139 pamoka

Doktrinos ir Sandorų 132:3–33

Įvadas

Doktrinos ir Sandorų 132 užrašytas apreiškimas apie naująją ir nesibaigiančiąją santuokos sandorą. Nors šis apreiškimas buvo užrašytas 1843 m. liepos 12 d., kai kurios jo tiesos buvo žinomos ir jų mokoma net 1831 m. Šis apreiškimas bus aptariamas dviejose pamokose. Šiame apreiškime aptariamos naujos ir nesibaigiančios santuokos sandoros sąlygos ir ją vykdantiems duoti pažadai. Kitoje pamokoje bus aptariamas daugpatystės principas.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Būkite jautrūs

Kai kuriems jūsų mokiniams gali būti sunku kalbėti apie amžinąją santuoką. Jiems gali būti sunku aptarinėti šią temą, jei jų tėvai yra išsiskyrę, vienas arba abu tėvai nėra Bažnyčios nariai, jei šeimoje gyvena vaikai iš skirtingų santuokų arba dėl kitokių šeimos aplinkybių. Mokydami amžinosios santuokos doktrinos atsižvelkite į tokių mokinių poreikius ir rūpesčius.

Doktrinos ir Sandorų 132:3–18

Viešpats supažindina su naujosios ir amžinosios sandoros sąlygomis

Pastaba. Doktrinos ir Sandorų 132:1–2 nagrinėjama 140 pamokoje, aptariant daugpatystę.

Prieš pamoką lentoje užrašykite tokius klausimus:

Kodėl amžinoji santuoka svarbi jums?

Ką, pradedant nuo šiandien, darysite, kad pasiruoštumėte įeiti į šventyklą ir susituokti laikui ir visai amžinybei?

Kokias palaimas šiame gyvenime gali gauti tie, kurie paklūsta Dievo įstatymui ir yra užantspauduojami šventykloje?

Pakvieskite mokinius galvoti apie galimus atsakymus, šiandien studijuojant Doktrinos ir Sandorų 132 skyrių.

Pamoką pradėkite užduodami tokį klausimą:

• Kas yra naujoji ir nesibaigiančioji sandora?

Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti sąvokos „naujoji ir amžinoji sandora“ reikšmę, perskaitykite šį prezidento Džozefo Fildingo Smito teiginį:

„Naująją ir amžinąją sandorą galima labai aiškiai ir detaliai apibūdinti. Tai viskas – visa Evangelijos pilnatvė. Taigi tinkamai atlikta santuoka, krikštas, įšventinimas į kunigystę ir visa kita: kiekviena sutartis, kiekvienas įsipareigojimas, kiekvienas Jėzaus Kristaus Evangelijos veiksmas, kai užantspauduojamas pažado Šventąja Dvasia pagal duotą įstatymą, yra naujoji ir amžinoji sandora“ (Doctrines of Salvation, comp. Bruce R. McConkie, 3 vols. [1954–56], 1:158; kursyvas pašalintas).

Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 132:3–5 ir surasti, kokios pasekmės laukia atmetus naująją ir amžinąją sandorą, kurios dalis yra celestialinės santuokos sandora.

• Kokios yra pasekmės atmetus naująją ir amžinąją sandorą? (Mokiniams atsakinėjant į šį klausimą, galite paaiškinti, kad žodis pasmerkti reiškia, kad jo arba jos amžinasis tobulėjimas yra sustabdomas.)

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 132:6. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, kokias palaimas Viešpats pažadėjo tiems, kurie ištikimai laikysis naujosios ir amžinosios sandoros.

• Remdamiesi 6 eilute pasakykite, ką gauname ištikimai laikydamiesi naujosios ir amžinosios sandoros? (Kol mokiniai atsakinės į šį klausimą, galite atkreipti jų dėmesį į skirtumą tarp pasmerktųjų, arba tų, kurių tobulėjimas sustabdytas, ir gaunančiųjų „[Viešpaties] šlovės pilnatvę“.)

Pabrėžkite, kad žmonės dažnai tarpusavyje sudaro kontraktus ir sutartis. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 132:7. Pusę mokinių pakvieskite ieškoti, kas atsitiks žmonių sudarytoms sutartims jiems mirus. Kitą pusę pakvieskite išsiaiškinti dvi sąlygas, dėl kurių sutartys galiotų po mūsų mirties.

• Kas atsitinka žmonių sudarytoms sutartims? (Mirus jų galiojimas baigiasi.)

• Remdamiesi 7 eilute pasakykite, kokius du dalykus reikia padaryti, kad sutartys galiotų po mūsų mirties? (Turi būti sudaromos kunigystės įgaliojimu ir jas būtina „sudaryti ir […] užantspauduoti pažado Šventąja Dvasia“.)

Paaiškinkite: „Šventoji Dvasia yra pažado Šventoji Dvasia. […] Šventoji pažado Dvasia liudija Tėvui, kad gelbėjančios apeigos buvo atliktos tinkamai ir kad laikomasi su jomis susijusių sandorų“ (Raštų rodyklė, „Pažado Šventoji Dvasia“, raštai.lds.org). Tada paprašykite mokinių iš naujo perskaityti 7 eilutę ir apibendrinti jos mokymus doktrininiu teiginiu. Jų atsakymus surašykite lentoje. Galite užrašyti ką nors panašaus į tai: Jei sandora nesudaroma tinkamu kunigystės įgaliojimu ir neužantspauduojama pažado Šventąja Dvasia, po mirties ji nebegalios.

Kad padėtumėte mokiniams suprasti šią doktriną, paprašykite jį perfrazuoti, kad skambėtų pozityviai. Jų atsakymus surašykite lentoje. Galite užrašyti ką nors panašaus į tai: Kai sandora sudaroma tinkamu kunigystės įgaliojimu ir užantspauduojama pažado Šventąja Dvasia, ji truks amžinai.

Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 132:8–14 paaiškindami, kad Viešpats ruošė aplinką Savo įstatymams ir apeigoms įgyvendinti. Jis pareiškė, kad viskas, ką įsteigia Jis, liks amžinai, o visa kita galiausiai bus sunaikinta.

Pakvieskite keturis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 132:15–18. Paprašykite mokinių sekti skaitomą tekstą ir surasti du skirtingus būdus vyrui ir moteriai sudaryti santuoką. Tada garsiai perskaitykite toliau pateiktus pavyzdžius. Davę pakankamai laiko, paklauskite mokinių, kokių santuokai taikomų tiesų mokoma Doktrinos ir Sandorų 132:15–18.

1 pavyzdys. Vyras ir moteris įsimyli, laikosi skaistybės įstatymo ir pas vietinį valdžios atstovą laimingai susituokia. Jie neužantspauduojami šventykloje. Per santuokos ceremoniją ištariami žodžiai: „Kol mirtis jus išskirs.“ Po kelerių metų vyras žūva avarijoje. Kokios Doktrinos ir Sandorų 132:15–17 mokomos tiesos taikomos šiuo atveju? (Vyro ir žmonos santuoka nutrūksta.)

2 pavyzdys. Vyras ir moteris susituokia. Jie pažada, kad mylės vienas kitą visada ir kad visada bus drauge, bet šventykloje neužantspauduojami. Jie tiki, kad matydamas tokią jų meilę Dievas leis jiems būti drauge amžinai. Kokios Doktrinos ir Sandorų 132:18 mokomos tiesos taikomos šiuo atveju? (Jų santuoka negalios po mirties).

Doktrinos ir Sandorų 132:19–33

Viešpats žada palaimas paklūstantiems celestialinės santuokos įsakymui

Pakvieskite kurį nors vieną mokinį garsiai perskaityti vyresniojo Enrikės R. Falabelos iš Septyniasdešimties pasakojimą. Pakvieskite mokinius paklausyti, kas nuliūdino ir kas pradžiugino vyresnįjį ir seserį Falabelas:

„Grįžęs iš misijos sutikau gražią merginą ilgais juodais plaukais iki juosmens. […] Ji pavergė mane nuo pat pirmos akimirkos, kai ją pamačiau.

Mano žmona buvo užsibrėžusi tikslą – susituokti šventykloje, nors tais laikais iki artimiausios šventyklos reikėdavo keliauti daugiau nei 6 400 kilometrų.

Mūsų civilinė santuoka buvo ir džiugi, ir liūdna, nes susituokėme žinodami, kad mūsų santuoka vieną dieną baigsis. Pareigūnas ištarė žodžius: „Dabar skelbiu jus vyru ir žmona“, bet iš karto po to pridėjo: „Kol mirtis jus išskirs.“

Taigi aukodamiesi sutaupėme pakankamai, kad nusipirktume bilietą į vieną pusę kelionei į Mesos šventyklą Arizonoje.

Šventykloje, mums klūpant prie altoriaus, įgaliotas patarnautojas ištarė žodžius, kurių taip troškau, skelbiančius mus vyru ir žmona laikui ir visai amžinybei“ („Namai – gyvenimo mokykla“, 2013 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

• Kodėl Falabelų netenkino vien civilinė santuoka?

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 132:19–21. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, kokias palaimas Viešpats pažadėjo tiems, kurie bus ištikimi naujajai ir amžinajai sandorai. Kadangi ši ištrauka yra ilga ir jos turinį suprasti nelengva, skaitydami galite kelis kartus stabtelėti ir paaiškinti arba atsakyti į klausimus. Jums gali pasitarnauti ši informacija:

Žodis pasilieka čia reiškia priima, arba tęsia, taigi frazė „pasilieka mano sandoroje“ (19 eilutėje) ir frazė „nesilaikote mano įstatymo“ (21 eilutėje) kalba apie būtinybę išlikti ištikimam Viešpaties sandorai ir įstatymams.

19 eilutėje išsakomas pažadas, kad vyrui ir moteriai susituokus, t. y. sudarius „naują ir nesibaigiančią sandorą“ […], kai „tai užantspauduoja jiems pažado Šventąja Dvasia“, jie „išei[s] pirmojo prisikėlimo metu […] ir paveldė[s] sostus, karalystes, kunigaikštystes ir galias“, jeigu „pasili[ks] […] sandoroje ir neįvykd[ys] žmogžudystės, praliedami nekaltą kraują“. (Taip pat žr. DS 132:27.)

Frazės „sėklų […] tąsa per amžių amžius“ (19 eilutė) ir „jie tęsiasi“ (20 eilutė) reiškia pažadą, kad mūsų šeimos ir palikuonys gali tęstis visą amžinybę.

Lentoje užrašykite: Jei , tai . Paprašykite mokinių užpildyti tuščias vietas ir taip apibendrinti Doktrinos ir Sandorų 132:19–21 duotus pažadus. Lentoje surašykite jų atsakymus. Jie gali įvardyti tokius principus:

Jei vyras ir moteris pasiliks naujojoje ir amžinojoje santuokos sandoroje, tai jie įgis išaukštinimą ir šlovę.

Jei vyras ir moteris pasiliks naujojoje ir amžinojoje santuokos sandoroje, tai jų ainija amžinai didės.

Jei vyras ir moteris pasiliks naujojoje ir amžinojoje santuokos sandoroje, tai jų santuoka galios visą amžinybę.

Jei vyras ir moteris pasiliks naujojoje ir amžinojoje santuokos sandoroje, tai jie taps panašūs į Dievą.

Perskaitykite šį pavyzdį.

3 pavyzdys. Jaunus vyrą ir moterį kunigystės įgaliojimu užantspauduoja šventoje šventykloje. Abu jie gyvena ištikimai tikėdami ir laikosi sandorų. Kokios Doktrinos ir Sandorų 132:19–21 mokomos tiesos taikomos po jų mirties? (Jų santuoka tęsis amžinai. Jie taps panašūs į savo Tėvą danguje ir bus palaiminti šlove, išaukštinimu ir amžina šeima.)

• Ką, jūsų manymu, turi daryti vyras ir žmona, kad išliktų santuokos sandoroje? (Atsakymai gali būti ir tokie: sekti Dievo žodžiu, paklusti visoms išgelbėjimo apeigoms, būti doriems ir vertiems, mylėti vienam kitą, drauge stengtis būti gerais tėvais, auginti vaikus dorai ir su meile ir reguliariai kartu vykti į šventyklą.)

Paprašykite, kad mokiniai tyliai perskaitytų Doktrinos ir Sandorų 132:22–25 ypač didelį dėmesį skirdami Viešpaties duotam į išaukštinimą vedančių „vartų“ ir „kelio“ apibūdinimui. Kol jie nepradėjo skaityti, paaiškinkite, kad 22 eilutėje pavartotas žodis ankšti čia reiškia siaurus, nukreipiančius ir neleidžiančius nuklysti nuo kurso.

• Kaip erdvių vartų ir plataus kelio palyginimas simbolizuoja dabartinėje visuomenėje egzistuojančias nuomones apie porų santykius ir santuoką? Kaip šios nuomonės skiriasi nuo naujos ir nesibaigiančios santuokos sandoros?

• Remdamiesi 22 ir 25 eilutėmispasakykite, kodėl daugeliui nepavyksta įžengti į siaurą kelią, vedantį link išaukštinimo? (Jie nepriima Jėzaus Kristaus, Jo nepažįsta, nesilaiko Jo įsakymų.)

• Ką, pasak 21–24 eilučių, turime daryti, kad pelnytume amžinąjį gyvenimą? (Apibendrinkite mokinių atsakymus, lentoje užrašydami tokį principą: Norėdami pelnyti išaukštinimą ir amžinąjį gyvenimą, turime pažinti Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų, tapti panašūs į Juos ir laikytis Jų įstatymų.)

Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 132:29–33 paaiškindami, kad Abraomas buvo ištikimas tikėdamas ir pakluso Viešpaties duotam amžinosios santuokos įstatymui ir kad jam buvo pažadėta, jog jo ainija amžinai didės.

Paliudykite, kad jei laikysimės Dievo įstatymų, galėsime gyventi su Juo ir gauti amžinąjį gyvenimą.

Sugrįžkite prie prieš pamoką lentoje užrašytų klausimų. Paprašykite mokinių atsakymus į tuos klausimus užsirašyti į sąsiuvinius ar Raštų studijavimo žurnalus. Skyrę pakankamai laiko, keletą mokinių galite pakviesti išsirinkti po klausimą ir pasidalyti savo nuomone su visa klase.

Užbaigdami parodykite savo šeimos nuotrauką. Išsakykite savo jausmus ir liudijimą apie amžinosios šeimos palaimas. Pakvieskite mokinius jau dabar ruoštis įžengti į šventyklą ir susituokti laikui ir visai amžinybei. Paliudykite apie Doktrinos ir Sandorų 132 pažadėtas palaimas ir džiaugsmą, kuris patiriamas ruošiantis santuokai šventykloje.

Komentarai ir kontekstas

Doktrinos ir Sandorų 132:5. Santuoka buvo „nustatyta prieš pasaulio įkūrimą“

Vyresnysis Raselas M. Nelsonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo išdėstė kelias su santuoka ir šeima susijusias tiesas:

„Žemė sukurta ir ši Bažnyčia sugrąžinta, kad šeimos galėtų būti sudaromos, užantspauduojamos ir išaukštinamos amžinai. […]

Ši sąjunga nėra vien tik tarp vyro ir žmonos, ji apima ir partnerystę su Dievu.

[…] Kai šeima yra užantspauduojama šventykloje, ji gali tapti tokia pat amžina, kokia yra pati Dievo karalystė“ („Celestialinė santuoka“, 2004 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Vyresnysis Nelsonas taip pat mokė:

„Santuoka suteikia didesnes galimybes pasiekti laimę nei bet kokie kiti žmonių santykiai. […]

Santuoka yra visuomeninės tvarkos liejykla, doros šaltinis ir amžinojo išaukštinimo pagrindas“ („Puoselėkime santuoką“, 2006 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

Doktrinos ir Sandorų 132:7. Šventoji Pažado Dvasia

Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas pareiškė:

„Pažado Šventoji Dvasia tai Šventoji Dvasia, uždedanti patvirtinantį antspaudą ant kiekvienos apeigos: krikšto, patvirtinimo, įšventinimo, santuokos. Pažadėta, kad palaimos ateis per ištikimą tikėjimą.

Jei žmogus pažeidžia sandorą, ar tai būtų krikšto, įšventinimo, santuokos ar kokia kita, Dvasia patraukia tą tvirtinantį antspaudą ir palaimos nebus duotos.

Visos apeigos užantspauduojamos pažadėtu apdovanojimu, pagrįstu ištikimybe. Pažeidus sandorą, Šventoji Dvasia nuima patvirtinimo antspaudą [žr. DS 76:52–53; 132:7]“ (Doctrines of Salvation, comp. Bruce R. McConkie, 3 vols. [1954–1956], 1:45).

Doktrinos ir Sandorų 132:19–20. „Tada jie bus dievai, […] kadangi jie tęsiasi“

Vyresnysis Parlis P. Pratas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo papasakojo, kaip pasikeitė jo gyvenimas supratus amžinosios santuokos doktriną:

„Tai Džozefas Smitas mane išmokė vertinti brangius tėvo ir motinos, vyro ir žmonos, brolio ir sesers, sūnaus ir dukters santykius.

Tai iš jo aš sužinojau, kad mano mylima žmona gali likti su manimi laikui ir visai amžinybei; ir kad vieną prie kito mus traukiantys švelnūs jausmai kilo iš amžinos dieviškos meilės šaltinio. Tai iš jo sužinojau, kad tuos švelnius jausmus galime puoselėti ir taip juos auginti ir stiprinti visą amžinybę, o mūsų nesibaigianti sąjunga pasireikš tokia nesuskaičiuojama palikuonių gausybe, kaip žvaigždžių danguje ar smėlio ant jūros kranto.

Tai iš jo sužinojau apie tikrąjį orumą ir likimą Dievo Sūnaus, apsisiautusio amžinąja kunigyste, patriarcho ir savo nesuskaičiuojamų palikuonių valdovo. Tai iš jo sužinojau, kad aukščiausio moteriško orumo apraiška yra būti karaliene ir kunigiene ir stovėti šalia savo vyro, ir per amžių amžius būti vis didėjančios gausybės palikuonių motina karaliene.

Ir anksčiau aš mylėjau, bet nežinojau kodėl. Bet dabar pamilau su visu tyrumu ir stiprumu tų išaukštintų jausmų, kurie pakylėja mano sielą nuo laikinųjų šio pasaulio dalykų ir plečiasi tarsi vandenynas. Pajutau, kad iš tiesų Dievas yra mano Dangiškasis Tėvas, o Jėzus – mano brolis, o mano mylima žmona yra nemirtinga, amžina palydovė, tarsi man duotas tarnaujantis ir paguodžiantis angelas, tarsi amžiams duota šlovės karūna. Trumpai tariant, dabar aš galiu mylėti ir dvasia, ir taip pat supratimu.

[…] Džozefas Smitas […] pakėlė uždangos kraštą ir leido man kartelį žvilgtelėti į amžinybę“ (Autobiography of Parley P. Pratt, ed. Parley P. Pratt Jr. [1938], 297–98).

1916 m. prezidentas Džozefas F. Smitas, jo patarėjai Pirmojoje Prezidentūroje ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo nariai pareiškė:

„Remdamiesi tuo, kiek žinome iš dieviškojo apreiškimo apie amžinojo tobulėjimo ir pasiekimų lygius, turime suprasti, kad tik prisikėlusios ir pašlovintos asmenybės gali tapti dvasinių palikuonių tėvais. Tik tokios išaukštintos sielos pasiekė brandą joms skirtame amžinojo gyvenimo kelyje; o jiems gimusios dvasios turės amžinuosiuose pasauliuose tinkama tvarka praeiti kelis etapus arba būvius, per kuriuos jų pašlovintieji tėvai įgijo išaukštinimą“ (“The Father and the Son: A Doctrinal Exposition by the First Presidency and the Quorum of the Twelve Apostles,”, Ensign, Apr. 2002, 18).

Doktrinos ir Sandorų 132:22–25. Kas yra „gyvenimų tąsa“ ir „mirtys“?

Vyresnysis Briusas R. Makonkis mokė:

„Tie, kurie įgyja amžinąjį gyvenimą (išaukštinimą), taip pat gauna amžinuosius gyvenimus – tai reiškia, kad prisikėlę jie turės amžinąjį „prieaugį“, „sėklų tąsą“, „gyvenimų tąsą“. Jų dvasiniai palikuonys „tęs[is] tokie pat nesuskaičiuojami kaip žvaigždės; arba lygiai taip nesuskaičiuojami, kaip nesuskaičiuojamos pajūrio smiltys“. (DS 131:1–4; 132:19–25, 30, 55.)“ (Mormon Doctrine, 2nd ed. [1966], 238; taip pat žr. Doctrine and Covenants Student Manual, 2nd ed. [Church Educational System manual, 2001], 330).

Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas paaiškino:

„Čia [Doktrinos ir Sandorų 132:25] paminėta sąvoka „mirtys“ nurodo visų, atmetusių šią amžinąją santuokos sandorą atkirtimą, kai jiems nesuteikiama išaukštinimo ir palikuonių tęstinumo galia. Likimas be palikuonių ir šeimos organizacijos veda į „mirtis“ arba į galimybės turėti palikuonių ateinančiame gyvenime pabaigą“ (Church History and Modern Revelation, 2 vols. [1953], 2:360; taip pat žr. Doctrine and Covenants Student Manual, 330).