Paulius, sužinojęs apie Bažnyčios narių Korinte problemas, parašė tiems nariams laišką ir primygtinai ragino juos pašalinti nesutarimus ir būti vieningus. Jis taip pat paaiškino, kad Dievas skelbti Evangeliją pašaukia silpnus ir nuolankius ir kad Dievo dalykus pažinti ir suprasti galima tik per Dvasią.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti šią pastraipą:
Savo antrosios misionieriškos kelionės metu Paulius atvyko į Korinto miestą, kuriame skelbė Evangeliją. Tuo metu buvo pakrikštyta daug žmonių (žr. Apaštalų darbų 18:1–18). Vėliau, pamokslaudamas Efeze, Paulius sužinojo, kad Korinte tarp Bažnyčios narių kilo problemų, nes keletas neseniai atsivertusiųjų grįžo prie ankstesnių stabmeldiškų įsitikinimų ir papročių. Paulius rašė Bažnyčios nariams Korinte, siekdamas juos sustiprinti ir priminti jiems apie įsipareigojimą tarnauti Viešpačiui.
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti 1 Korintiečiams 1:1–2. Likusiųjų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, kaip Paulius kreipėsi į Bažnyčios narius Korinte.
Kaip Paulius kreipėsi į Bažnyčios narius Korinte?
Remdamiesi 1 eilute pasakykite, kokias pareigas Paulius užėmė Bažnyčioje?
Apibendrinkite 1 Korintiečiams 1:3–9, paaiškindami, kad Paulius pasakė Korinto šventiesiems, jog jų vardu dėkojo Dievui, kad per Jėzų Kristų siuntė jiems malones, kurios visokeriopai juos palaimino. Atkreipkite mokinių dėmesį, jog iš jo kalbos galima suprasti, kad Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus yra atskiri asmenys (žr. 3 eilutę).
Paprašykite mokinio garsiai perskaityti 1 Korintiečiams 1:10–11. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, ką Paulius kvietė daryti Korinto šventuosius.
Ką, pasak 1 Laiško korintiečiams 1:10, Viešpats tikisi, kad mes, kaip Bažnyčios nariai, darysime? (Mokiniai turėtų savais žodžiais apibūdinti principą, panašų į šį: Viešpats tikisi, kad Bažnyčios nariai bus vieningi ir pašalins susiskaldymą ir nesutarimus.)
Kaip mes, Bažnyčios nariai, galime pašalinti susiskaldymą ir nesutarimus savo šeimose ir apylinkėse? (Mokinių atsakymus surašykite lentoje.)
Kaip galime būti palaiminti tapę vieningi ir pašalinę nesutarimus?
Ar kada nors buvote palaiminti dėl vienybės savo klasėje, kvorume, apylinkėje arba skyriuje?
Grįžkite prie lentoje užrašytų atsakymų ir nurodykite mokiniams išsirinkti vieną susiskaldymo ir nesutarimų šalinimo būdą ir užsibrėžti tikslą jį taikyti.
Apibendrinkite 1 Korintiečiams 1:12–16, paaiškindami, kad Korinto šventieji susiskirstė į grupes pagal tai, kas juos pakrikštijo. Nesutarimai kilo dėl to, kad jie manė, jog jų padėtis Bažnyčioje priklauso nuo juos pakrikštijusio žmogaus svarbumo.
Paulius moko, kad skelbti Savo Evangeliją Dievas pašaukia silpnuosius
Paaiškinkite, kad Pauliaus laikais Korinte gyveno daugybė graikų. Tie graikai labai vertino filosofines idėjas ir pasaulio išmintį.
Kodėl vertinantiems pasaulio filosofijas kartais sunku priimti Evangeliją? (Galite perskaityti 2 Nefio 9:28.)
Paraginkite mokinius studijuojant 1 Korintiečiams 1:17–31 rasti tiesą, galinčią padėti jiems suprasti pasaulio išminties klaidingumą.
Mokinius suskirstykite į keturias grupeles. Kiekvienai grupelei paskirkite po vieną iš šių Raštų nuorodų: 1 Korintiečiams 1:17–18; 1 Korintiečiams 1:19–20; 1 Korintiečiams 1:21–22 ir 1 Korintiečiams 1:23–24. Paprašykite mokinių grupelėmis perskaityti šias eilutes ir surasti, kaip Paulius pasaulio išmintį palygino su Dievo išmintimi. Paaiškinkite, kad frazė „Kristus nesiuntė manęs krikštyti“ 17 eilutėje rodo, jog Paulius buvo siųstas ne tam, kad įgytų reputaciją, paremtą jo atvestų atsivertusiųjų skaičiumi. Taip pat galite paaiškinti, kad posakiai „išmintingųjų išminti[s]“ (19 eilutė) ir „pasaulio išminti[s]“ (20 eilutė) reiškia ydingas to meto filosofijų tradicijas.
Skirkite mokiniams pakankamai laiko, po to po vieną mokinį iš kiekvienos grupelės pakvieskite apibendrintai papasakoti, ko apie išmintį Paulius mokė Korinto šventuosius. Kai visos grupelės tai padarys, paklauskite:
Kodėl, jūsų manymu, netikintieji žinią apie Jėzaus Kristaus Apmokėjimą laikė kvailyste?
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti 1 Korintiečiams 1:25. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ko mokė Paulius, žmonių išmintį palygindamas su Dievo išmintimi. Paaiškinkite, kad Dievo visa apimančią išmintį ir galią Paulius perteikė frazėmis „Dievo kvailybė išmintingesnė už žmones“ ir „Dievo silpnybė galingesnė už žmones“. Dievas nėra kvailas, ir Jis neturi silpnybių.
Ko mokė Paulius, žmonių išmintį palygindamas su Dievo išmintimi? (Mokiniams baigus atsakinėti, lentoje užrašykite tokią tiesą: Dievo išmintis didesnė už žmogaus išmintį.)
Kaip šios tiesos suvokimas gali padėti žmogui sprendžiant savo problemas?
Paprašykite mokinio garsiai perskaityti 1 Korintiečiams 1:26–27. Likusiųjų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką Dievas pasirinko skelbti Savo Evangeliją.
Ką Dievas pasirinko skelbti Savo Evangeliją?
Kaip manote, kodėl skelbti Savo Evangeliją Dievas pasirinko tuos, kuriuos pasaulis laiko kvailais ir silpnais?
Paprašykite kurio nors mokinio perskaityti toliau pateiktą prezidento Boido K. Pakerio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pasakojimą:
Paveikslėlis
Prezidentas Boidas K. Pakeris
„Sėdėjau lėktuve šalia atviro ateisto, kuris taip skubėjo paskelbti apie savo netikėjimą Dievu, kad aš jam paliudijau. „Jūs klystate, – pasakiau, – Dievas yra. Aš žinau, Jis yra gyvas!“
Jis nesutiko: „Jūs to nežinote. Niekas to nežino! Jūs to negalite žinoti!“ Kai nepasidaviau, tas ateistas, dirbantis advokatu, uždavė svarbiausią klausimą apie liudijimą. „Gerai, – pasakė jis paniekinamai nuolaidžiu balsu, – sakote, kad žinote. Papasakokite, kokiu būdu žinote tai.“
Nors ir esu pasiekęs aukštų akademinių laipsnių, bandydamas atsakyti jaučiausi bejėgis parinkti tinkamus žodžius. […]
Kai ištariau žodžius Dvasia ir liudytojas, ateistas atsakė: „Nežinau, apie ką čia kalbate.“ Žodžiai malda, suvokimas ir tikėjimas jam taip pat buvo bereikšmiai. „Matote, – pasakė jis, – kad iš tikrųjų nežinote. Jei žinotumėte, galėtumėte man pasakyti, kaip sužinojote.“
Nežinojau, ką gi toliau daryti“ (“The Candle of the Lord,” Ensign, Jan. 1983, 51).
Ką būtumėte atsakę tam ateistui?
Paprašykite mokinių, studijuojant 1 Korintiečiams 2 skyrių, rasti tiesas, kurios paaiškintų, kodėl tas žmogus negalėjo suprasti prezidento Pakerio žodžių ir kodėl jie patys gali būti tikri dėl savo žinių apie dvasinius dalykus.
Apibendrinkite 1 Korintiečiams 2:1–8, paaiškindami, kad Paulius pasakė Korinto šventiesiems, jog, stengdamasis įtikinti juos Evangelijos tikrumu, jis nesirėmė pasaulio išmintimi. Jis mokė juos Dvasios galia, kad sustiprintų jų tikėjimą Dievu. Paulius taip pat tvirtino, kad netikintieji negali suprasti Dievo slėpinių.
Paprašykite kelių mokinių pakaitomis garsiai perskaityti 1 Korintiečiams 2:9–16. Paprašykite mokinių sekti skaitomą tekstą ir rasti, kodėl Paulius tvirtino, kad kai kurie žmonės gali pažinti ir suprasti „[tai], kas yra Dieve“ (10 eilutė), nors kiti to negali.
Remdamiesi 9–10 eilutėmis, atsakykite, kodėl Paulius ir kiti tikintieji galėjo suprasti Dievo dalykus?
Remdamiesi 14 eilute, atsakykite, kodėl kai kam nepavyksta suprasti Dievo dalykų?
Kokios tiesos galime pasimokyti iš šių eilučių apie tai, kaip suprasti Dievo dalykus? (Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau turėtų įvardyti tokią tiesą: Dievo dalykus pažinti ir suprasti galime tik per Jo Dvasią.)
Priminkite prezidento Pakerio pasakojimą ir paaiškinkite, kad prezidentas Pakeris pajuto įkvėpimą šalia jo lėktuve sėdinčio žmogaus paklausti, ar šis žino druskos skonį. Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti likusią prezidento Pakerio pasakojimo dalį:
Paveikslėlis
Prezidentas Boidas K. Pakeris
„Keletą kartų pamėginęs, jis vis dėlto nesugebėjo to padaryti. Vien žodžiais jis nesugebėjo paaiškinti tokio paprasto dalyko, kaip druskos skonis. Dar kartą jam paliudijau ir pasakiau: „Žinau, kad yra Dievas. Šaipėtės iš to liudijimo ir pasakėte, kad, jei aš tikrai žinau, tai sugebėsiu aiškiai pasakyti, kaip tai sužinojau. Mano drauge, dvasine prasme aš ragavau druską. Persakyti žodžiais, kaip gavau šį pažinimą galiu ne geriau, nei jūs galite papasakoti man, koks yra druskos skonis. Bet dar kartą sakau jums, Dievas yra! Jis gyvas! Ir vien dėl to, kad nežinote, nemėginkite sakyti man, kad aš nežinau, nes aš žinau!“
Mums išsiskiriant nugirdau jį murmant: „Man nereikia jūsų religijos, ji tik silpniems! Man jos nereikia!“
Po to įvykio niekada nesidrovėjau ir nejaučiau gėdos, kad negaliu paaiškinti vien žodžiais visko, ką žinau dvasiškai“ (“The Candle of the Lord,” 52).
Lentoje užrašykite žodžius Dievo dalykai ir paklauskite mokinių, ką jie laiko Dievo dalykais, kuriuos galima pažinti ir suprasti vien tik per Jo Dvasią. Lentoje surašykite jų atsakymus.
Kodėl svarbu tikėti, kad Dievo dalykus pažinti ir suprasti galime tik per Jo Dvasią?
Sugrįžkite prie lentoje sudaryto sąrašo ir paprašykite mokinių papasakoti, kaip per Dvasią jie sužinojo ir suprato kurį nors vieną iš šių dalykų. Jūs irgi galite papasakoti atvejį iš savo patirties.
Paprašykite mokinių pagalvoti, ką dabar jie gali daryti, siekdami Dvasios pagalbos, bandant pažinti ir suprasti Dievo dalykus.
Pamoką baikite paliudydami apie joje aptartas tiesas.
Peikdamas „šio pasaulio išmint[į]“ (1 Korintiečiams 1:20), Paulius turėjo omenyje ydingas tų laikų filosofines tradicijas, bet ne Viešpaties skatinamą prasmingą žinių ir išsilavinimo siekimą (žr. Mato 22:37; 2 Nefio 9:29; DS 88:78–80). 1 Korintiečiams 1:17–2:13, kalbėdamas apie pasaulio filosofijas ir tuos, kurie jas remia, Paulius kelis kartus pavartojo žodžius išmintinga ir išmintis. Apie filosofines idėjas buvo nuolat viešai diskutuojama. Paulius ribotą žmonių išmintį palygino su galinga nukryžiuotojo Sūnaus Evangelijos žinia (žr. 1 Korintiečiams 1:17–25). Nepaisant tų, kurie šaipėsi iš Evangelijos, šventųjų tikėjimas turi remtis „ne žmonių išmintimi, bet Dievo galybe“ (1 Korintiečiams 2:5).
Priimti žinią apie nukryžiuotą Mesiją buvo sunku ir žydams, ir kitataučiams. Romos imperijos pasaulyje nukryžiavimas buvo nusikaltėliams ir vergams skiriama bausmė. Jis simbolizavo gėdą ir pralaimėjimą. Mintis apie kažką, kenčiantį ir mirštantį už kitus, o po to prisikeliantį iš mirties, į filosofiją linkusiems graikų protams buvo „kvailystė“ (1 Korintiečiams 1:23). Žydams, kuriems Mesijo sąvoka bylojo apie karališką kilmę, galią ir pergalę, žinia, kad Mesijas mirė ant kryžiaus buvo „suklupimo kliūtis“ – visai nepriimtina idėja (1 Korintiečiams 1:23)“ (New Testament Student Manual [Church Educational System manual, 2014], 364).
„Nors dauguma žydų ir kitataučių atmetė Evangeliją kaip „kvailystę“ (1 Korintiečiams 1:18), Paulius mokė, kad „Dievo kvailybė yra išmintingesnė už žmones ir Dievo silpnybė galingesnė už žmones“ (1 Korintiečiams 1:19–25). Savo darbus Dievas dažnai daro per tuos, kuriuos pasaulis laiko „kvailais“ ir „silpnais“ (žr. DS 35:13–14; 124:1). 1 Korintiečiams 1:28 „žemakilm[iai]“ – tai kuklūs ir nuolankūs – tie, kuriuos Dievas pasirinko atlikti Jo darbą“ (New Testament Student Manual [Church Educational System manual, 2014], 364).
Kadangi apie tai, „kas ateina iš Dievo Dvasios“ reikia „spręsti [tik] dvasiškai“(1 Korintiečiams 2:14), pasaulietiškai mąstantieji negali suprasti dvasinių tiesų. Dievas davė mums būdą įgyti dvasinių žinių. Vyresnysis Polas V. Džonsonas iš Septyniasdešimties mokė:
„Mokslo pasaulyje tiesai sužinoti ir žinioms gilinti naudojami moksliniai metodai. Daugybę metų tai labai gerai tarnavo žmonėms ir suteikė milžinišką kiekį mokslinių žinių, ir tai vis dar teikia pažinimą apie mūsų fizinį pasaulį. Tačiau dvasinėms žinioms įgyti reikia kitokių metodų nei mokslo žinioms. Moksliniai metodai ir intelektas yra labai naudingi, bet vien jie nesuteiks dvasinių žinių.
Pažinimui apie dvasinius dalykus reikia intelekto, bet jo nepakanka. Dvasinius dalykus galime pažinti tik per Dvasią. […]
[…] Atsakymai į dvasinius klausimus duodami žmonėms, kurie neužkietina savo širdžių; kurie prašo tikėdami, kad jiems bus duota; ir kurie stropiai laikosi įsakymų. Net ir sekdami šiuo modeliu, mes nekontroliuojame atsakymams gauti paskirto laiko. Kartais atsakymus gauname labai greitai, o kartais tenka klausimus atidėti ir pasikliauti tikėjimu, kurį įgijome gavę ankstesnius atsakymus“ (“A Pattern for Learning Spiritual Things” [Seminaries and Institutes of Religion satellite broadcast, Aug. 7, 2012], si.lds.org).
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:
„Viešpaties numatyti švento pažinimo įgijimo metodai labai skiriasi nuo tų, kuriuos naudoja besimokantieji vien studijavimu. Pavyzdžiui, moksle populiari diskusijų ir argumentų aptarimo metodika, su kuria aš asmeniškai esu gerai susipažinęs. Bet senovės ir šiuolaikiniuose Raštuose Viešpats nurodė mums nesiginčyti dėl Jo doktrinos mokymų. (Žr. 3 Nefio 11:28–30; DS 10:63.) […] Evangelijos tiesos ir liudijimas gaunami iš Šventosios Dvasios nuolankiai studijuojant ir ramiai apmąstant“ (“Alternate Voices,” Ensign, May 1989, 29).