58 pamoka.
Luko 23
Įvadas
Gelbėtoją teisė Poncijus Pilotas ir Herodas Antipas. Nei vienas, nei kitas nematė Gelbėtojo kaltės dėl nusikaltimų, kuriais žydai jį kaltino, bet vis dėlto Pilotas atidavė Jį nukryžiuoti. Jėzus atleido Jį nukryžiavusiems Romos kareiviams ir kalbėjo su taip pat nukryžiuotu vagimi. Po Jėzaus mirties Juozapas iš Arimatėjos paguldė Jo kūną į kapą.
Pasiūlymai, kaip mokyti
Luko 23:1–25
Gelbėtoją teisia Pilotas ir Herodas
Prieš pamoką lentoje užrašykite tokius klausimus:
Pamoką pradėkite paprašydami mokinių apsvarstyti lentoje užrašytus klausimus.
Paraginkite mokinius studijuojant Luko 23 skyrių surasti tiesas, padedančias sužinoti, kaip reaguoti, kai kiti su jais elgiasi netinkamai.
Priminkite mokiniams, kad po Jo kančių Getsemanėje, vyriausieji kunigai suėmė Jėzų ir pasmerkė mirčiai. Paaiškinkite, kad nuo tada iki pat mirties Jėzus bendravo su šiais žmonėmis: Poncijumi Pilotu, Herodu Antipu, grupele ištikimų moterų, Romos kareiviais ir su dviem šalia Jo iš abiejų šonų nukryžiuotais vagimis. Poncijus Pilotas buvo Romos valdytojas Judėjos teritorijoje, apimančioje sostinę Jeruzalę. Herodas Antipas (tas, kuris liepė nužudyti Joną Krikštytoją) Romos prižiūrimas valdė Galilėjos ir Perėjos kraštus (žr. Luko 3:1).
Suskirstykite mokinius poromis ir visų porų paprašykite perskaityti Luko 23:1–11 ir ieškoti, kuo skyrėsi Gelbėtojo atsakymas Poncijui Pilotui ir atsakymas Herodui Antipui. Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti Gelbėtojo atsakymą Pilotui, paaiškinkite, jog Džozefo Smito Vertimo Morkaus 15:2 rašoma: „[…] Jis atsakė: „Esu, kaip tu ir pasakei.“
Pakvieskite mokinius kartu su savo porininkais aptarti atsakymus į šiuos klausimus:
-
Kuo Jėzaus atsakymas Pilotui skiriasi nuo Jo atsakymo Herodui?
-
Kuo Pilotą galėjo nustebinti Gelbėtojo atsakymas?
-
Kodėl Jėzaus tylėjimas nuvylė Herodą?
Apibendrinkite Luko 23:12–25, paaiškindami, kad nei Pilotas, nei Herodas nerado Jėzaus kaltės, todėl Pilotas pasakė žmonėms, kad nubaus Jėzų ir paleis. Žmonės šaukė Pilotui, kad jis vietoje Jo paleistų Barabą, ir reikalavo Jėzaus nukryžiavimo. Pilotas paleido Barabą, o Jėzų atidavė nukryžiuoti. (Pastaba. Jėzaus teismo pas Pilotą istorija bus išsamiau aptariama Jono 18–19 skyrius nagrinėjančioje pamokoje.)
Luko 23:26–56
Jėzus nukryžiuojamas tarp dviejų vagių
Apibendrinkite Luko 23: 26–31, paaiškindami, kad daugybė ištikimų moterų, buvusių su Jėzumi nuo pat Jo tarnystės pradžios Galilėjoje, verkė sekdamos paskui Jėzų, kai Jis buvo vedamas į nukryžiavimo vietą. Jėzus liepė joms verkti ne dėl Jo, o dėl artėjančio Jeruzalės sugriovimo, nes žydai atmetė savo karalių.
Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Luko 23:32–34. Paskui paprašykite perskaityti Džozefo Smito Vertimo Luko 23:35 (Raštų rodyklėje). Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką Viešpats darė, kai buvo kalamas prie kryžiaus.
-
Ką darė Viešpats, kai buvo kalamas prie kryžiaus? (Galite mokiniams pasiūlyti pasižymėti 34 eilutėje užrašytus Gelbėtojo žodžius.)
-
Kuo nuostabi Gelbėtojo malda būtent tą akimirką?
-
Kokį principą sužinome iš Gelbėtojo pavyzdžio apie tai, kaip turėtume elgtis, kai su mumis netinkamai elgiamasi? (Mokiniai gali pavartoti kitus žodžius, tačiau turėtų paminėti tokį principą: Galime sekti Jėzaus Kristaus pavyzdžiu atleisdami tiems, kurie su mumis elgiasi netinkamai.)
-
Ką reiškia atleisti?
Galite paaiškinti, kad atleidimas kitiems nereiškia, jog mums nusidėję neturi atsakyti už savo veiksmus. Tai taip pat nereiškia, jog turime leisti, kad su mumis ir toliau būtų elgiamasi netinkamai. Priešingai, atleisti reiškia mylėti tuos, kurie su mumis netinkamai elgėsi ir nepykti ant jų (žr. Raštų rodyklę, „Atleisti“, scriptures.lds.org).
Paprašykite mokinių tyliai pagalvoti, ar yra kas nors, kam jie turėtų atleisti. Pripažinkite, kad kartais gali būti sunku atleisti kitam. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti prezidento Gordono B. Hinklio teiginį. Likusių mokinių paprašykite pasiklausyti, ką jie gali daryti, jeigu jiems sunku kam nors atleisti.
„Meldžiu jūsų prašyti, kad Viešpats suteiktų jums stiprybės atleisti. […] Tai padaryti galbūt nebus lengva, ir viskas gal neįvyks greitai, bet, jeigu to nuoširdžiai sieksite ir tai ugdysite, tai pavyks padaryti“ (“Of You It Is Required to Forgive,” Ensign, June 1991, 5).
-
Ką prezidentas Hinklis patarė daryti, jeigu mums sunkiai sekasi atleisti kitiems?
-
Kaip, jūsų manymu, stiprybės prašymas per maldą gali padėti mums atleisti?
Paprašykite mokinių prisiminti, kaip kam nors atleido. Pakvieskite kelis mokinius savo patirtimi pasidalinti su visa klase. (Paprašykite neminėti vardų ir priminkite nesidalinti pernelyg asmeniškais dalykais.)
Paraginkite mokinius sekti Jėzaus Kristaus pavyzdžiu ir atleisti tiems, kurie elgiasi su jais netinkamai. Pakvieskite juos melstis, kad gautų stiprybės ir sugebėjimų tai padaryti.
Apibendrinkite Luko 23:35–38, paaiškindami, kad žydų vadovai ir Romos kariai šaipėsi iš Jėzaus Jam kabant ant kryžiaus.
Parodykite paveikslėlį Nukryžiavimas (Evangelijos paveikslų knyga [2009 m.], 57 pav.; taip pat žr. LDS.org). Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Luko 23:39–43, o likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kaip šalia Jėzaus nukryžiuoti vagys elgėsi su Juo.
-
Kaip su Jėzumi pasielgė abu šalia Jo nukryžiuoti kaliniai?
-
Ką turėjo omenyje vagis, sakydamas: „Mudu teisingai gavome, ko mūsų darbai verti“ (41 eilutė)?
-
Ką šiam vagiui atsakė Gelbėtojas, kai šis paprašė prisiminti jį Dievo karalystėje?
Kad padėtumėte jiems geriau suprasti, ką Viešpats turėjo omenyje, sakydamas, kad vagis su Juo bus rojuje, pakvieskite kurį nors mokinį perskaityti šį teiginį:
Raštuose žodis rojus vartojamas skirtingomis prasmėmis. Pirma, jis reiškia ramybės ir laimės vietą pomirtiniame dvasių pasaulyje, laikomą tiems, kurie pasikrikštijo ir išliko ištikimi tikėjime (žr. Almos 40:12; Moronio 10:34). […]
Luko pasakojime apie Gelbėtojo nukryžiavimą žodis rojus vartojamas kita prasme. Pranašas Džozefas Smitas paaiškino, kad […] iš tikrųjų Viešpats sakė, jog vagis bus su Juo dvasių pasaulyje“ (Ištikimi tikėjimui. Evangelijos žinynas [2006], p. 138; taip pat žr. History of the Church, 5:424–425.)
-
Kur, pasak pranašo Džozefo Smito, po mirties eis vagis? (Į dvasių pasaulį [žr. Almos 40:11–14].)
-
Ką sužinome iš Gelbėtojo pareiškimo, kad vagis bus su Juo rojuje (Luko 23:43)? (Mokiniai gali vartoti kitus žodžius, tačiau įsitikinkite, kad jie suprato tokią tiesą: Po mirties visų žmonių dvasios įžengia į dvasių pasaulį.)
Paaiškinkite, kad kitos Raštų eilutės padeda mums geriau suprasti, kas dvasių pasaulyje atsitiks vagiui ir visiems kitiems į jį panašiems. Mokiniams galite pasiūlyti Doktrinos ir Sandorų 138:28–32, 58–59 ir Luko 23:43 eilutes savo Raštų paraštėje sujungti tarpusavio nuorodomis.
Paaiškinkite, kad Doktrinos ir Sandorų 138 skyriuje užrašytas pranašui Džozefui F. Smitui duotas apreiškimas, kuriame Gelbėtojas atskleidžia tiesas apie dvasių pasaulį. Šios tiesos gali mums padėti suprasti, ką turėjo omenyje Gelbėtojas, sakydamas „šiandien su manimi būsi rojuje“ (Luko 23:43).
Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 138:11, 16, 18, 28–32. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką Gelbėtojas darė nuėjęs į dvasių pasaulį.
-
Ką Gelbėtojas darė nuėjęs į dvasių pasaulį?
-
Kur, pasak 29 eilutės, Gelbėtojas nėjo dvasių pasaulyje?
-
Ką Viešpats norėjo, kad Jo teisūs pasiuntiniai darytų?
-
Ko galime pasimokyti iš šių ištraukų? (Mokiniai gali atsakyti skirtingai, tačiau jų atsakymuose turėtų atsispindėti ši tiesa: Vadovaujami Jėzaus Kristaus, teisieji pasiuntiniai moko Evangelijos esančiuosius dvasių kalėjime.)
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti buvusio Septyniasdešimties nario brolio Alano A. Pešono teiginį. Paprašykite klasės paklausyti apie galimą Gelbėtojo žodžių poveikį nukryžiuotam nusikaltėliui.
„Gelbėtojas kalbėjo maloningai ir suteikė jam vilties. Ko gero, šis nusikaltėlis nesuprato, kad dvasių pasaulyje jam bus skelbiama Evangelija arba kad jam bus suteikta galimybė gyventi dvasia kaip Dievas (žr. 1 Petro 4:6; DS 138:18–34). Jei Gelbėtojui rūpėjo šalia Jo nukryžiuotas vagis, tai Jam labai rūpi tie, kurie Jį myli ir stengiasi laikytis Jo įsakymų!“ (“Words of Jesus: On the Cross,” Ensign, June 2003, 34).
-
Kokią viltį DS 138:29–32 užrašyti žodžiai suteikia mums dėl Evangelijos nepažinusių mirusiųjų?
Paaiškinkite, kad nors Evangelija ir bus skelbiama šiam vagiui, tai nereiškia, kad jis savaime bus išgelbėtas Dievo karalystėje.
Paprašykite mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 138:58–59, o klasei pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ką teks padaryti tam vagiui ir kitiems, esantiems dvasių kalėjime, kad būtų išpirkti.
-
Ką teks padaryti tam vagiui ir kitiems, esantiems dvasių kalėjime, kad būtų išpirkti?
-
Kas įvyks su dvasiomis, kurios atgailaus ir priims už juos atliktas šventyklos apeigas? (Dvasios, „kuri[os] atgailaus, bus išpirkt[os] per paklusnumą [šventyklos] nuostatams“, bus apvalytos per Apmokėjimą ir gaus savo atlygį“ [DS 138:58–59].)
-
Ką mes galime padaryti dėl tų dvasių, kurioms, kaip tam vagiui, reikia išpirkimo? (Galime vykdyti šeimos istorijos darbą ir dalyvauti šventyklos apeigose už mirusiuosius.)
Apibendrinkite Luko 23:44–56, paaiškindami, kad Gelbėtojas mirė ant kryžiaus pasakęs: „Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią“ (46 eilutė). Tada Juozapas iš Arimatėjos suvystė Gelbėtojo kūną į drobulę ir paguldė Jį į kapą.
Užbaikite paliudydami apie šioje pamokoje aptartas tiesas.