Toliau pateiktų doktrinų ir principų, kurių mokiniai mokėsi studijuodami Luko 5:1–10:37 (10 dalį), neturėtumėte įtraukti į savo pamoką. Pamokoje susitelkite tik į keletą iš šių doktrinų ir principų. Atsižvelgdami į mokinių poreikius, vadovaukitės Šventosios Dvasios raginimais.
Iš pasakojimo apie tai, kaip Viešpats pašaukia Petrą, Jokūbą ir Joną būti žmonių žvejais, mokiniai sužinojo, kad jeigu darome tai, ko mūsų prašo Viešpats, netgi nesuprasdami kodėl, Jis gali suteikti didesnių palaimų, negu galime tikėtis. Iš pasakojimo apie daugiau kaip penkių tūkstančių žmonių pamaitinimą mokiniai sužinojo, kad, kai parodome tikėjimą ir ateiname pas Gelbėtoją, Jis gali mus išgydyti ir kad galime padėti kitiems žmonėms ateiti pas Gelbėtoją, idant ir jie būtų išgydyti. Mokiniai taip pat sužinojo, kad norėdami priimti Gelbėtoją ir Jo Evangeliją, turime būti nuolankūs ir pasiryžę keistis.
Mokiniai sužinojo, kad, jei darome gera kitiems nesitikėdami atlygio, mūsų laukia didelis atlygis ir mes būsime Aukščiausiojo vaikai, jei esame dosnūs kitiems sulaukiame Dangiškojo Tėvo dosnumo. Jie taip pat sužinojo tokias tiesas: jei rodysime tikėjimą Jėzumi Kristumi, galime palaiminti kitų gyvenimą. Sekti Jėzaus Kristaus pavyzdžiu galime užjausdami kitus ir rūpindamiesi jų neįvardytais poreikiais.
Per šią pamoką mokiniai sužinojo, kad Jonui Krikštytojui buvo numatyta paruošti kelią Dievo Sūnui ir Jį pakrikštyti. Iš pasakojimo apie moterį, savo ašaromis nuplovusią Jėzui kojas, mokiniai sužinojo tokias tiesas: parodydami savo tikėjimą, meilę bei pasišventimą Viešpačiui, galime gauti Jo atleidimą. Gavę Viešpaties atleidimą, dar labiau prisipildysime troškimo Jį mylėti ir Jam tarnauti.
Šią pamoką mokiniai buvo skatinami sekti Gelbėtojo pavyzdžiu apsisprendžiant į įžeidimus reaguoti ramiai, su didžiu kantrumu. Jie taip pat sužinojo, kad, jei norime būti tikri Jėzaus Kristaus mokiniai, niekas neturėtų būti svarbiau už sekimą Juo ir kad, norėdami gauti amžinąjį gyvenimą, turime mylėti Dievą ir savo artimą mylėti kaip save patį.
Įvadas
Vienas Įstatymo mokytojas kartą paklausė: „Gerasis mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?“ (Luko 10:25.) Toliau pateikti mokymo pasiūlymai padės mokiniams sužinoti, ką reiškia mylėti Dievą ir savo artimą mylėti kaip save patį.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti tokį prezidento Dyterio F. Uchtdorfo iš Pirmosios Prezidentūros teiginį:
Paveikslėlis
Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas
„Mus supantys žmonės yra netobuli. Žmonės padaro tai, kas erzina, nuvilia ir piktina. Šiame mirtingame gyvenime visada bus taip“ („Gailestingieji susilauks gailestingumo“, 2012 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Pasiūlykite mokiniams pagalvoti, ar jie pažįsta tokį žmogų, kuris juos erzina, nuvilia arba piktina.
Kodėl kartais sunku mylėti taip besielgiantį žmogų?
Paraginkite mokinius studijuojant Luko 10:25–37 rasti tiesas, galinčias padėti bendraujant su žmonėmis, kuriuos kartais sunku mylėti.
Priminkite mokiniams, kad, namie studijuodami Luko 10 skyrių, jie sužinojo apie įstatymo mokytoją, prašiusį Viešpaties pasakyti, kas laimės amžinąjį gyvenimą.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Luko 10:26–28. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti Viešpaties atsakymo. Tada paprašykite mokinių pasakyti, ką išsiaiškino.
Kokio principo, paaiškinančio, ką turime daryti, norėdami gauti amžinąjį gyvenimą, galime išmokti iš šių eilučių? (Nors mokiniai gali atsakyti ir kitais žodžiais, jie turėtų išreikšti tokį principą: Norėdami gauti amžinąjį gyvenimą, turime mylėti Dievą, o savo artimą mylėti kaip save patį. Užrašykite šį principą lentoje.)
Ką reiškia mylėti Dievą visa siela, visomis jėgomis ir visu protu?
Parodykite į lentoje užrašytus žodžius „savo artimą mylėti kaip save patį“. Kad padėtumėte mokiniams suprasti, ką reiškia savo artimą mylėti kaip save patį, pakvieskite juos lentoje užrašyti, ką jie paprastai veikia kiekvieną dieną. (Tai galėtų būti pasiruošimas naujai dienai, valgymas, miegas, namų darbų darymas ir kt.)
Lentoje sudarę sąrašą, pakvieskite mokinius pagalvoti, kokia šių veiksmų dalis yra sutelkta į juos pačius. (Galite paprašyti jų nurodyti, kam skirtas kiekvienas sąraše nurodytas užsiėmimas – jiems patiems, kitiems ar Dievui.)
Ko galime pasimokyti iš šios užduoties?
Ką reiktų daryti, kad dažniau susitelktumėte į kitų gerovę ir stengtumėtės mylėti juos taip, kaip mylite save?
Kaip mes galime tai daryti, net ir užsiimdami savo reikalais? (Tai galėtų būti pietūs su kuo nors, kas jaučiasi vienišas, arba kito pagyrimas mokykloje.)
Kaip meilė Dievui ir savo artimui taip, kaip sau pačiam, gali mums padėti artėti prie amžinojo gyvenimo?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Luko 10:29. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, ko Įstatymo mokytojas paklausė Jėzaus.
Koks buvo antras Įstatymo mokytojo klausimas?
Paruoškite kelis mokinius suvaidinti palyginimą apie gerąjį samarietį iš Luko 10:30–35. Vieno mokinio paprašykite būti pasakotoju, o kitų suvaidinti sužeistą žydą, du vagis, kunigą, levitą ir samarietį. (Jei pamokoje dalyvauja tik keli mokiniai, jie gali vaidinti po kelis vaidmenis.) Galite jiems duoti kokius nors rekvizitus, pavyzdžiui korteles su vardais, papildomus drabužius, kurie būtų „atimami“, du indus, simbolizuojančius aliejų ir vyną, kėdę su ratukais, kad atstotų gyvulį, ir dvi monetas, simbolizuojančias du denarus. (Pastaba. Kad vaidinimas pavyktų, būtų veiksmingas, tinkamas ir saugus, galite dar prieš pamoką išsirinkti dalyvius ir duoti jiems konkrečius nurodymus.)
Pakvieskite pasakotoją garsiai perskaityti Luko 10:30–35, o paprašytus dalyvius suvaidinti palyginimą. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kas, pagal Gelbėtojo mokymą, yra mūsų artimas. Po vaidinimo paprašykite mokinių sugrįžti į savo vietas.
Kurie samariečio veiksmai padarė jums didžiausią įspūdį?
Kad padėtumėte mokiniams suprasti, ko buvo galima tikėtis iš kunigo, levito ir samariečio, pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį paaiškinimą:
Rašytiniame Mozės įstatyme kunigams ir levitams buvo skirta (jie privalėjo) tarnauti Dievui ir artimui šventyklose, būdami Dievo įstatymo mokytojai ir pavyzdžiai. Turintieji kunigystę gerai žinojo įsakymą „mylėk savo artimą kaip save patį“ (Kunigų 19:18). Tiesą sakant, būtent levitai privalėjo šelpti keleivius ir kitaip jiems padėti (žr. Luko 25:35–36). O „samariečiai buvo dalinai izraelitai ir dalinai kitataučiai. Jų religija buvo žydų ir pagonių tikėjimų bei papročių mišinys. […] Žydai puoselėjo samariečiams [neapykantą] dėl to, kad šie atsimetė nuo izraelitų religijos“ (Raštų rodyklė, „Samariečiai“; scriptures.lds.org). Žydai ir samariečiai vengdavo vieni kitų ir paprastai vieni kitiems traukdavosi iš kelio.
Kodėl palyginime stebina kunigo, levito ir samariečio poelgiai?
Dėl kokių priežasčių samarietis galėjo nepadėti sužeistam žydui?
Remdamiesi Luko 10:33, pasakykite, kas paskatino samarietį veikti pamačius sužeistą žmogų?
Pabrėžkite, kad pasigailėti reiškia pastebėti kito bėdą ar sunkumus ir pajusti norą padėti jam, kaip tik įmanoma.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Luko 10:36–37. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ko vėliau Viešpats mokė Įstatymo mokytoją.
Kaip šis palyginimas atsako į 29 eilutėje užrašytą klausimą „o kas gi mano artimas?“
Padėkite mokiniams suprasti, kad tai, jog Gelbėtojas šiame palyginime paminėjo samarietį, reiškia, kad mūsų artimas yra ne tik tas, kuris gyvena netoliese, bet kiekvienas Dangiškojo Tėvo vaikas – taip pat ir tie, kuriuos mums sunkiausia mylėti.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti prezidento Hovardo V. Hanterio teiginį:
Paveikslėlis
Prezidentas Hovardas V. Hanteris
„Turime atminti, kad draugus galime rinktis, tačiau Dievas aplink mus apgyvendino artimus. Meilė turi būti beribė. […] Kristus pasakė: „Jei mylite tik tuos, kurie jus myli, tai kokį atlygį gausite? Argi taip nesielgia ir muitininkai?!“ (Mato 5:46)“ (“The Lord’s Touchstone,” Ensign, Nov. 1986, 35.)
Remdamiesi Luko 10:37, pasakykite, ką daryti Gelbėtojas pamokė Įstatymo mokytojus?
Paprašykite mokinių dar kartą prisiminti žmones, apie kuriuos anksčiau galvojo, kad juos sunku mylėti.
Kaip mylėti ir užjausti tuos, kuriuos mums sunku mylėti?
Pagalvokite apie atvejį, kai jūs ar jūsų pažįstami pasekė Gelbėtojo pamokymu „mylė[ti] […] savo artimą kaip save patį“ (Luko 10:27). Koks buvo rezultatas?
Paliudykite apie šios dienos pamokoje mokytas tiesas. Lentoje užrašykite tokį nebaigtą teiginį ir paprašykite mokinių jį užbaigti savo sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose: Seksiu gerojo samariečio pavyzdžiu …
Paaiškinkite mokiniams, kad kitoje dalyje jie skaitys, kaip Jėzus pakartotinai drausmino fariziejus, nes šie stengėsi atrodyti teisūs, bet viduje buvo savanaudžiai. Paprašykite jų pagalvoti, kaip jie galėtų būti mažiau panašūs į fariziejus ir labiau į nuolankius Kristaus pasekėjus. Jie taip pat nagrinės kelis kitus Jėzaus duotus palyginimus, taip pat ir palyginimą apie sūnų palaidūną. Paprašykite atkreipti dėmesį, kas nutiko turtuoliui, savo gyvenimą skyrusiam turtams įsigyti ir ignoravusiam vargšus.