Seminarija
128 pamoka. Doktrinos ir Sandorų 121:34–46


128 pamoka

Doktrinos ir Sandorų 121:34–46

Įvadas

Doktrinos ir Sandorų 121:34–46 tai įkvėpto laiško, kurį Liberčio kalėjime parašė Džozefas Smitas, ištrauka. Šioje laiško dalyje pranašas moko principų apie kunigystės galią ir įgaliojimą. Jis paaiškina, kodėl daug pašauktų, bet maža išrinktų, ir kaip, tarnaudama kitiems, kunigija gali pasitelkti dangaus galias.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Doktrinos ir Sandorų 121:34–40

Džozefas Smitas moko, kad kunigijos teisės yra susijusios su dangaus galiomis

Parodykite į elektros lizdą neįjungtą šviestuvą. Įsitikinkite, kad šviestuvo jungiklis yra išjungtas ir kad įjungus į elektros lizdą šviestuvas nepradės šviesti. Jei negalite į pamoką atsinešti šviestuvo, lentoje nupieškite šią schemą (be žodžių).

Paveikslėlis
šviestuvo schema

Paaiškinkite, kad šiandien pamokoje šviestuvas vaizduoja turintįjį kunigystę. Šviestuvo skleidžiama šviesa vaizduoja per kunigystę turinčiojo tarnavimą žmonėms Dievo duodamus palaiminimus. Jei turite šviestuvą, pritvirtinkite ant jo lapelį su užrašu kunigystę turintis asmuo. Jei neturite, šią frazę užrašykite tinkamoje schemos vietoje.

Mokiniams pradėjus studijuoti Doktrinos ir Sandorų 121:34–46, paprašykite jų pagalvoti, kaip turinčiojo kunigystę dorumas veikia jo sugebėjimą padėti žmonėms gauti kunigystės palaiminimus. Atkreipkite mokinių dėmesį, kad nors šios eilutės skirtos kunigijai, jose slypintys principai tinka visiems Bažnyčios nariams.

Priminkite mokiniams, kad Doktrinos ir Sandorų 121 skyriuje pateikiamos ištraukos iš įkvėpto laiško šventiesiems, kurį Džozefas Smitas padiktavo kalėdamas Liberčio kalėjime. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 121:34. Paprašykite, kad mokiniai atkreiptų dėmesį į šioje eilutėje užduodamą klausimą.

Kad padėtumėte mokiniams apmąstyti ir aptarti, ką turinčiajam kunigystę reiškia būti „pašauktam“ ir ką reiškia būti „išrinktam“, pakvieskite vieną mokinį perskaityti tokį prezidento Džeimso E. Fausto iš Pirmosios Prezidentūros kunigijai išsakytą teiginį:

Paveikslėlis
Prezidentas Džeimsas E. Faustas

„Esame pašaukti, kada mums ant galvos uždedamos rankos ir mums suteikiama kunigystė, bet nesame išrinkti, kol neparodėme Dievui savo teisumo, ištikimybės ir pasiryžimo“ („Pašaukti ir išrinkti“, 2005 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

  • Ką, pasak prezidento Fausto, jaunuoliui reiškia būti „pašauktam“?

Atkreipkite mokinių dėmesį, kad būti „pašauktam“ yra ne tas pats, kaip būti „išrinktam“. Norėdamas tapti vienu iš Dievo išrinktųjų, turintysis kunigystę turi gyventi taip, kad laimindamas kitus kunigystės palaiminimais į pagalbą galėtų pasitelkti dangaus galias.

Paaiškinkite, kad iš Doktrinos ir Sandorų 121:35–39 sužinome, kodėl kai kurie turintieji kunigystę nėra išrinkti. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 121:35–36. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, kokią pamoką turi išmokti kiekvienas kunigystę turintysis.

  • Kokią, pasak 36 eilutės, pamoką turi išmokti kiekvienas kunigystę turintysis?

Kad padėtumėte mokiniams suprasti 36 eilutės pamoką, parodykite elektros šaltinį klasėje arba lentoje nupieštoje schemoje.

  • Kokius 36 eilutėje užrašytus žodžius simbolizuoja elektra? („Dangaus galias“. Lentoje šalia nupiešto elektros šaltinio užrašykite Dangaus galios arba pritvirtinkite lapelį prie klasėje esančio elektros lizdo.)

  • Remdamiesi 36 eilute pasakykite, ką, jūsų manymu, reiškia žodžiai „kunigystės teisės“? (Mokiniai turėtų atsakyti, kad teisę naudoti kunigystę vyras gauna kunigystės suteikimo metu įgaliotam asmeniui uždėjus rankas jam ant galvos.)

Piešinyje prie laido užrašykite, arba pritvirtinkite, užrašą Kunigystės įgaliojimas. Jei demonstruojate atsineštą šviestuvą, paprašykite, kad kuris nors mokinys laidą įjungtų į elektros šaltinį.

  • Kodėl šviestuvas neįsižiebė? (Nes išjungtas jungiklis.)

  • Su kokiais 36 eilutėje užrašytais žodžiais galima palyginti jungiklį? („Teisumo princip[ai].“ Paaiškinkite, kad šie žodžiai nurodo kunigijos atsakomybę gyventi dorai.)

Piešinyje prie jungiklio užrašykite, arba pritvirtinkite, užrašą Teisumo principai. Paprašykite vieno mokinio įjungti jungiklį.

  • Kodėl jungiklio įjungimas šiame palyginime yra panašus į dorą gyvenimą?

Pakvieskite mokinius savo žodžiais nusakyti 36 eilutėje pateikiamą principą. Jų žodžius apibendrinkite lentoje užrašydami šį arba į jį panašų principą: Kunigystę turintieji gali naudotis dangaus galiomis tik gyvendami teisiai. Galite mokiniams pasiūlyti šį principą užsirašyti Raštuose.

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 121:37–38. Kitų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, kas atsitinka kunigystę turinčiojo sugebėjimui pasitelkti dangaus galias, jei jis negyvena dorai.

  • Kas atsitinka, jei turintysis kunigystę negyvena dorai? (Dangaus galios pasitraukia ir jo įgaliojimas niekam netinka. Galite paaiškinti, kad frazė „spyriotis prieš akstiną“ reiškia gyvulio priešinimąsi lazdai su aštriu galu, naudojamai jį nukreipti reikiama linkme. Mums ši frazė reiškia priešinimąsi Viešpaties arba Jo tarnų nurodymams.)

Kad padėtumėte mokiniams suprasti lentoje užrašytą principą, pakvieskite vieną iš jų perskaityti vyresniojo Boido K. Pakerio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

Paveikslėlis
Prezidentas Boidas K. Pakeris

„Kunigystės įgaliojimas ateina per įšventinimą; kunigystės galia ateina per ištikimą ir paklusnų gyvenimą, gerbiant sandoras. Ji auga teisiai naudojant kunigystę“ („Kunigystės galia“, 2010 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

Lentoje užrašykite tokias frazes:

Silpnina ryšį Stiprina ryšį

Paprašykite mokinių dar kartą tyliai perskaityti 35 ir 37 eilutes ir rasti, koks neteisus požiūris ir kokie veiksmai silpnina kunigijos ryšį su dangaus jėgomis. Galite pasiūlyti mokiniams pasižymėti, ką jie randa. Duokite jiems pakankamai laiko, paskui pakvieskite papasakoti, ką rado. Pakvieskite kurį nors mokinį jų atsakymus surašyti lentoje po užrašu „Silpnina ryšį“. Surašius visus mokinių atsakymus, perskaitykite šiuos pavyzdžius. Paprašykite, kad skaitant kiekvieną pavyzdį, mokiniai rastų jame lentoje išvardytus požiūrius arba veiksmus.

  1. Norėdamas pritapti prie kai kurių populiarių bendraamžių, kunigystę turintis vaikinas prisijungia prie jų, kai šie mokykloje šaiposi iš bendraklasio.

  2. Mokytojų kvorumo prezidentas mėgsta sportuoti, jis atsisako dalyvauti planuojant bet kokią kvorumo veiklą, kurioje nežaidžiamas futbolas arba krepšinis. Kvorumui dalyvaujant veikloje arba tarnaujant, jis reikalauja, kad vaikinai jo klausytų, nes jis yra kvorumo prezidentas.

  • Kokių žinote pavyzdžių, kai žmonės mėgina paslėpti savo nuodėmes?

  • Kokių žinote pavyzdžių, kai žmonės savo širdis nukreipia į pasaulio dalykus ir siekia žmonių garbės?

  • Kodėl, jūsų manymu, toks požiūris ir veiksmai neleidžia kunigijai pasitelkti dangaus galių?

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 121:39–40, o likusių mokinių paprašykite rasti priežastis, dėl kurių kai kurie žmonės naudojasi neteisėta valdžia. Paprašykite jų papasakoti, ką surado.

Doktrinos ir Sandorų 121:41–46

Džozefas Smitas moko, kaip turi elgtis kunigija

Paaiškinkite, kad pamokęs apie ryšį su dangaus galiomis silpninantį požiūrį ir veiksmus, Džozefas Smitas mokė apie tą ryšį stiprinantį požiūrį ir veiksmus. Suskirstykite mokinius poromis ir paprašykite kartu perskaityti Doktrinos ir Sandorų 121:41–45. Paprašykite jų rasti, koks požiūris ir kokie veiksmai tarnaujant žmonėms padeda kunigijai pasitelkti dangaus galias. (Prieš jiems pradedant skaityti galite pažymėti, kad 41 eilutėje pavartoti žodžiai kitaip kaip reiškia „nebent“.)

Duokite jiems pakankamai laiko, paskui pakvieskite papasakoti, ką rado. Pakvieskite kurį nors mokinį jų atsakymus surašyti lentoje, po užrašu „Stiprina ryšį“. Mokiniams vardijant teisumo principus, galite paprašyti paaiškinti kiekvieną principą ir nurodyti jo pavyzdžius. Jei prireiks, užduokite tokius klausimus:

  • Ką, jūsų manymu, reiškia veikti su „neveidmainiška meile“? (Galimi tokie atsakymai: mylėti žmones nuoširdžiai ir daryti tai su dorais ketinimais.) Kodėl šie bruožai svarbūs kunigijai?

  • 43 eilutėje pavartotas žodis papeikiant reiškia pasakant žmogui, kad jis arba ji kažką daro neteisingai, bet darant tai mandagiai ir maloniai. Žodžiai tinkamu laiku reiškia „iš anksto“. Žodis griežtai gali reikšti poreikį padaryti tai aiškiai. Kodėl, jūsų manymu, svarbu, kad kunigijos vadovas, vedamas Šventosios Dvasios, galėtų tinkamu laiku aiškiai papeikti? Kodėl, jūsų manymu, yra svarbu papeikus parodyti dar didesnę meilę? Ar kada nors jums pasitarnavo toks pataisymas?

  • Ką, jūsų manymu, reiškia „vidus tegul būna pilnas tikrosios meilės visiems žmonėms“? (Žr. 45 eilutę.) Kodėl, jūsų manymu, svarbu, kad bendraudami su kitais, turintieji kunigystę būtų mandagūs ir malonūs?

  • Kaip manote, ką reiškia „tegul dorybė nepaliaujamai puošia tavo mintis“? (Žr. 45 eilutę.) Ką reikia daryti, kad mūsų mintys išliktų doros?

  • Kodėl, jūsų manymu, norėdama pasitelkti dangaus galias, kunigija turi laikytis šių teisumo principų?

Atkreipkite mokinių dėmesį į 45 eilutėje vartojamus žodžius ir tegu. Paaiškinkite, kad šie žodžiai nurodo gyvenimo, laikantis teisumo principų, aprašytų 41–45 eilutėse, rezultatus. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 121:45–46. Kitų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, kokias palaimas gauna kunigija, kai teisiu gyvenimu pasitelkia dangaus galias. (Prieš mokiniui pradedant skaityti, galite paaiškinti, kad skeptras tai karaliaus arba karalienės laikoma lazda. Tai valdžios ir galios simbolis.)

  • Kokių palaimų gauname, kai gyvename vadovaudamiesi teisumo principais?

  • Pagalvokite apie kokį nors kunigystę turintį pažįstamą, gyvenantį taip, kad galėtų pasitelkti dangaus galias. Kaip jo tarnystė palaimino jus?

Paliudykite apie jūsų per kunigystės įgaliojimą ir galią gautas palaimas. Taip pat pakvieskite paliudyti mokinius. Paprašykite jų pasirinkti po vieną Doktrinos ir Sandorų 121:41–45 aprašytą teisumo principą ir iškelti sau tikslą geriau jo laikytis.

Komentarai ir kontekstas

Doktrinos ir Sandorų 121:36–37. „Kunigijos teisės“ ir „dangaus galio[s]“

Vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pabrėžė, kad kunigija turi gyventi taip, kad išlaikytų ir kunigystės įgaliojimą, ir galią:

Paveikslėlis
Vyresnysis Deividas A. Bednaris

„Kunigystės galia yra Dievo galia, veikianti per vyrus ir vaikinus, tokius kaip mes, ir reikalauja asmeninio teisumo, ištikimybės, paklusnumo ir stropumo. Vaikinas arba vyras gali priimti kunigystės įgaliojimą per rankų uždėjimą, bet neturėti kunigystės galios, jei yra nepaklusnus, nevertas ir nepasiryžęs tarnauti. […]

Kunigystę turintiems, tiek jauniems, tiek seniems, reikia ir įgaliojimo, ir galios – būtinų leidimo ir dvasinės kompetencijos atstovauti Dievui išgelbėjimo darbe“ („Dangaus galios“, 2012 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

Doktrinos ir Sandorų 121:34, 40. Daug pašauktų, bet maža išrinktų.

Vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:

Paveikslėlis
Vyresnysis Deividas A. Bednaris

„Būti ar tapti išrinktam nėra išskirtinis statusas, kurį mums suteikia. Tikriau sakant, jūs ir aš galiausiai nulemiame, ar esame išrinkti. […]

Manau, kad šių eilučių [DS 121:34–35] prasmė yra gana paprasta. Dievas neturi savo favoritų sąrašo, prie kurio galėtume tikėtis būti kada nors prirašyti. Jis neapriboja „išrinktųjų“ iki riboto nedaugelio. Greičiau mūsų širdys, mūsų troškimai ir mūsų paklusnumas galutinai apibrėžia, ar mes laikytini Dievo išrinktaisiais“ („Viešpaties švelnūs gailestingumai“, 2005 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

Doktrinos ir Sandorų 121:43. „Tinkamu laiku […] griežtai papeikiant“

Vyresnysis H. Burkė Pitersonas iš Septyniasdešimties mokė:

Paveikslėlis
Vyresnysis H. Burkė Pitersonas

„Ko gero, vertėtų aptarti, ką reiškia griežtai papeikti. Griežtai papeikti reiškia papeikti aiškiai, tvirtai, bet su meile, rimtai nusiteikus. Tai nereiškia peikimo su sarkazmu ar kartėliu, sukandus dantis ar pakėlus balsą. Tas, kas papeikia Viešpaties nurodytu būdu, reikalą turi su principais, ne su žmonėmis. Jis nežemina žmonių ir nekritikuoja jų charakterio.

Beveik kiekvienu atveju, kai reikia pataisymo, asmeninis papeikimas yra daug geresnis už viešą. Jei peikti reikia ne visą apylinkę, geriau, kad vyskupas kalbėtųsi asmeniškai, o ne kreiptųsi į visus. Panašiai ir vaikui ar sutuoktiniui apie jų daromas klaidas reikia pasakyti privačiai. Viešas pataisymas dažnai atrodo grubus arba bent jau klaidinantis“ (“Unrighteous Dominion,” Ensign, July 1989, 10).

Spausdinti