1831 m. birželį Viešpats įsakė Džozefui Smitui ir kitiems vyresniesiems surengti Bažnyčios konferenciją Misūrio valstijoje (žr. DS 52:2). Paklusdami įsakymui Džozefas Smitas ir kiti nukeliavo maždaug 1448 kilometrus iš Ohajo į Misūrį. Atvykęs į Misūrį pranašas gavo apreiškimą, kuris dabar užrašytas Doktrinos ir Sandorų 57 skyriuje. Šiame skyriuje Viešpats apreiškė Sionės miesto vietą, įvykdydamas anksčiau šventiesiems duotą pažadą (žr. DS 52). Viešpats taip pat davė nurodymus keliems asmenims dėl jų vaidmens įtvirtinant Sionę.
Paprašykite mokinių pagalvoti apie laiką, kada jie nekantriai kažko laukė, galbūt šventės ar gimtadienio pokylio, tarnystės misijoje, lankymosi šventykloje, dovanos arba apsilankymo pas mylimą žmogų. Paklauskite mokinių, kaip jie jautėsi jų laukiamam įvykiui artėjant.
Kodėl šis įvykis toks svarbus jums?
Kaip jūsų veiksmai atspindėjo jaudulį dėl to įvykio?
Priminkite mokiniams, kad per Džozefui Smitui duotus apreiškimus šventieji sužinojo, kad Sionė bus kažkur Misūryje (žr. DS 52:2, 5, 42). Paaiškinkite, kad po to, kai Viešpats pašaukė kelis iš pirmųjų šventųjų keliauti iš Ohajo į Misūrį, daug Bažnyčios narių labai troško sužinoti tikslią Sionės miesto vietą.
Kad padėtumėte mokiniams suvokti šventųjų entuziazmą statyti Sionę, paprašykite vieno mokinio perskaityti šį pasakojimą apie seserį Polę Knait. Likusių mokinių paprašykite pasiklausyti, kaip sesers Knait veiksmai atspindėjo tai, kaip ji laukė Sionės įkūrimo.
„Sesuo Knait, Njuelo motina ir Kolzvilio skyriaus narė, keliaudama į Sionę rizikavo gyvybe. Polės sveikata silpo, tačiau jos noras pamatyti pažadėtąją žemę buvo toks didelis, kad ji nenorėjo būti palikta Ohajuje. […] Jos sūnus rašė: „Pagrindinis, arba vienintelis, jos troškimas buvo įkelti koją į Sionės žemę, kad jos kūnas būtų palaidotas toje žemėje.“ […] Vėliau jis užrašė, kad „Viešpats išpildė jos širdies troškimą ir ji išgyveno ir stovėjo toje žemėje“ [Scraps of Biography: Tenth Book of the Faith-Promoting Series (1883), 70; taip pat žr. History of the Church, 1:199]. Polė mirė praėjus dviem savaitėms po to, kai atvyko į Sionės žemę, ir buvo pirmoji pastarųjų dienų šventoji, palaidota Misūryje“ (Church History in the Fulness of Times, 2nd ed. [Church Educational System manual, 2003], 105).
Priminkite mokiniams, kad trys grupės buvo pašauktos keliauti maždaug 1448 kilometrus į Misūrį: pranašas ir nedidelė grupelė vyresniųjų (žr. DS 52, 53), grupė misionierių, pašauktų pamokslauti pakeliui (žr. DS 52) ir Njuelo Knaito vadovaujami Kolzvilio šventieji (žr. DS 54).
Paaiškinkite, kad atvykęs į Misūrį pranašas pasiteiravo Viešpaties, kad sužinotų daugiau apie tai, kur turi būti Sionės miesto vieta ir kada jis turi būti pastatytas. Viešpaties atsakymas yra užrašytas Doktrinos ir Sandorų 57 skyriuje. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 57:1–3. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kur, pasak Viešpaties, turi būti statomas Sionės miestas.
Kur turėjo būti statomas Sionės miestas? (Independense, Džeksono apygardoje, Misūrio valst.)
Kur Sionės žemėje turėjo būti pastatyta šventykla? (Independense, Misūrio valst., Sionės centrinėje vietoje.)
Paprašykite mokinių dar kartą tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 57:3 ir ieškoti, kas, pasak Viešpaties, turėjo būti Independense, Misūrio valst., Sionės centrinėje vietoje.
Ką Viešpats nurodė turint būti Independense, Misūryje, arba Sionės centrinėje vietoje? (Mokiniams atsakius lentoje užrašykite tokią tiesą: Šventykla yra Sionės centrinėje vietoje.)
Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 57:4–6 paaiškindami, kad Viešpats įsakė šventiesiems supirkti žemes Džeksono apygardoje, Misūrio valst., ir aplinkui, nes tai suteikė jiems teisę pradėti statyti Sionę ir pastatyti šventyklą.
Viešpats duoda nurodymus keliems asmenims dėl jų vaidmens įsteigiant Sionę
Paprašykite dviejų mokinių klasės priekyje suvaidinti pagal tokį scenarijų (galite pasikalbėti su tais dviem mokiniais prieš pamoką ir suteikti jiems laiko pasiruošti):
Vienas mokinys paklausia kito, kodėl šis pastaruoju metu nesilanko Bažnyčios susirinkimuose ar veiklose. Antrasis atsako, kad jis nesijaučia reikalingas. Tas mokinys nėra jaunimo klasės ar kvorumo vadovas ir mano, kad iš jo nėra jokios naudos kitiems grupės nariams.
Antram mokiniui išsakius, kas neramina, paklauskite mokinių, ką jie atsakytų, siekdami padėti tam mokiniui. Jiems išsakius savo mintis paprašykite jų nagrinėti Doktrinos ir Sandorų 57 skyriaus likusias eilutes ir ieškoti principo, kuris padėtų šiam vaikinui arba merginai.
Mokinius suskirstykite poromis. Kiekvienai porai paskirkite po vieną iš lentoje surašytų Raštų ištraukų. Paprašykite mokinių perskaityti jiems paskirtas ištraukas ir ieškoti atsakymų į čia pateiktus klausimus. Tuos klausimus galite surašyti lentoje.
Kam Viešpats pavedė įkurti Sionę?
Ką tam asmeniui buvo pavesta padaryti?
Skyrę pakankamai laiko, mokinių paprašykite papasakoti, ką rado. Paaiškinkite, kad kiekvienas asmuo, kuriam buvo patariama įsikurti Misūryje, turėjo dovanų arba talentų, kurių reikėjo siekiant įkurti Sionę.
Ko Viešpaties pamokymas moko mus apie tai, kaip Jis stato savo karalystę? (Mokiniai gali pasakyti kitais žodžiais, bet jie turėtų išreikšti tokį principą: Turime panaudoti savo stipriąsias savybes, kad padėtume statyti Viešpaties karalystę, kai Jis pašaukia mus tai daryti. Užrašykite šį principą lentoje. Galite mokiniams pasiūlyti Raštuose užsirašyti šį teiginį šalia 8–13 eilučių.)
Kaip tos tiesos supratimas galėtų padėti tam vaikinui arba merginai toje suvaidintoje situacijoje?
Kad padėtumėte mokiniams suprasti šią tiesą ir jos svarbą jiems, užrašykite lentoje šiuos klausimus ir paprašykite mokinių atsakyti į juos klasės užrašuose arba Raštų studijavimo žurnaluose:
Kokios yra jūsų stipriosios savybės?
Kaip jūsų stipriosios savybės galėtų palaiminti jūsų šeimą ir Bažnyčią?
Skyrę pakankamai laiko, kelių mokinių paprašykite atsakymus pasakyti visai klasei.
Paraginkite mokinius papasakoti pavyzdžius, kaip jų pažįstami žmonės stiprino Bažnyčią panaudodami savo stipriąsias savybes, dvasines dovanas arba turimus įgūdžius. Baikite paliudydami, kad kiekvienas jūsų mokinys turi svarbų vaidmenį kuriant Viešpaties karalystę. Pasiūlykite jiems naudoti savo stipriąsias savybes, kad laimintų savo šeimas ir Bažnyčią.
Prezidentas Spenseris V. Kimbolas paaiškino, ką galime daryti, kad išliktume sutelkę dėmesį į šventyklą ir padėtume savo vaikams sutelkti dėmesį į ją nuo mažumės:
Paveikslėlis
Prezidentas Spenseris V. Kimbolas
„Būtų šaunu, jeigu […] gimdytojai kiekviename miegamajame pakabintų po šventyklos paveikslėlį, kad berniukas arba mergaitė nuo kūdikystės galėtų kasdien žiūrėti į tą paveikslėlį ir jis taptų jų gyvenimo dalimi. Kai jie sulauks amžiaus, kada turės priimti labai svarbų sprendimą [dėl santuokos šventykloje], tas sprendimas bus jau priimtas“ (The Teachings of Spencer W. Kimball, ed. Edward L. Kimball [1982], 301).
Prezidentas Hovardas V. Hanteris taip pareiškė apie šventyklos svarbą Bažnyčios nariams:
Paveikslėlis
Prezidentas Hovardas V. Hanteris
„Būkime iš tiesų šventykloje besilankanti ir šventyklą mylinti liaudis. […] Paverskime šventyklą, garbinimą šventykloje, šventyklos sandoras ir šventyklinę santuoką mūsų didžiausiu tikslu žemėje ir svarbiausiu žemišku patyrimu“ (“A Temple-Motivated People,” Ensign, Feb. 1995, 5).