Petras skatino šventuosius siekti tapti panašius į Kristų. Jis patikino juos, kad toks dvasinis augimas galėtų padėti jiems „sutvirtinti savąjį pašaukimą ir išrinkimą“ (2 Petro 1:10). Petras taip pat kalbėjo apie savo patirtį ant Atsimainymo kalno ir pabrėžė, kad Raštai yra įkvėpti Dievo.
Petras moko, kaip tapti dieviškosios Jėzaus Kristaus prigimties dalimi
Pieš pamoką lentoje užrašykite šį teiginį („The Will Within,“ Ensign, May 1987, 68):
„Mūsų tikslas tapti geriausiems, kokie tik galime būti“ (prezidentas Tomas S. Monsonas).
Suskirstykite mokinius poromis. Pakvieskite juos perskaityti lentoje užrašytą teiginį ir kartu su porininku aptarti šiuos klausimus:
Kaip manote, ką norėjo pasakyti prezidentas Monsonas žodžiais „tapti geriausiems, kokie tik galime būti“?
Kaip manote, kodėl svarbu tapti geriausiems, kokie tik galime būti?
Kas gali mums sutrukdyti tapti geriausiems, kokie tik galime būti?
Pakvieskite mokinius studijuojant 2 Petro 1 skyrių ieškoti tiesos, kuri gali padėti jiems suprasti, kaip galėtų tapti geriausi, kokie tik gali būti.
Apibendrinkite 2 Petro 1:1–2, paaiškindami, kad Petras rašė Bažnyčios nariams, įgijusiems tikėjimą Jėzumi Kristumi.
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 2 Petro 1:3–4. Kitų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ko Petras mokė šventuosius apie išlikimą ištikimiems savo liudijimui apie Gelbėtoją.
Ko, anot šių eilučių, Petras mokė šventuosius?
Ką reiškia būti „dieviškosios prigimties dalininkais“? (4 eilutė.)
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti 2 Petro 1:5–7 ir rasti Jėzaus Kristaus savybes, kurias Petras kvietė šventuosius išsiugdyti. Paprašykite mokinių lentoje išvardyti savybes, kurias randa. Galite pasiūlyti jiems žodyne surasti apibrėžimus tų savybių, kurias jie norėtų geriau suprasti.
Pakvieskite mokinius pagalvoti, kokioje situacijoje Gelbėtojas pademonstravo vieną iš šių dieviškų savybių. Paprašykite kelių mokinių savo mintimis pasidalyti su klase.
Lentoje užrašykite tokį nebaigtą principą: Kai ugdome savo dieviškąsias savybes, galime …
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti 2 Petro 1:8–9. Paprašykite mokinių sekti skaitomą tekstą ir ieškoti palaiminimų, kuriuos galime gauti, kai ugdomės dieviškąsias Gelbėtojo savybes.
Kokių palaiminimų galime gauti ugdydamiesi dieviškąsias savybes? (Po to, kai mokiniai atsakys, užbaikite lentoje užrašytą teiginį, kad skambėtų taip: Kai ugdome savo dieviškąsias savybes, galime pažinti Jėzų Kristų.)
Kodėl, jūsų nuomone, dieviškųjų savybių ugdymas padeda mums pažinti Jėzų Kristų?
Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti 2 Petro 1:10–11. Paprašykite klasės sekti skaitomą tekstą ir ieškoti dar vieno palaiminimo, kurį gaus kruopščiai ugdantys savo dieviškąsias savybes.
Kokio palaiminimo gali sulaukti tie, kurie uoliai ugdosi dieviškas Jėzaus Kristaus savybes? (Paaiškinkite, jog frazė „sutvirtinti savąjį pašaukimą ir išrinkimą“ [10 eilutėje] reiškia šiame gyvenime gauti Dievo patikinimą, kad įgysite amžinąjį gyvenimą. Petras apie tai taip pat sakė – „tvirčiausią pranašų žodį“ [2 Petro 1:19. Taip pat žr. DS 131:5].)
Kokio principo, paaiškinančio, kodėl turėtume būti stropūs ugdydami savo dieviškąjį potencialą, galime išmokti iš šių eilučių? (Mokiniai turėtų atpažinti tokį principą: Jei šiame gyvenime stropiai ugdysime savo dieviškąjį potencialą, gausime Dievo patikinimą dėl amžinojo gyvenimo. Užrašykite jį lentoje.)
Galite pasidalinti savo liudijimu, kad dieviškųjų savybių ugdymas padeda mums pažinti Jėzų Kristų ir paruošia mus amžinajam gyvenimui.
Pakvieskite mokinius savo sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose parašyti vieną iš dieviškųjų savybių, kurią labiausiai norėtų išsiugdyti. Paprašykite jų parašyti, ką konkrečiai jie gali padaryti, kad išsiugdytų tą savybę.
Petras dalinasi savo liudijimu apie Jėzų Kristų ir moko apie Raštus
Lentoje galite užrašyti kai kurių šiuolaikinių apaštalų amžių. Garsiai perskaitykite šį vyresniojo M. Raselo Balardo iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
Paveikslėlis
Vyresnysis M. Raselas Balardas
„Kiti sako, kad mes esame per seni. Na, tai tiesa, kad devyni iš apaštalų yra vyresni nei 80! Man 85“ („Be Still, and Know That I Am God“ [Church Educational System devotional, May 4, 2014], lds.orgbroadcasts).
Kodėl, jūsų manymu, kai kurie žmonės yra kritiškai nusiteikę dėl senyvo pranašų ir apaštalų amžiaus?
Kaip atsakytumėte į kritiką, jog šių dienų pranašai ir apaštalai yra per seni, kad būtų produktyvūs?
Pakvieskite mokinius toliau studijuojant 2 Petro 1 skyrių ieškoti tiesos apie pranašus ir apaštalus, kuri yra daug svarbesnė nei jų amžius.
Paaiškinkite, kad 2 Petro 1:12–19 Petras pasidalino savo asmeniniu liudijimu apie Jėzų Kristų.
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 2 Petro 1:20–21. Paprašykite klasės sekti skaitomą tekstą ir rasti, ko Petras mokė apie šventosios Dvasios paakintų žmonių, arba pranašų, vaidmenį. Kai mokinys baigs skaityti, paminėkite, kad Džozefo Smito Vertimo 2 Petro 1:20 eilutėje rašoma: „Iš anksto žinodami, kad jokia Raštų pranašystė nėra duota per jokią pavienio žmogaus valią.“
Ko Petras mokė apie pranašų vaidmenį? (Mokiniai turėtų įvardyti tokią tiesą: Pranašai gauna Raštus per Šventąją Dvasią. Šią tiesą užrašykite lentoje.)
Kad padėtumėte mokiniams suvokti, kas tai yra Raštai, kurio nors mokinio paprašykite garsiai perskaityti toliau pateiktą citatą:
„[Raštai] – tai „žodžiai, kuriuos užrašė arba ištarė Šventosios Dvasios įkvėpti šventi Dievo vyrai“ (Raštų rodyklė, „Raštai“, raštai.lds.org; taip pat žr. DS 68:2–4). Kai kurie Raštai yra kanonizuoti. Kanonas – tai „pripažintas, autoritetingas šventų knygų rinkinys. Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčioje kanoninės knygos vadinamos patvirtintais Raštais ir apima Senąjį bei Naująjį Testamentus, Mormono Knygą, Doktriną ir Sandoras ir Brangųjį Perlą“ (Raštų rodyklė, „Kanonas“, raštai.lds.org).
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti toliau pateiktą vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Paprašykite mokinių įsiklausyti į jo liudijimą apie tai, kad pranašai šiomis dienomis ir toliau gauna Raštus.
Paveikslėlis
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas
„Senovėje [pranašai buvo] kunigystės kanalas, [per kurį] Dievas kalbėjosi su Savo vaikais. Šiais laikais šiuo kanalu Jis kalba per pranašų ir apaštalų bei kitų įkvėptų vadovų mokymus ir patarimus“ („Bendravimo kanalai“,2010 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Kodėl, jūsų manymu, svarbu žinoti, kad Dievas naudoja šį modelį rašyti Raštus Savo vaikams?
Kaip šio modelio supratimas suteikia daugiau pasitikėjimo tiek senovės, tiek ir šiuolaikinių pranašų pasakytu ir parašytu žodžiu?
Garsiai perskaitykite šiuos klausimus ir paprašykite mokinių į juos atsakyti savo sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose.
Kokios senovės ar šių dienų pranašų Raštų ištraukos turėjo įtakos jūsų gyvenime? Kaip tos Raštų eilutės palaimino jus?
Paskatinkite kelis mokinius savo atsakymais pasidalyti su klase. Jūs irgi galite pateikti pavyzdį, kaip buvote palaiminti dėl Raštų.
Priminkite ankstesnį vyresniojo Oukso teiginį ir padrąsinkite mokinius pagal Dvasios raginimus paliudyti kitiems apie pranašų ir Raštų realumą.
Komentarai ir kontekstas
2 Petro 1:10. „Dar uoliau stenkitės sutvirtinti savąjį pašaukimą ir išrinkimą“
Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kad „sutvirtinti savąjį pašaukimą ir išrinkimą reiškia būti užantspauduotam amžinajam gyvenimui; tai reiškia turėti besąlyginį išaukštinimo aukščiausiame celestialinio pasaulio danguje užtikrinimą […] prieš ateinant tai dienai, kada ištikimieji žengs dieviškon akivaizdon, kad atsisėstų su Kristumi Jo soste“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 3:330–331).
Vyresnysis Makonkis taip pat mokė:
„Kiekvienas esantis Bažnyčioje, kuris yra ankštame ir siaurame kelyje, kuris stengiasi ir deda pastangas bei trokšta daryti tai, kas gera, nors [jis] ir toli nuo tobulumo šitame gyvenime; jeigu jis išeina iš šito gyvenimo, dar vis būdamas ankštame ir siaurame kelyje, jis keliaus amžinojo atlygio savo Tėvo karalystėje link.
[…] Jei esate tame kelyje, veržiatės pirmyn ir mirštate, jūs niekada nebenuklysite nuo kelio. […] Viskas, ką turite daryti, tai likti Bažnyčioje ir gyventi taip, kaip teisūs ir dori Bažnyčios žmonės gyvena: laikosi įsakymų, moka dešimtinę, tarnauja Bažnyčios organizacijose, myli Viešpatį, išlieka ankštame ir siaurame kelyje. Jei esate tame kelyje, kai ateina mirtis dėl to, kad tai yra jūsų bandomosios būsenos paskirtas laikas ir diena, jūs niekada nenuklysite nuo jo, dėl to jūsų pašaukimas ir išrinkimas yra sutvirtinti. Tai yra šio termino apibrėžimas, tačiau galutinis rezultatas bus tas pats“ („The Probationary Test of Mortality,“ Salt Lake Institute of Religion devotional, Jan. 10, 1982, 12–13).
Šių laikų apreiškimas patvirtina ir paaiškina frazės „tvirčiausią pranašų žodį“ reikšmę (2 Petro 1:19). Doktrinos ir Sandorų 131:5 rašoma: „Dar tvirtesnis pranašystės žodis reiškia žmogaus žinojimą, kad jis yra užantspauduotas amžinajam gyvenimui apreiškimu ir pranašystės dvasia per šventosios kunigystės galią“.
Ištikimos Bažnyčios narės ir nariai gali gauti pašaukimo ir išrinkimo sutvirtinimo palaiminimą, arba priimti dar tvirtesnį pranašystės žodį.
Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:
„Visiškai teisumui pasišventę Bažnyčios nariai, gyvenantys kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš Dievo burnos, sutvirtina savo pašaukimą ir išrinkimą. Tai yra, jie gauna dar tvirtesnį pranašystės žodį, o tai reiškia, kad Viešpats jų išaukštinimą užantspauduoja jiems dar esant gyviems. Petras apibendrino teisumo kryptį, kuria turi eiti šventieji, norėdami sutvirtinti savo pašaukimą ir išrinkimą, ir tada (kalbėdamas apie tai, kas ant Atsimainymo kalno nutiko jam su Jokūbu ir Jonu) pasakė, kad jie trise gavo dar tvirtesnį pranašystės žodį. (2 Petro 1.)” (Mormon Doctrine, 2nd ed. [1966], 109.)
Pranašas Džozefas Smitas mokė:
„Kai žmogus tiki Kristų, atgailauja dėl nuodėmių ir yra pakrikštijamas nuodėmėms atleisti ir (rankų uždėjimu) gauna Šventosios Dvasios, kuri yra pirmasis Guodėjas, dovaną, tada tegu jis nusižemina prieš Dievą, alkdamas ir trokšdamas teisumo, ir gyvendamas kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš Dievo burnos, ir tada netrukus Viešpats jam atsakys: Sūnau, tu būsi išaukštintas. Kai Viešpats visokeriopai jį išmėgins ir matys, kad šis yra pasiryžęs Jam tarnauti visuose pavojuose, tada tas žmogus pamatys, kad jo pašaukimas ir išrinkimas buvo sutvirtinti, ir jis turės privilegiją gauti kitą Guodėją. […]
Kas yra tas Guodėjas? Tai ne kas kitas kaip pats Viešpats Jėzus Kristus, […] kai koks nors žmogus įgyja šį paskutinį Guodėją, tada Jėzaus Kristaus asmenybė gali būti su juo arba pasirodyti jam“ (in History of the Church, 3:380–381).
Vyresnysis M. Raselas Balardas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pasisakė apie subrendusių ir patyrusių vadovų pirmininkaujančioje taryboje pranašumus:
„Bažnyčios vadovų asmeninėje ir bendroje išmintyje yra kažkas tokio, kas turėtų suteikti paguodos. Mes patyrėme viską – įvairių įstatymų ir potvarkių pasekmes, nusivylimus, tragedijas ir mirtis mūsų pačių šeimose. Nesame nutolę nuo jūsų gyvenimų.
Leiskite man taip pat pastebėti, kad nė vienas iš Dvylikos nėra drovus ar baikštus. Kiekvienas iš mūsų esame stiprios asmenybės. Tad, kai susivienijame priimdami sprendimus, galite būti ramūs žinodami, kad mes tariamės kartu ir po daugelio maldų ir apgalvotų svarstymų priimame sprendimą. […]
Esame jauni širdyje ir Viešpats nepaprastai laimina mus žengiant pirmyn Jo darbe“ („Be Still, and Know That I Am God“ [Church Educational System devotional, May 4, 2014], broadcast.lds.org).