Biblioteka
52 pamoka. Luko 13–14


52 pamoka.

Luko 13–14

Įvadas

Jėzus gydė per šabą, mokė apie atgailą ir Dievo karalystę. Taip pat Jis palyginimais mokė apie nuolankumą ir mokinystės kainą.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Luko 13:1–14:14

Jėzus gydo per šabą ir moko apie nuolankumą ir rūpinimąsi tais, kam prasčiau sekasi.

Garsiai perskaitykite pavyzdį. Pietaujate su keletu draugų ir jie pastebi skurdžiai apsirengusį mokinį, kuris sėdi vienas. Kažkas iš jūsų grupės negražiai pašmaikštauja apie jo išvaizdą ir jūsų draugai nusijuokia.

Paprašykite mokinių pagalvoti, kaip jie jaustųsi tokioje situacijoje.

  • Kokiais skirtingais būdais galima pasielgti šioje situacijoje?

Paprašykite mokinių Luko 13–14 skyriuose rasti, ko mokė Gelbėtojas apie santykius su tais, kam prasčiau sekasi.

Apibendrinkite Luko 13:1–14:6, paaiškindami, kad Gelbėtojas pasakė palyginimą apie figmedį, kuris bus nukirstas, jei neduos vaisių, mokantį, kad jei neatgailausime, prapulsime. Jis išgydė moterį šabo dieną ir mokė apie Dievo karalystę ir apie tuos, kuriems bus leista į ją įeiti. Jis taip pat liūdėjo dėl Jeruzalei gresiančio sugriovimo. Luko 14:1–6 skaitome, kad Gelbėtojas šabo dieną buvo pakviestas pietauti į vieno iš fariziejų vyresniųjų namus. Prieš valgį Gelbėtojas išgydė vyrą, sergantį vandenlige. Ja sergant kūnas ištinsta dėl skysčių pertekliaus.

Suskirstykite mokinius poromis. Vieno mokinio paprašykite tyliai perskaityti Luko 13:15–16, o kito – Luko 14:5–6. Paprašykite mokinių rasti Gelbėtojo atsakymus fariziejams, apkaltinusiems Jį laužant šabo dieną, nes tą dieną gydė žmones. Paskatinkite mokinius parodyti savo porininkams, ką rado.

Skyrę pakankamai laiko, paklauskite:

  • Kokios frazės parodo, ką fariziejai galėjo daryti dėl galvijų šabo dieną? (Atrišti juos ar ištraukti iš duobės.)

  • Ką apie šabo dienos laikymąsi ir jos šventimą galime sužinoti iš Gelbėtojo pavyzdžio? (Šabo dieną dera tarnauti tiems, kam reikia pagalbos. Teisus Gelbėtojo pavyzdys skiriasi nuo nusistatymo kai kurių fariziejų, pateisindavusių pagalbą šabo dieną galvijams, bet ne žmonėms.)

Apibendrinkite Luko 14:7–11, paaiškindami, kad, išgydęs vandenlige sergantį vyrą, Gelbėtojas sudrausmino kitus pietaujančius svečius, nes šie stengėsi išaukštinti save sėdėdami pačiose garbingiausiose vietose arčiau šeimininko.

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Luko 14:12–14. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ko Gelbėtojas mokė pietų Jį pasikvietusį fariziejų.

  • Kokį patarimą tam fariziejui davė Viešpats?

  • Išvardinkite keletą priežasčių, dėl kurių žmonės pietų kviečiasi draugus ir turtingus kaimynus?

Paaiškinkite, kad Gelbėtojo laikais luošieji, raišieji ir neregiai sunkai versdavosi ir dėl to gyveno varganai. Kai kurie fariziejai į tokius žiūrėjo iš aukšto (žr. Luko 16:14–31).

  • Kodėl kartais ir dabar žmonės į kitus žiūri iš aukšto?

  • Kokio principo apie pagalbą tiems, kuriems sekasi prasčiau nei mums, galime pasimokyti iš Luko 14:14? (Štai principas, kurį mokiniai gali įvardyti: Jei stengiamės padėti žmonėms, kuriems sekasi prasčiau nei mums, Viešpats mums atlygins po prikėlimo.)

Pabrėžkite, kad, jei stengsimės padėti tiems, kuriems sekasi prasčiau nei mums, atlygio sulauksime ne tik prisikėlę – Viešpats laimins mus ir šiame gyvenime.

  • Kaip galime padėti tiems, kuriems sekasi prasčiau nei mums?

  • Ar kada nors jūs ar jūsų pažįstamas buvote palaiminti, kad stengėtės padėti tiems, kuriems sekasi prasčiau?

Pasiūlykite mokiniams apsvarstyti, kokiais būdais jie galėtų padėti tiems, kuriems sekasi prasčiau. Paprašykite jų Raštų studijavimo žurnaluose arba sąsiuviniuose užsirašyti tikslą tarnauti tiems, kuriems sekasi prasčiau nei jiems.

Luko 14:15–35

Jėzus pateikia palyginimą apie didelę puotą ir mokinystės kainą

Paprašykite mokinių lentoje užrašyti kelis dalykus, kuriuos jie, kaip Jėzaus Kristaus mokiniai, buvo prašomi paaukoti arba jų atsisakyti.

  • Kaip žmonės kartais gundomi pasiteisinti ir vengti tokių aukų?

Pakvieskite mokinius, toliau skaitant Luko 14 skyrių, ieškoti principų, mokančių, ko Jėzus Kristus reikalauja iš Savo mokinių.

Paaiškinkite, kad Gelbėtojui pamokius fariziejus į vaišes kviesti tuos, kuriems sekasi prasčiau, kažkas iš buvusiųjų kambaryje Jam pasakė: „Palaimintas, kas vaišinsis Dievo karalystės pokylyje!“ (Luko 14:15.) Atsakydamas į šį teiginį, Gelbėtojas pasakė palyginimą apie didelę puotą.

Pakvieskite mokinius kartu su anksčiau per pamoką paskirtais porininkais garsiai perskaityti Luko 14:16–24. Paprašykite, kad vienas kiekvienos poros mokinys surastų, kokį kvietimą tame palyginime gavo žmonės. Kito mokinio paprašykite rasti, kaip teisinosi pakvietimą atmetę žmonės. Skyrę pakankamai laiko, paklauskite:

  • Kuo Jėzaus Kristaus Evangelija panaši į didelę puotą? (Atsakymai galėtų būti ir tokie: Evangelija tai mums paruošta dovana; ji gali pripildyti mus ir patenkinti mūsų poreikius; esame pakviesti ja sotintis; galime priimti arba atmesti tą kvietimą.)

  • Kaip pasiteisino nepriėmusieji kvietimo į didelę puotą?

  • Ką šie pasiteisinimai sako apie jų prioritetus?

Remdamiesi 24 eilute pasakykite, kokios bus pasekmės kitus dalykus iškėlus aukščiau už Viešpatį ir Jo Evangeliją? (Mokiniai gali pasakyti tokį principą: Jei kitus dalykus iškelsime aukščiau už Viešpatį ir Jo Evangeliją, prarasime palaiminimus, kuriuos galėtume gauti.)

Paprašykite mokinių pažiūrėti į lentoje esantį dalykų, kuriuos jų, kaip Jėzaus Kristaus mokinių, gali būti prašoma paaukoti, sąrašą.

  • Kokias palaimas galime prarasti, jei nenorime taip aukotis?

Paaiškinkite, kad pamokęs šio palyginimo, Gelbėtojas miniai kalbėjo apie tai, ko Jis reikalauja iš savo mokinių. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Luko 14:25–27. Paaiškinkite, kad Džozefo Smito Vertimas patikslina Luko 14:25–27 pateiktus mokymus: „Kartu su Jėzumi ėjo gausios minios. Atsigręžęs jis tarė žmonėms: Jei kas ateina pas Mane ir nelaiko neapykantoje savo tėvo, motinos, žmonos, vaikų, brolių, seserų ar savo vyro ir net savo gyvybės, arba, kitaip tariant, bijo už mane atiduoti savo gyvybę, negali būti mano mokinys. Kas neneša savo kryžiaus ir neseka manimi, negali būti mano mokinys. Todėl įsidėkite sau į širdis daryti tai, ko Aš mokysiu ir ką liepsiu.“

  • Ką, pasak Gelbėtojo, Jo mokiniai turi daryti noriai?

Paaiškinkite, kad viena iš graikiško žodžio, kuris išverstas kaip laikyti neapykantoje, reikšmių yra „mylėti mažiau“ (James Strong, The Exhaustive Concordance of the Bible [1890], “misĕō,” 48). Gelbėtojas aiškino, kad Jo mokiniams prisirišimas prie šeimos ir netgi savo gyvenimo neturėtų būti svarbesnis už prisirišimą prie Jo (taip pat žr. Mato 10:37). Kryžiaus prisiėmimas yra užuomina į nukryžiavimą ir reiškia norą atiduoti savo gyvenimą už Kristų, kuris savo gyvenimą atidavė už mus (taip pat žr. Džozefo Smito Vertimo Mato 16:26 [Raštų rodyklėje]).

  • Kokių tiesų apie buvimą Jėzaus Kristaus mokiniu sužinome iš šių eilučių? (Mokiniai gali paminėti skirtingas tiesas, tačiau įsitikinkite, kad jie įvardija tokią tiesą: Jėzaus Kristaus mokiniai turi noriai aukoti viską, kad galėtų Juo sekti. Galite mokinius pakviesti šį principą užsirašyti Raštų paraštėje, šalia Luko 14:25–27.)

  • Kodėl, jūsų manymu, Jėzaus Kristaus mokiniai turėtų noriai suteikti pirmenybę Jam, o ne visam kitam, ir net ne šeimos nariams ir savo pačių gyvybei?

Lentoje užrašykite frazę įsidėkite sau į širdis (Džozefo Smito Vertimo Luko 14:27).

  • Ką, jūsų manymu, reiškia frazė „įsidėkite sau į širdis“? (Paaiškinkite, kad šiame kontekste įsidėti reiškia tvirtai apsispręsti.)

  • Ką, pagal Gelbėtojo norą, turime įsidėti į savo širdis?

  • Kokio principo galime pasimokyti iš Džozefo Smito Vertimo Luko 14:27? (Mokiniai turėtų nurodyti principą, panašų į šį: Kai į širdis įsidedame daryti tai, ko moko ir ką įsako Jėzus Kristus, tampame Jo mokiniais.)

Kiekvienam mokiniui duokite vyresniojo Lario V. Gibonso iš Septyniasdešimties teiginio kopiją. Pakvieskite vieną mokinį garsiai jį perskaityti. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, kaip reikia elgtis gyvenant pagal šį principą.

Paveikslėlis
Vyresnysis Laris V. Gibonsas

„Pradėdami nusistatyti gyvenimo prioritetus, atminkite: vienintelis tikras saugumas gyvenime – laikytis įsakymų. […]

Kaip didinga kartą ir visiems laikams nuspręsti, ką darysite ir ko nedarysite gyvenime sąžiningumo, kuklumo, skaistumo, Išminties žodžio ir šventyklos santuokos klausimais.

Broliai ir seserys, pasilikite ankštame ir siaurame kelyje. Ne, pasilikite ankšto ir siauro kelio viduryje. Nedreifuokite, neklajokite, nebūkite nerūpestingi, būkite atsargūs.

[…] Gyvenimas pagal įsakymus atneš jums laimę, kurios tiek daug žmonių ieško kitose srityse“ („Taigi įsidėkite sau į širdis“, 2006 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

  • Kokio įsakymo tvirtai apsisprendėte laikytis? Kaip buvote palaiminti, kai nutarėte paklusti šiam įsakymui?

Paskatinkite mokinius įsidėti į savo širdis, ką jie „dary[s] ir ko nedary[s] […] sąžiningumo, kuklumo, skaistumo, Išminties žodžio ir šventyklos santuokos klausimais.“ Galite pasiūlyti mokiniams savo sprendimus užsirašyti sąsiuviniuose ar Raštų studijavimo žurnaluose.

Paaiškinkite, kad pamokęs šių mokinystės principų, Gelbėtojas pateikė du palyginimus. Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Luko 14:28–30, o kito – Luko 14:31–33. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir pagalvoti, ką parodo šie du palyginimai.

  • Ką, jūsų nuomone, parodo šie du palyginimai?

Paaiškinkite, kad abu palyginimai parodo, kaip svarbu, prieš imantis veiksmų, apskaičiuoti, arba išsiaiškinti, kokia bus jų kaina, kad būtų galima nuspręsti, ar pavyks juos užbaigti. Gelbėtojas norėjo, kad Jo pasekėjai nuodugniai apmąstytų, ar norėdami iki galo išlikti Jo mokiniais yra pasiruošę noriai aukoti viską, ko reikia. (Žr. Džozefo Smito Vertimo Luko 14:31.)

Paprašykite mokinių peržiūrėti lentoje esantį aukojamų dalykų sąrašą. Pakvieskite kelis iš jų paaiškinti, kodėl jie, kaip Jėzaus Kristaus mokiniai, nori tai aukoti.

Galite pasiūlyti mokiniams pasižymėti 33 eilutę, kurioje paprastai apibendrinami šiame skyriuje užrašyti Gelbėtojo mokymai. Paliudykite apie aptartas tiesas.

Komentarai ir kontekstas

Luko 14:12–14. Jei stengsimės padėti žmonėms, kuriems sekasi blogiau nei mums, Viešpats mus palaimins

Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas iš Pirmosios Prezidentūros paaiškino, kokius palaiminimus galime gauti padėdami kitiems:

„Kai su Kristaus meile ištiesiame savo rankas ir širdis kitiems, kažkas nuostabaus atsitinka mums patiems. Mūsų siela darosi sveikesnė, tyresnė ir stipresnė. Mes tampame laimingesni, ramesni ir imlesni Šventosios Dvasios kuždesiams“ („Jūs esate Mano rankos“, 2010 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

Luko 14:15–24. Palyginimas apie didelę puotą

Norėdami sužinoti daugiau apie palyginimą apie didelę puotą, žiūrėkite New Testament Student Manual (Church Educational System manual, 2014, 164) pateiktą komentarą.

Spausdinti