Praradęs 116 rankraščio puslapių, pranašas neteko vertimo galios. Plokštelės bei Urimai ir Tumimai buvo sugrąžinti tik po nuolankių maldų ir atgailos. Viešpats įsakė Džozefui tos plokštelių dalies, kuri buvo prarastuose 116 rankraščio puslapių, neversti ir apreiškė Šėtono planą sunaikinti Dievo darbą. Tada Viešpats įsakė Džozefui Smitui išversti Nefio plokšteles. Jis taip pat paaiškino Mormono Knygos tikslą ir jos vaidmenį įkuriant Jo Bažnyčią.
Paprašykite mokinių greitai aptarti, ką praeitoje pamokoje sužinojo apie 116 prarastų rankraščio puslapių (žr. DS 3). Priminkite, jog dėl to, kad pranašas nenustojo prašyti Viešpaties leidimo Martinui Harisui perduoti rankraštį ir dėl jo praradimo Moronis iš Džozefo Smito paėmė aukso plokšteles bei Urimus ir Tumimus.
Vėliau Moronis grąžino plokšteles bei Urimus ir Tumimus. Netrukus po to, kai Džozefas Smitas visa tai atgavo, jam buvo duotas apreiškimas, dabar užrašytas Doktrinos ir Sandorų 10 skyriuje. Šiame apreiškime Viešpats nurodė Džozefui, ką daryti su ta plokštelių dalimi, iš kurios buvo verčiamas prarastas rankraštis. (Žr. Lucy Mack Smith, History of Joseph Smith by His Mother, ed. Preston Nibley [1958], 133–36.)
Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 10:1–2 paaiškindami, kad Viešpats priminė Džozefui, kodėl iš jo buvo paimta vertimo galia ir kas nutiko dėl jo klaidos. Paprašykite kurio nors mokinio perskaityti Doktrinos ir Sandorų 10:3–4. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomas eilutes ir rasti, ką Viešpats patarė Džozefui Smitui jam vėl pradėjus versti. Paprašykite mokinių papasakoti, ką rado.
Ką manote, kodėl Džozefui reikėjo patarimo nedirbti arba neversti daugiau nei leidžia jėgos?
Viešpats įspėja apie Šėtono planus sužlugdyti Džozefą Smitą ir Dievo darbą
Parodykite spąstus ar pinkles (arba juos nupieškite lentoje).
Paveikslėlis
kontūrinis pelių spąstų piešinukas
Kaip toks prietaisas simbolizuoja Šėtono ketinimus mūsų atžvilgiu?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 10:5. Likusius mokinius pakvieskite rasti, ką Viešpats liepė Džozefui Smitui daryti, kad išvengtų Šėtono pinklių.
Ko galime pasimokyti iš šios eilutės? (Mokiniai gali įžvelgti įvairius principus, tačiau pabrėžkite, kad jei visuomet melsimės, turėsime galią, padėsiančią nugalėti Šėtoną ir jo tarnus. Šį principą galite užrašyti lentoje.)
Kaip malda gali padėti mums „nugalėti Šėtoną ir […] išvengti palaikančiųjų jo darbą“?
Paprašykite mokinių pateikti pavyzdžių, kaip malda jiems padėjo atsispirti Šėtono pagundoms. (Priminkite mokiniams, kad jiems nederėtų dalytis tokia patirtimi, kuri yra pernelyg asmeniška.)
Paaiškinkite, kad Viešpats perspėjo Džozefą dėl Šėtono paspęstų spąstų, kuriais jis mėgins sužlugdyti pranašą ir Dievo darbą. Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 10:8–19. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti nelabų žmonių, kurie turėjo rankraštį, planą.
Koks buvo nelabų žmonių, turėjusių rankraštį, planas? (Pakeisti rankraščio žodžius ir diskredituoti pranašą ir Viešpaties darbą. Jei Džozefas būtų vertęs tą pačią medžiagą, jie būtų sakę, kad antrą kartą jis negali taip pat išversti, o tai reiškia, kad jis neturi dovanos.)
Vėl parodykite spąstus ar pinkles (arba lentoje esantį piešinį). Paaiškinkite, kad Doktrinos ir Sandorų 10:20–29 Viešpats kalba apie Šėtono įtaką nelabiems žmonėms, paėmusiems 116 rankraščio puslapių, ir kaip Šėtonas įgyvendina savo nelabus tikslus. Mokinius suskirstykite poromis. Paprašykite, kad vienas kiekvienos poros mokinys tyliai perskaitytų Doktrinos ir Sandorų 10:20–29 ir rastų, ką šiose eilutėse sužinome apie Šėtono kėslus. Kitų mokinių paprašykite perskaityti tą pačią eilutę, tačiau šįkart ieškoti, kokias strategijas naudoja Šėtonas siekdamas įgyvendinti savo tikslus. Skyrę pakankamai laiko, paprašykite mokinių šalia sėdinčiam mokiniui papasakoti, ką sužinojo.
Ką iš šių eilučių sužinome apie Šėtono kėslus? (Mokiniai gali įžvelgti įvairius principus, tačiau įsitikinkite, kad įvardija tokią tiesą: Šėtonas trokšta sunaikinti Viešpaties darbą ir mūsų sielas. Šią tiesą galite užrašyti lentoje. Taip pat galite mokiniams pasiūlyti pasižymėti žodžius ir frazes, kuriomis 22–23 ir 27 eilutėse esame mokomi šios tiesos.)
Kaip, pagal tai, ką perskaitėte šiose eilutėse, Šėtonas siekia sunaikinti Viešpaties darbą ir mūsų sielas?
Kad padėtumėte mokiniams suprasti ir pajusti šios tiesos svarbą, užduokite toliau pateiktus klausimus. Pasiūlykite poromis aptarti savo atsakymus.
Kokius matote įrodymus, kad Šėtonas naudoja apgaulę, pyktį, meilikavimus ir melą siekdamas sunaikinti Viešpaties darbą ir mūsų sielas?
Kaip žinojimas apie Šėtono ketinimus ir metodus gali padėti mums išvengti spąstų arba iš jų ištrūkti?
Paprašykite mokinių per kelias minutes savo užrašuose arba Raštų studijavimo žurnaluose aprašyti Doktrinos ir Sandorų 10:20–29 išvardytus priešininko metodus, kuriuos jie matė ar patyrė. Taip pat paprašykite parašyti, ką jie gali daryti, kad išvengtų ar ištrūktų iš Šėtono spąstų.
Mokiniams baigus, apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 10:30–37 paaiškindami, kad dėl nelabų žmonių planų pakenkti Dievo darbui ir Džozefo Smito reputacijai, Viešpats įsakė Džozefui iš naujo neversti tos plokštelių dalies, iš kurios buvo išversta 116 prarastų puslapių.
Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 10:38–42. Likusių mokinių paprašykite rasti, ką Viešpats įsakė Džozefui išversti vietoj tos plokštelių dalies, iš kurios buvo išversta 116 prarastų lapų.
Ką išversti Viešpats įsakė Džozefui? Kodėl?
Padėkite mokiniams suprasti, kaip Viešpats pasiruošė 116 rankraščio puslapių praradimui. Paaiškinkite, kad rankraštyje buvo Lehio knygos vertimas, kuris buvo didžiųjų Nefio plokštelių Mormono santraukoje. Mormonas buvo įkvėptas į šį metraštį įterpti mažąsias Nefio plokšteles „išmintingam tikslui“ (žr. Mormono žodžiai 1:3–7). Mažosiose Nefio plokštelėse aprašytas tas pats laikotarpis, kaip ir Lehio knygoje. Praradus 116 puslapių Viešpats įsakė pranašui Džozefui Smitui išversti mažąsias Nefio plokšteles.
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 10:43 ir rasti svarbią tiesą, kurią Viešpats norėjo, kad Džozefas Smitas suprastų. (Mokiniams atsakinėjant, lentoje užrašykite šią tiesą: Dievo išmintis yra didesnė už velnio gudrybes. )
Kaip Viešpaties planas pakeisti prarastą rankraštį paaiškina šią tiesą?
Viešpats aiškina Mormono Knygos tikslą ir jos vaidmenį įkuriant Savo Bažnyčią
Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 10:46–61 paaiškindami, kad šiose eilutėse Viešpats paliudijo, jog atsakė į nuoširdžias nefitų mokinių maldas išsaugodamas ir išnešdamas Mormono Knygą į šviesą mūsų dienomis.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 10:62–63. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomas eilutes ir rasti, ką, pasak Viešpaties, į šviesą išneš Mormono Knyga.
Ką Mormono Knyga išneš į šviesą? (Teisingus Jėzaus Kristaus Evangelijos punktus.)
Pasak 63 eilutės, kaip Viešpats panaudos teisingus Savo doktrinos punktus, kad nugalėtų Šėtono darbą?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Viešpaties patarimą, esantį Doktrinos ir Sandorų 10:67, 69–70. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir atkreipti dėmesį į jiems prasmingas frazes, susijusias su šiandienos tema. Pakvieskite mokinius pasidalyti jiems prasmingomis frazėmis ir paaiškinti, kodėl jos prasmingos. Baikite savo liudijimu.
Vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kad Viešpaties išmintingas tikslas (žr. 1 Nefio 9:5; Mormono žodžių 1:7), dėl kurio įsakė rašyti ir išsaugoti mažąsias Nefio plokšteles, susijęs su daug daugiau nei 116 rankraščio puslapių praradimu:
Paveikslėlis
Vyresnysis Džefris R. Holandas
„Atrodo, kad turi būti išmintingesnis tikslas nei [116 prarastų rankraščio puslapių atkūrimas], arba tiksliau, turi būti dar išmintingesnis tikslas. Tai galime suprasti iš Doktrinos ir Sandorų 10 skyriaus 45 eilutės. Viešpats nurodydamas Džozefui išversti ir įtraukti mažąsias plokšteles į didžiųjų plokštelių vertimą, sakė: „Štai ant [mažųjų] plokštelių išraižyta daug dalykų, kurie geriau nušviečia mano evangeliją“ (kursyvas pridėtas).
Akivaizdu, kad tai nebuvo lot. quid pro quo (liet. paslauga už paslaugą) galutiniame Mormono Knygos leidime. Tai nebuvo ir akis už akį ar dantis už dantį, t. y. tu duodi man 116 rankraščio puslapių, o aš tau duosiu 142 atspausdinto teksto lapus. Visai ne. Mes atgavome daugiau nei praradome. Nuo pat pradžių buvo žinoma, kad taip bus. Tai buvo padaryta išmintingam tikslui. Tiksliai nežinome, ką praradome tuose 116 puslapių, tačiau žinome, kad iš mažųjų plokštelių gavome trijų didžių liudytojų liudijimus ir išgirdome tris doktrinos žinovų Mormono Knygoje balsus, liudijančius apie Jėzų Kristų. […]
Būtų nuostabu, jei galėtume turėti visus tuos aiškius ir vertingus liudijimus, pašalintus iš Biblijos. Tačiau guodžia tai, kad mes, Mormono Knygos skaitytojai, skaitome žodžius Nefio, Jokūbo ir Izaijo, kurie asmeniškai liudija matę dar negimusį Gelbėtoją. Jie gavo nuostabius apreiškimus apie Jo gyvenimą, tarnystę ir Dievo sandorą su Izraelio senovės ir dabartiniais namais. […]
Manau, kad būtų puiku, jei vieną dieną atsirastų tie prarasti 116 rankraščio puslapių, tačiau jei juos rytoj kas atneštų į mano biurą, niekada jų neiškeisčiau į mažosiose Nefio plokštelėse esančią informaciją – geriau nušviestą Evangeliją per pranašus, kurie stovi prie tos knygos vartų. Taigi, savo mokiniams liepkite liautis skųstis ir pradėti skaityti – net ir Izaiją“ (“A Standard unto My People” [address to CES religious educators, Aug. 9, 1994], 7–9, LDS.org).
Pirmojo leidimo Mormono Knygos pratarmėje Džozefas Smitas aprašė 116 prarastų puslapių šaltinį: „Aš [Džozefas Smitas] Dievo dovana ir galia išverčiau ir nurodžiau užrašyti šimtą šešiolika puslapių, kuriuos išverčiau iš Lehio knygos, kuri buvo pasakojimas, sutrumpintas iš Lehio plokštelių Mormono ranka. Minėtąjį pasakojimą kažkoks žmogus ar žmonės pavogė ir paslėpė nuo manęs, nepaisant visų mano pastangų jį atgauti“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010 m.], p. 63).