Smito Vertimo Mato 16:26 [Raštų rodyklėje]). Užbaikite lentoje užrašytą principą įrašydami žodį ištikimi. Lentoje nubraižykite trijų stulpelių lentelę. Pirmąjį pavadinkite Reikalavimai, vidurinįjį – Sunkumai, o trečiąjį – Paveldas. Mokinių atsakymus į toliau pateiktus klausimus surašykite tinkamuose stulpeliuose.

  • Ką turime daryti, jei norime būti ištikimi Dievo sandoros vaikai?

  • Išvardinkite keletą pavyzdžių, su kokiais sunkumais gali tekti susidurti stengiantis būti ištikimais Dievo sandoros vaikais.

  • Kokias Dangiškojo Tėvo palaimas galime paveldėti, kai stengiamės būti ištikimi Dievo sandoros vaikai? (Vienas iš galimų atsakymų – galime tapti panašūs į Dangiškąjį Tėvą [žr. Romiečiams 8:17].)

Paprašykite mokinių apmąstyti lentoje esantį sąrašą.

  • Perskaitę 18 eilutėje užrašytus Pauliaus mokymus, atsakykite, kaip paveldėjimo drauge reikalavimai yra susiję su palaiminimais? Kodėl?

Paaiškinkite, jog Laiško romiečiams 8:19–30 skaitome, kad Paulius mokė, jog Dvasia padeda mums mūsų silpnume ir padeda žinoti, ko turime prašyti maldose. Mes taip pat skaitome, kad būti Dievo vaikų Gelbėtoju Jėzus Kristus buvo pašauktas ikimirtingame gyvenime (žr. Joseph Smith Translation, Romans 8:29–30).

Pastaba. (Romiečiams 8:29–30 kalbama apie išankstinį paskyrimą, arba pašaukimą. Apie išankstinį paskyrimą mokiniai skaitys Pauliaus mokymuose, studijuodami Laiško efeziečiams 1 skyrių.

Pakvieskite kelis mokinius paeiliui skaityti Laiško romiečiams 8:28, 31–39. Paprašykite likusiųjų sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kokių tiesų Paulius mokė apie Dievo meilę ir mirtingojo gyvenimo sunkumus, išbandymus ir negandas. Paaiškinkite mokiniams, kad Džozefo Smito Vertime Laiško romiečiams 8:31 žodis „prieš“ pakeistas į žodį „pergalės“.

  • Kokių tiesų galime pasimokyti iš šių ištraukų? (Mokiniai gali paminėti keletą tiesų, įskaitant tokias: Jei mylime Dievą, viskas išeis mums į gera. Per Jėzų Kristų galime nugalėti visus žemiškojo gyvenimo sunkumus ir negandas. Niekas negali mūsų atskirti nuo Jėzaus Kristaus Apmokėjimu parodytos Dievo meilės.)

  • Kaip Jėzus Kristus ir Jo mokymai gali mums padėti nugalėti žemiškojo gyvenimo sunkumus ir negandas?

  • Prisiminę visus savo patirtus žemiškojo gyvenimo sunkumus ir negandas, pasakykite, kokie šių eilučių teiginiai jums buvo įsimintiniausi? Kodėl?

  • Kaip žemiškojo gyvenimo sunkumuose ir negandose patyrėte Dievo meilę?

Paprašykite mokinių savo sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose parašyti, ką jie jaučia turį daryti, kad per Jėzų Kristų galėtų įveikti sunkumus ir negandas. Paraginkite juos taikyti tai, ką užsirašė.

Romiečiams 9–11

Paulius moko apie Izraelio atmestą sandorą su Dievu ir apie Evangelijos skelbimą kitataučiams

Paprašykite mokinių pamąstyti, kaip jie elgtųsi šiose situacijose:

  1. Drauge su vyskupu apsilankote pas vaikiną, kurio šeima Bažnyčioje yra aktyvi, bet jis pats neaktyvus. Kai vyskupas maloniai mėgina padėti tam vaikinui suprasti gyvenimo ne pagal Evangeliją pasekmes, šis atsako: „Nesijaudinkite. Aš pasikrikštijau, mano tėvai aktyvūs. Dievas neatims palaiminimų iš manęs.“

  2. Neseniai susidraugavote su kito tikėjimo mergina. Ji paklausia, kokių standartų laikotės. Jums nupasakojus kelis Viešpaties duotus standartus, ji pasako: „Nesuprantu, kodėl visa tai darote. Viskas, ko jums reikia norint išsigelbėti, tai tikėti Jėzų Kristų.“

Paraginkite mokinius studijuojant Laiško romiečiams 9–11 skyrius surasti tiesas, galinčias jiems padėti suprasti, kaip būtina elgtis norint gauti Evangelijos palaiminimus.

Vieną mokinį pakvieskite perskaityti šį Romiečiams 9–11 skyriuose pateiktų Pauliaus mokymų paaiškinimą:

Laiško romiečiams 9–11 skyriuose rašoma, kad Paulius vietoje žodžio žydai vartojo žodžius Izraelis ir izraelitai. Dievo sandoros vaikai kartais vadinami Izraelio namais. Senojo Testamento laikais Dievas į Abraomo sandorą priėmė Jokūbo, arba Izraelio, palikuonis (žr. Romiečiams 9:4–5). Tai atnešė tokias palaimas kaip Evangelija, kunigystės įgaliojimas, amžinasis gyvenimas, amžinoji ainija, paveldo žemė ir pareiga laiminti pasaulį Evangelija.

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Romiečiams 9:6, 8. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ko Paulius mokė apie priklausančius Izraelio namams.

  • Kaip manote, ką turėjo omenyje Paulius, sakydamas, kad „ne visi, kilę iš Izraelio, priklauso Izraeliui“? (6 eilutė.) (Daugelis žydų klaidingai manė, kad kilmė iš Abraomo jiems garantuoja sandoros palaimas.)

Paaiškinkite, kad Laiško romiečiams 9:25–30 skaitome, jog Paulius mokė, kad prie Bažnyčios prisijungę kitataučiai gali gauti visas sandoros palaimas ir, parodę tikėjimą Jėzumi Kristumi, tapti teisūs.

Pakvieskite kelis mokinius paeiliui perskaityti Romiečiams 9:31–33; 10:1–4. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kaip Pauliaus laikais kai kurie Izraelitai siekė teisumo priešais Dievą. Paaiškinkite, kad „teisumo įsatym[as]“ (Romiečiams 9:31) reiškia Mozės įstatymą; „suklupimo akm[uo]“ (Romiečiams 9:32, 33) yra Jėzus Kristus; o „Dievo teisum[as]“ (Romiečiams 10:3) reiškia Jėzų Kristų ir Jo Evangeliją.

Paaiškinkite, kad, kaip parašyta Laiško romiečiams 10:8–13, Paulius išaiškino, kaip įgyti „teisum[ą] iš tikėjimo“ (Romiečiams 9:30). Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Laiško romiečiams 10:8–13. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, kaip pasiekti šią teisumo būseną.

  • Ką turi daryti žmogus, kad įgytų teisumą iš tikėjimo?

Paaiškinkite, kad graikiškas žodis, 9 eilutėje išverstas kaip išpažinsi, reiškia atvirą sutikimą, arba sandoros sudarymo patvirtinimą, o graikiškas žodis, išverstas kaip tikėsi, reiškia įsipareigojimą pasitikėti. Toks stiprus pasitikėjimas Gelbėtoju skatina žmones atvirai pripažinti, kad jie priima Jį Jo nurodytais būdais. Šie iš anksto nustatyti būdai, tai paklusimas Dievo įsakymams, atgaila, tokių apeigų kaip krikštas ir Šventosios Dvasios dovana priėmimas.

  • Ką, pasak Pauliaus mokymų, turime daryti, jei trokštame gauti Dievo sandorų palaimas ir išgelbėjimą? (Padėkite mokiniams atpažinti šį principą: Jei priimame Jėzų Kristų ir Jo Evangeliją ir jai paklūstame, galime gauti Dievo sandorų palaimas ir išsigelbėti. Užrašykite šį principą lentoje.)

Pabrėžkite, jog kai kurie žmonės, remdamiesi Laiško romiečiams 10:9, 13, tvirtino, kad, norint išsigelbėti, mums tereikia balsu pareikšti savo tikėjimą Jėzumi Kristumi. Priminkite mokiniams anksčiau pamokoje nupasakotas situacijas.

  • Kaip šioje pamokoje aptariamos tiesos galėtų jums padėti reaguoti šiose situacijose?

Apibendrinkite likusią Laiško romiečiams 10–11 skyrių dalį, paaiškindami, kad Paulius mokė, jog Dievo žodžio klausymasis yra labai svarbus ugdant tikėjimą Kristumi. Jis panaudojo laukinio alyvmedžio šakų įskiepijimo į kultūrinį alyvmedį analogiją, kad pavaizduotų kitataučių įvaikinimą Izraelio namuose (taip pat žr. Jokūbo 5:3–14). Jis taip pat mokė, kad Evangelija vėl bus skelbiama žydams.

Pamoką baikite paliudydami apie joje aptartas tiesas.

Komentarai ir kontekstas

Romiečiams 8:14–17. „Esame Dievo vaikai“

Vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo liudijo apie mūsų, kaip Dievo vaikų, dieviškąjį paveldą:

„Jūsų Tėvas danguje žino jūsų vardą ir jūsų padėtį. Jis girdi jūsų maldas ir žino jūsų viltis bei svajones, įskaitant baimes ir nusivylimus. Jis taip pat žino, kuo galite tapti per tikėjimą Juo. Dėl šio dieviško palikimo jūs, kartu su visais savo dvasiniais broliais ir seserimis, esate lygios prieš Tėvą ir turite galios per paklusnumą tapti teisėtomis Jo amžinosios karalystės paveldėtojomis – „Dievo [paveldėtojomis] ir Kristaus [bendrapaveldėtojomis]“ [Romiečiams 8:17]. Pasistenkite suprasti šių doktrinų svarbą („Merginoms“, 2005 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Raštai apie mus, kaip „Dievo vaikus“, kalba nevienareikšmiškai (Romiečiams 8:16). Pirma, kiekvienas žmogus tiesiogine prasme yra mylimas Dangiškojo Tėvo vaikas (žr. Malachijo 2:10; Apaštalų darbų 17:29; Hebrajams 12:9; „Šeima. Pareiškimas pasauliui“, www.lds.org/languages/lit?lang=lit; Pranešimai ir pareiškimai). Antra, mes „atgimstame“ kaip Dievo vaikai per sandorą, kai parodome tikėjimą Jėzumi Kristumi, atgailaujame, krikštijamės ir priimame Šventąją Dvasią [bei kitas apeigas] (žr. Jono 1:12; Galatams 3:26–29; Mozijo 5:7; DS 11:30; [DS 84:33–38;] Mozės 6:65–68)“ (New Testament Student Manual [Church Educational System manual, 2014], 348).

Dvasia ne tik gali patvirtinti, kad esame Dievo sandoros vaikai, ji taip pat gali patvirtinti mūsų dvasioms, kad tiesiogine prasme esame mylimi Dievo vaikai ir kad, prieš gimdami čia, gyvenome su Juo.

Romiečiams 8:15. „Įsūnystės Dvasia“

„Romos gyventojams įvaikinimas buvo įprastas dalykas ir turėjo būti suprantamas Pauliaus laiško skaitytojams. Jei žmogus įsivaikindavo vaiką, tai perduodavo jam visas teises ir privilegijas, kurias šis būtų gavęs, gimdamas toje šeimoje. Todėl, gavę „įsūnystės Dvasią“ (Romiečiams 8:15), per sudarytą Evangelijos sandorą tampame Dievo vaikais ir „paveldėtojai[s] drauge su Kristumi“ (Romiečiams 8:17)“ (New Testament Student Manual [Church Educational System manual, 2014], 348).

Mormono Knygoje karalius Benjaminas taip pat mokė, kaip galime tapti „Kristaus vaikais“ (žr. Mozijo 5:5–10). Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas mokė, kad Jėzus Kristus taip pat „tampa mūsų Tėvu“, nes Jis „siūlo mums gyvenimą, amžiną gyvenimą per apmokėjimą, kurį Jis dėl mūsų atliko“. Prezidentas Smitas paaiškino: „Jėzaus Kristaus vaikais, sūnumis ir dukromis, tampame per savo paklusnumo Jam sandorą“ (Doctrines of Salvation, comp. Bruce R. McConkie, 3 vols. [1954–1956], 1:29).

Romiečiams 8:31–32. „Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?!“

„Paulius mokė, kad Kristaus Apmokėjimas rodo, jog „Dievas už mus“ ir yra pasišventęs amžinajai mūsų gerovei. Kadangi Dievas už mus atidavė Savo Pirmagimį Sūnų, mes galime būti tikri, kad Dievas ir toliau darbuosis, siekdamas mūsų išgelbėjimo, ir paruoš mus paveldėti viską, ką nori mums duoti. Panašiai Bažnyčios narius ragino vyresnysis Džefris R. Holandas:

„Atsižvelgdamas į nesuvokiamą nukryžiavimo ir Apmokėjimo kainą, galiu pažadėti jums, kad Jis dabar nuo mūsų nenusisuks. […] Broliai ir seserys, koks bebūtų jūsų sielvartas, prašau, nepasiduokite“ („Sulūžusius daiktus pataisyti“, 2006 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)“ (New Testament Student Manual [Church Educational System manual, 2014], 350).

Romiečiams 8:29–30; 9:11; 11:2, 5, 7, 28. Išankstinis paskyrimas, išankstinis įšventinimas ir išrinkimas

„Laiško romiečiams 8:29–30 frazė iš anksto paskyrė nurodo išankstinį kai kurių žmonių paskyrimą, pagal Dievo žinojimą, sekti Jėzumi Kristumi ir tapti panašiems į Jį (taip pat žr. Efeziečiams 1:3–4; 1 Petro 1:2). „Išankstinis paskyrimas negarantuoja, kad tie asmenys gaus tam tikrus pašaukimus ar pareigas. Tokios galimybės šiame gyvenime ateina teisingai naudojantis valios laisve, taip, kaip ir išankstinis paskyrimas buvo teisumo ikimirtingajame gyvenime rezultatas“ (Išankstinis paskyrimas, išankstinis įšventinimas, numatymas, Ištikimi tikėjimui. Evangelijos žinynas [2006], p. 58; taip pat žr. Almos 13:3–4)“ (New Testament Student Manual [Church Educational System manual, 2014], 350).

„Bible Dictionary“ (liet. Biblijos žodynas) aiškina, kad išrinkimas tai „teologinis terminas, visų pirma reiškiantis, kad Dievas pasirinko Izraelio namus būti privilegijų ir atsakomybių turinčiais sandoros žmonėmis, kad per juos būtų galima palaiminti visą pasaulį. […]

Išrinktieji buvo pasirinkti net „prieš pasaulio sutvėrimą“, bet nė vienas nebuvo išrinktas žengti į amžinąjį gyvenimą be jokių sąlygų. Kiekvienas, norintis išgelbėjimo, privalo asmeniškai paklusti Evangelijai ir iš Viešpaties tarnų rankų priimti jos apeigas bei sandoras. Jei žmogus išrinktas, bet netarnauja, galima sakyti, kad jis išrinktas veltui, kaip 2 Kor 6:1 išsireiškė Paulius.

[…] „Malonės išrinktas“, kaip sakoma […] Romiečiams 11:1–5, reiškia tokią būseną mirtingajame gyvenime, kai gimstama tokiu laiku, tokioje vietoje ir tokiomis aplinkybėmis, kuriomis žmogus artimai pažįsta Evangeliją. Toks išrinkimas įvyko priešmirtingame gyvenime. Mirtingajame gyvenime ištikimi ir stropūs Evangelijoje sulaukia dar labiau trokštino išrinkimo ir tampa Dievo išrinktaisiais. Jie gauna Dievo šlovės pilnatvės amžinybėje pažadą (DS 84:33–41)“ (Bible Dictionary, “Election”; taip pat žr. Almos 13:3–4).

Pranašas Džozefas Smitas paaiškino: „Apaštalai nemokė apie žmonių išrinkimą į amžinąjį gyvenimą [išankstinį paskyrimą] be jokių sąlygų. Dievas išrinko, arba iš anksto paskyrė, kad tie, kurie bus išgelbėti, būtų išgelbėti Jėzuje Kristuje ir per paklusnumą Evangelijai“ (iš History of the Church, 4:360). Taigi, tie, kurie bus išgelbėti, išgelbėjimą gaus per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą, bet ne kokiu nors kitu būdu.

Romiečiams 11:25. „Kitataučių pilnatvė“

Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino, ką reiškia „kitataučių pilnatvė“:

„Žydams buvo skirtas laikas klausytis žodžių ir po to laikotarpis, kai pirmenybė skiriama kitataučiams. Kitataučių laikai – tai laikotarpis, kai Evangelija pirmumo tvarka skelbiama jiems, ir tai tęsis, kol bus išnaudotos visos galimybės jiems priimti tiesą, arba, kitaip tariant, iki kitataučių pilnatvės. Tada žinia vėl sugrįš pas žydus, turint omenyje žydus, kaip šalį ir kaip tautą“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 2:290).

Šimtmečius prieš Pauliui parašant šį laišką, Nefis mokė savo brolius, kad kitataučių pilnatvėje paskutinėmis dienomis Evangelija bus skelbiama jo ir jo brolių palikuonims. Ir taip „jie sužinos apie savo Išpirkėją ir esminius Jo doktrinos punktus, kad žinotų, kaip ateiti pas Jį ir būti išgelbėtiems“ (1 Nefio 15:14). Šis Lehio sėklos surinkimas yra prigimtinių šakų įskiepijimas atgal į alyvmedį, kaip pranašavo Paulius ir Zenosas (žr. Romiečiams 11:23–25; Jokūbo 5:52, 60, 63, 67–68).

1823 m. pasirodęs pranašui Džozefui Smitui, angelas Moronis pasakė, kad „netrukus įeis kitataučių pilnatvė“ (Džozefo Smito – Istorijos 1:41).

Spausdinti