Doktrinos ir Sandorų 121:11–33

Įvadas

Doktrinos ir Sandorų 121 skyrius tai ištrauka iš 1839 m. kovo 20 d. datuojamo Džozefo Smito laiško, kurį jis šventiesiems parašė Liberčio kalėjime. Doktrinos ir Sandorų 121:11–33 aprašoma nelabuosius ištiksianti rūstybė ir pažadamas apreiškimas uoliesiems.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Doktrinos ir Sandorų 121:11–25

Gelbėtojas nupasakoja, kokiomis rūstybėmis ištiks šventųjų persekiotojus

Prieš pamoką lentoje užrašykite šį teiginį: „Mormonai turi būti laikomi priešais ir turi būti išnaikinti.“

Pamokos pradžioje paprašykite mokinių įsivaizduoti, kad išeidami iš namų vieną rytą jie randa tokį pranešimą, pritvirtintą prie savo namų durų.

Ar bijotumėte išeiti iš namų? Kur kreiptumėtės pagalbos? Kaip jaustumėtės sužinoję, kad šio pareiškimo atsiradimą nulėmė vienas iš jūsų buvusių draugų?

Kad padėtumėte mokiniams suprasti Doktrinos ir Sandorų 121 skyriaus istorinį kontekstą, paaiškinkite, kad keli anksčiau Džozefui Smitui ištikimi draugai nusigręžė nuo jo. Du iš šių buvusių draugų, Tomas B. Maršas ir Orsonas Haidas, buvo Dvylikos Apaštalų Kvorumo nariai. Abu šie vyrai pasirašė parodymus (tvirtinimus su priesaika) melagingai kaltindami, kad Džozefas Smitas ir kiti Bažnyčios nariai planuoja išvyti priešus degindami ir naikindami jų turtą. Dėl šių parodymų Misūrio gubernatorius išleido įsaką, žinomą išnaikinimo įsako pavadinimu, tvirtindamas, kad visi mormonai turi būti išnaikinti arba išvaryti iš valstijos. Lentoje užrašytas teiginys yra tiksli to išnaikinimo įsako citata. (Tomas B. Maršas buvo pašalintas iš bažnyčios 1839 m. kovo 17 d. ir pakartotinai pakrikštytas 1857 m. liepos 16 d. Orsonas Haidas buvo pašalintas iš Dvylikos Kvorumo 1839 m. gegužės 4 d. ir 1839 m. birželio 27 d. grąžintas į kvorumą.)

Priminkite mokiniams, kad Doktrinos ir Sandorų 121–123 skyriuose pateikiamos ištraukos iš įkvėpto laiško, kurį 1839 m. kovą pranašas Džozefas Smitas parašė šventiesiems kalėdamas Liberčio kalėjime. Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 121:11–17 ir rasti, ką pranašas sužinojo iš Viešpaties apie tuos, kurie kaltino Viešpaties tarnus nusižengimais. Paprašykite jų papasakoti, ką rado.

Kaip manote, ką reiškia sakinys „jų viltis bus sužlugdyta ir jų ketinimai ištirps“? (Kovojančiųjų prieš Viešpaties tarnus kėslai nepavyks.)
Remdamiesi 13 ir 17 eilutėmis, pasakykite Viešpaties nurodytas priežastis, dėl kurių kai kurie žmonės Viešpaties tarnus kaltino nusidėjus? (Nes kaltinančiųjų „širdys sugedę“ ir jie „patys yra nuodėmės tarnai“ ir „nepaklusnumo vaikai“.)

Kelis mokinius pakvieskite pakaitomis garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 121:18–22. Paprašykite mokinių Raštuose sekti pasakojimą ir pabandyti surasti, kokios papildomos pasekmės užgrius tuos, kurie melagingai kaltina šventuosius. Paprašykite mokinių papasakoti, ką rado. Galite paaiškinti, kad būti „atkirsti[ems] nuo [Viešpaties] namų apeigų“ (19 eilutė) reiškia prarasti šventyklos apeigų duotas palaimas, arba būti atskirtiems nuo jų.

Papasakokite, kad melagingi atsimetusių Bažnyčios narių tvirtinimai kartu su gubernatoriaus išleistu išnaikinimo įsaku paskatino gaujas dar labiau persekioti šventuosius. Garsiai perskaitykite šį pasakojimą, kuriame vardijami neteisingo elgesio su šventaisiais pavyzdžiai:

1838 m. spalio 30 d., praėjus vos trims dienoms po išnaikinimo įsako, maždaug 240 vyrų atvyko į Honsmiliu vadinamą mormonų gyvenvietę. Moterys su vaikais pabėgo į mišką, o vyrai pasislėpė kalvio dirbtuvėse. Vienas iš šventųjų vadovų Deividas Evansas prašydamas taikos pamojavo kepure. Jam atsakė šimto šautuvų, daugelis kurių buvo nutaikyti į kalvio dirbtuvę, šūviai. Gaujos nariai be gailesčio šaudė į visus, kuriuos tik matė: į moteris, pagyvenusius vyrus ir vaikus. Amanda Smit pagriebė dvi savo dukreles ir drauge su Mere Stedvel pabėgo per malūno užtvanką. Amanda prisiminė: „Nors mes buvome tik moterys su pažeidžiamais vaikais, bėgančios gelbėti savo gyvybių, tie demonai šaudė ir šaudė, bandydami mus nužudyti“ (iš Andrew Jenson, The Historical Record, July 1886, 84).

Gaujos nariai įsiveržė į dirbtuves ir radę jose dešimtmetį Amandos Smit sūnų Sardijų Smitą, besislepiantį po kalvio dumplėmis, jį nužudė. Vienas iš vyrų vėliau paaiškino: „Iš lervų išsirita utėlės, taigi, jei jis liktų gyvas, taptų mormonu“ (iš Jenson, The Historical Record, Dec. 1888, 673; taip pat žr. James B. Allen and Glen M. Leonard, The Story of the Latter-day Saints [1976], 127–128). Alma Smitas, septynmetis Sardijaus brolis, tapo savo tėvo ir brolio žudynių liudininku, o pats buvo sužeistas į klubą. Gaujos nariai jo nerado, o vėliau per maldą ir tikėjimą jis stebuklingai pasveiko. Nors keli vyrai kartu su moterimis ir vaikais per upę pabėgo į kalnus, žuvo bent 17 žmonių ir apie 13 buvo sužeisti. (Church History in the Fulness of Times Student Manual [Church Educational System manual, 2003], 201, 203–4; History of the Church 3:183–87.) Nė vienas šios smurtaujančios gaujos dalyvis nei Misūrio, nei federalinių teisėsaugos institucijų nebuvo už nusikaltimus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Kaip jaustumėtės, jei jums tektų patirti tokius žiaurumus? Kaip jaustumėtės sužinoję, kad jūsų užpuolikams neteks atsakyti už jų veiksmus?

Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 121:23–25 ir rasti frazes, rodančias, kad šventųjų priešai turės atsakyti prieš Dievą.

Kokius principus sužinome iš 23–25 eilučių? (Mokiniams atsakinėjant pabrėžkite ir lentoje užrašykite šiuos principus: Viešpats mato ir žino visus mūsų darbus. Kovojantieji prieš Viešpatį ir Jo žmones sulauks Dievo teismo Jo skirtu laiku.)

Paprašykite mokinių prisiminti, ar jiems yra tekę matyti žmones elgiantis neteisiai ir išvengiant greitų pasekmių.

Kaip 23–25 eilutėse rasti principai yra susiję su dabar vykstančiais įvykiais, kai rodos, kad, darydami nedorybes, žmonės išvengia pasekmių?

Doktrinos ir Sandorų 121:26–33

Dievas pažada per Šventąją Dvasią apreikšti amžinąsias tiesas

Jei galite, parodykite paveikslą Džozefas Smitas Liberčio kalėjime (Evangelijos paveikslų knyga [2009], 97 pav.; taip pat žr. LDS.org.)

Kokių sunkumų Džozefas Smitas ir jo bendražygiai patyrė Liberčio kalėjime?

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 121:26. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, kokią tiesą, kalėdamas Liberčio kalėjime, užrašė Džozefas Smitas.

Kokią tiesą Džozefas Smitas užrašė 26 eilutėje? (Mokiniai turėtų įvardyti šį principą: Savo Šventąja Dvasia Dievas duos mums pažinimą.)

Padėdami mokiniams suprasti, kaip ši tiesa jiems gali padėti iškilus sunkumams, pakvieskite vieną mokinį perskaityti vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo liudijimą:

„Su Viešpačiu galite bendrauti pačiu švenčiausiu, apreiškiančiu, giliai pamokančiu būdu pačiais vargingiausiais savo gyvenimo momentais – blogiausiomis aplinkybėmis, kęsdami skaudžiausias neteisybes, pačiose beviltiškiausiose situacijose susidūrę su didžiausiu priešiškumu“ (“Lessons from Liberty Jail,” Ensign, Sept. 2009, 28).

Kaip per Šventąją Dvasią gaunamas pažinimas padeda mums susidūrus su sunkumais?
Kaip per Šventąją Dvasią gautas pažinimas arba jos vadovavimas padėjo jums sunkumų metu? (Priminkite mokiniams, kad nedera pasakoti apie per daug šventus ir asmeniškus dalykus.)

Geriau paaiškinti 26 eilutėje mokinių rastus principus galite pakvietę kurį nors vieną mokinį perskaityti šį Liusi Mak Smit pasakojimą, kaip ji po to, kai buvo suimti Džozefas ir Hairumas ir jiems buvo grasinama mirtimi, per Šventąją Dvasią gavo pažinimą ir buvo paguosta:

„Sielvarto prislėgta sulaukiau paguodos, stipresnės už žemišką nuraminimą. Mane pripildė Dievo Dvasia ir pranašystės dovana išgirdau žodžius: „Tenurimsta tavo širdis dėl vaikų, jie nenukentės nuo priešų.“ […] Tai nuramino mane ir aš pasiruošiau paguosti savo vaikus. Papasakojau jiems, kas man buvo apreikšta, ir tai juos labai paguodė“ (History of Joseph Smith by His Mother, ed. Preston Nibley [1958], 291).

Kaip tuo sunkiu persekiojimų metu Viešpaties pažadas per Šventąją Dvasią duoti apreiškimus paguodė Džozefą Smitą ir šventuosius?

Apibendrinkite 26–33 eilutes paaiškindami, kad Viešpats pažadėjo apreikšti tokį pažinimą, kuris „nebuvo apreikštas nuo pasaulio pradžios“ (DS 121:26), ir suteikti šlovingas palaimas visiems tiems, „kurie narsiai ištvėrė dėl Jėzaus Kristaus Evangelijos“ (DS 121:29).

Pasakykite mokiniams, kad Doktrinos ir Sandorų 121:33 pranašas Džozefas Smitas pateikė palyginimus, kad šventieji suprastų, jog Viešpats daug galingesnis nei tie, kurie persekiojo šventuosius ir mėgino sužlugdyti Dievo darbą.

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 121:33. Paprašykite klasės sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kokius vaizdinius Džozefas pavartojo apibūdindamas Dievo galią. („Tekantys vandenys“ ir „Misūrio upė“. Galite paaiškinti, kad Misūrio upė tai didelė ir galinga upė, prie kurios gyveno ir apie kurią žinojo daugelis šventųjų.)

Paprašykite mokinių prisiminti tokius jų matytus sraunius vandenis kaip upė arba kalnų upelis. Paprašykite jų taip pat prisiminti matytus stovinčius vandenis, pavyzdžiui, prūdą. Jei turite tokią galimybę, pademonstruokite šių skirtingų vandenų nuotraukas.

Kokio principo galime išmokti iš šios eilutės? (Padėkite mokiniams įvardyti šį principą: Niekas negali sustabdyti Dievo darbo.)
Kaip jaučiatės žinodami, jog Viešpaties darbas vyks toliau, nepaisant pasipriešinimo?

Baigdami galite trumpai priminti principus, kurių mokiniai išmoko studijuodami Doktrinos ir Sandorų 121 skyrių. Pakvieskite mokinius pasidalyti mintimis apie tai, kaip savo gyvenime jie gali vadovautis šiais principais. Taip pat galite ir patys paliudyti, kaip šios tiesos palaimino jus.

Komentarai ir kontekstas

Doktrinos ir Sandorų 121:16. „Pakels kulną prieš mano pateptuosius“

Prezidentas Boidas K. Pakeris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pastebėjo:

„Kaip ir visada, bus daug pasakyta ir parašyta, kad jį [Džozefą Smitą] sukompromituotų. Visada buvo, yra ir bus tų, kurie landžios po 200 metų senumo dulkes, tikėdamiesi surasti ką nors, ką Džozefas nepagrįstai pasakė ar padarė, kad jį pažemintų.

Apreiškimuose rašoma apie tuos, „kurie pakels kulną prieš mano pateptuosius, – sako Viešpats, – ir šauks: Jie nusidėjo, – kai šie nenusidėjo prieš mane, – sako Viešpats, – bet padarė tai, kas derėjo mano akyse, ir ką aš jiems įsakiau“ (DS 121:16). Iš tikrųjų, jų laukia labai griežtos bausmės“ („Mormono Knyga: dar vienas Jėzaus Kristaus testamentas – aiškūs ir vertingi dalykai“, 2005 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).