9 pamoka
Džozefo Smito – Istorijos 1:27–54; Doktrinos ir Sandorų 2
Įvadas
Jaunasis Džozefas Smitas toliau tvirtino matęs regėjimą, dėl to nuolat buvo persekiojamas. Apie tą laikotarpį jis sakė: „Aš dažnai įpuldavau į daugybę kvailų klaidų ir parodžiau jaunystės silpnybes“ (Džozefo Smito – Istorijos 1:28). Vieną vakarą, kai jam buvo 17 metų, jis meldė atleidimo ir teiravosi apie savo padėtį Dievo akyse. Jam apsireiškė angelas Moronis ir pareiškė, kad Dievas yra paruošęs Džozefui darbą. Viena iš to darbo dalių buvo senovės metraščio, išraižyto ant aukso plokštelių, vertimas. Aiškindamas Džozefo vaidmenį Evangelijos sugrąžinimo darbe, Moronis pacitavo keletą pranašysčių iš Biblijos, viena kurių buvo Malachijo pranašystė apie Elijos sugrįžimą. Kitą dieną Džozefas Smitas nuėjo į vietą, kurioje, pasak Moronio, buvo paslėptos aukso plokštelės. Ten jis iš Moronio gavo papildomų nurodymų.
Pasiūlymai, kaip mokyti
Džozefo Smito – Istorijos 1:27–29
Džozefas Smitas meldžia atleidimo
Pakvieskite mokinius prisiminti, ko išmoko iš jaunojo Džozefo Smito pavyzdžio. Galite pakviesti kelis mokinius pasakyti jų išmoktą ir jiems padėjusį principą. Tada pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Džozefo Smito – Istorijos 1:27–29. Prieš skaitant paminėkite, kad šiose eilutėse aprašyti įvykiai nutiko, kai Džozefas buvo 14–17 metų amžiaus. Paskatinkite mokinius pritaikyti šias eilutes sau ir rasti Džozefo Smito išgyvenimus, panašius į tai, ką jie patyrė.
-
Kokie Džozefo Smito jaunystėje patirti išgyvenimai panašūs į jūsiškius? (Priminkite mokiniams, kad jiems nederėtų dalytis tokia patirtimi, kuri yra pernelyg asmeniška.)
-
Pagal tai, kas parašyta Džozefo Smito – Istorijos 1:28 pabaigoje, atsakykite, ką Džozefas sakė apie savo pagundas ir klaidas? (Jis nebuvo padaręs jokios rimtos nuodėmės, tačiau kartais jautė, kad nesielgia taip, kaip derėtų elgtis Dievo pašauktajam.)
-
Ką Džozefas Smitas darė dėl kaltės, kurią jautė dėl savo nuodėmių? (Jis meldė atleidimo ir teiravosi dėl savo padėties Dievo akyse.)
-
Ko galime pasimokyti iš Džozefo Smito pavyzdžio?
Mokiniams atsakinėjant į šį klausimą, padėkite jiems atpažinti tokias tiesas:
Kai suprantame nusidėję ir dėl to gailimės, galime melstis Dangiškajam Tėvui ir prašyti atleidimo.
Galime melstis, kad žinotume savo padėtį Dievo akyse.
-
Ką, jūsų manymu, reiškia žinoti savo padėtį Dievo akyse? (Gali reikti paaiškinti, kad norėti sužinoti savo padėtį Dievo akyse reiškia norėti sužinoti, ar Dievas mumis patenkintas.)
-
Kodėl mums svarbu žinoti apie savo padėtį Dievo akyse?
Pakvieskite mokinį perskaityti toliau pateiktą vyresniojo Nylo L. Anderseno iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Paaiškinkite, kad vyresniojo Anderseno patarimas gali padėti sužinoti savo padėtį Dievo akyse.
„[Galime] nuolankiai kreiptis į Viešpatį: „Tėve, ką norėtum, kad aš daryčiau?“ Atsakymai ateina. Jaučiame, ką turėtume pakeisti savo gyvenime. Viešpats mums kalba mūsų mintyse ir širdyje“ („[Atgailaukite]… kad galėčiau jus išgydyti“, 2009 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Paliudykite apie mokinių aptartas tiesas. Patikinkite mokinius, kad Dangiškasis Tėvas yra pasirengęs mums atleisti, jeigu naudosime tikėjimą Jėzumi Kristumi ir darysime visa, ko reikia, kad atgailautume dėl savo nuodėmių.
Džozefo Smito – Istorijos 1:30–35
Angelas Moronis apsireiškia Džozefui Smitui
Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Džozefo Smito – Istorijos 1:30 ir rasti, kas nutiko, kai Džozefas Smitas meldė atleidimo. Paprašykite jų papasakoti, ką surado. Parodykite paveikslą „Džozefui Smitui jo kambaryje apsireiškia Moronis“ (Evangelijos paveikslų knyga [2009 m.], 91 pav.; taip pat žr. internete adresu LDS.org).
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Džozefo Smito – Istorijos 1:32–33, o likusiųjų paprašykite rasti, kokia buvo pirmoji Moronio žinia Džozefui Smitui.
-
Ką Moronis sakė apie Džozefo Smito ateitį? (Mokiniai turėtų paminėti, kad Dievas buvo Džozefui Smitui paruošęs darbą.)
-
Moronis sakė, kad Džozefo Smito vardas „bus vartojamas geram ir piktam tarp visų tautų“. Ar kada tai pastebėjote? Kada?
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Džozefo Smito – Istorijos 1:34–35. Likusiuosius pakvieskite sekti skaitomą tekstą ir rasti, ko Moronis mokė apie tai, koks darbas laukia Džozefo.
-
Kaip bus išversta knyga? (Naudojant tam Dievo paruoštus akmenis, vadinamus Urimais ir Tumimais.)
Paaiškinkite, kad kitose artimiausiose pamokose mokiniai sužinos apie Džozefo Smito pastangas išversti Mormono Knygą ir ją išleisti.
Džozefo Smito – Istorijos 1:36–49; Doktrinos ir Sandorų 2
Moronis duoda nurodymus Džozefui Smitui
Apibendrinkite Džozefo Smito – Istorijos 1:36–42 paaiškindami, jog Moronis citavo pranašystes, esančias Biblijoje, kad paaiškintų Džozefui Smitui jo vaidmenį sugrąžinant Evangeliją. (Mokiniams galite pasiūlyti pasižymėti šiose eilutėse paminėtas Raštų ištraukas. Pavyzdžiui, 40 eilutėje mokiniai galėtų pasižymėti frazę „vienuoliktą Izaijo knygos skyrių“.)
Atkreipkite mokinių dėmesį, kad pranašystė cituojama Džozefo Smito – Istorijos 1:38–39, taip pat užrašyta Doktrinos ir Sandorų 2 skyriuje. Tai vienas iš pirmųjų šio Evangelijos laikotarpio apreiškimų, duotų Džozefui Smitui, kai jam buvo 17 metų.
Taip pat galite paminėti, jog ši pranašystė tokia svarbi, kad ji užrašyta ir Senajame Testamente (žr. Malachijo 3:23–24), Naujajame Testamente (žr. Luko 1:17) ir Mormono Knygoje (žr. 3 Nefio 25:5–6).
Prieš pamoką padarykite šios lentelės kopijas. Lentelę perkirpkite į tris dalis. Padalykite mokinius į tris grupes ir kiekvienai grupei duokite po vieną lentelės dalį. Kiekvienos grupės paprašykite išstudijuoti paskirtą eilutę ir pranašo paaiškinimą apie ją. Taip pat paprašykite, kad savais žodžiais apibendrintų jiems duotą eilutę ir atsakytų į klausimą arba klausimus lapeliuose.
1 grupė
Doktrinos ir Sandorų 2:1. Kas yra Elija? Kokią kunigystės galią, pasak Moronio, turėjo sugrąžinti Elija?
„Elija buvo didis pranašas su didele Dievo suteikta galia. Jis turėjo didžiausią galią, kokią Dievas suteikia savo vaikams: jis turėjo užantspaudavimo galią, galią surišti žemėje taip, kad tai būtų surišta danguje“ (Prezidentas Henris B. Airingas, „Sujungtos širdys“, 2005 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
2 grupė
Doktrinos ir Sandorų 2:2. Kas tie tėvai ir vaikai, apie kuriuos kalbama eilutėje?
„Pranašystėje, kad jis „vaikų širdyse pasodins jų tėvams duotus pažadus“, tėvai yra Abraomas, Izaokas ir Jokūbas, kuriems ir buvo duoti tie pažadai. Kas pažadėta? Jiems pažadėtas šeimos prieaugis amžinybėje“ (Elder Bruce R. McConkie, Millennial Messiah [1982], 267).
„Pranašystėje, kad „jis atvers […] vaikų širdis tėvams“, tėvai yra mūsų mirę protėviai, kurie mirė nesulaukę privilegijos gauti Evangeliją, tačiau gavo pažadą, kad ateis laikas, kai jiems bus suteikta ta privilegija. Vaikai yra gyvieji, kurie ruošia genealogijos duomenis ir atlieka vikarines apeigas šventyklose“ (President Joseph Fielding Smith, Doctrines of Salvation, ed. Bruce R. McConkie, 3 vols. [1954–56], 2:127).
3 grupė
Doktrinos ir Sandorų 2:3. Kodėl nesugrąžinus užantspaudavimo galios žemė būtų visiškai nuniokota?
„Kodėl žemė būtų nuniokota? Paprasčiausiai todėl, kad jeigu nebūtų sujungiančios grandies tarp tėvų ir vaikų – tai reiškia darbą už mirusiuosius – tuomet visi būtume atmesti; visas Dievo darbas žlugtų ir būtų visiškai nuniokotas“ (Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas, Doctrines of Salvation, ed. Bruce R. McConkie, 3 vols. [1954–56], 2:122).
Mokiniams pasiruošus, pakvieskite kiekvienos grupės mokinius garsiai perskaityti savo apibendrinimus ir atsakymus. Mokinių atsakymuose turėtų atsispindėti šios tiesos:
Doktrinos ir Sandorų 2:1: Dievas prieš Antrąjį Jėzaus Kristaus atėjimą atsiųs Eliją žemėn sugrąžinti užantspaudavimo galią.
Doktrinos ir Sandorų 2:2: Mūsų širdys gali atsigręžti į mūsų protėvius ir mes galime už juos atlikti apeigas šventykloje.
Doktrinos ir Sandorų 2:3: Be galios, sujungiančios šeimas visai amžinybei, žemė būtų sunaikinta per Jėzaus Kristaus Antrąjį atėjimą.
Jei esate užantspauduoti šventykloje, galite parodyti savo šeimos nuotrauką. Jei dar nesate užantspauduoti, papasakokite, kaip nekantriai to laukiate. Glaustai paaiškinkite, kad mokiniai, studijuodami Doktrinos ir Sandorų 110 skyrių, sužinos, kad Elija suteikė užantspaudavimo galią pranašui Džozefui Smitui.
Atkreipkite mokinių dėmesį į Džozefo Smito – Istorijos pasakojimą, kad paskelbęs pranašystę apie Elijos sugrįžimą, Moronis paskelbė ir kitas su Sugrąžinimu susijusias pranašystes. Tada jis davė tolimesnius nurodymus dėl aukso plokštelių ir pasišalino (žr. Džozefo Smito – Istorijos 1:42–43). Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Džozefo Smito – Istorijos 1:44–45. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomas eilutes ir rasti, kas nutiko po to, kai Moronis pasišalino. Mokiniams suvokus, kad tąnakt Moronis vėl sugrįžo ir pakartojo tą pačią žinią, pakvieskite juos greitai perskaityti Džozefo Smito – Istorijos 1:46–49 ir suskaičiuoti, kiek kartų Moronis Džozefui Smitui pakartojo tą pačią žinią.
-
Kiek kartų Moronis pakartojo žinią Džozefui Smitui? (Keturis kartus.)
-
Kokie mokymai ar pranešimai kartojami Raštuose, Bažnyčios pamokose ir visuotinės konferencijos kalbose?
-
Kaip mums padeda tai, kad Viešpats ir Jo tarnai kartoja savo mokymus?
Paraginkite mokinius studijuojant Raštus atkreipti dėmesį į besikartojančius mokymus ir apmąstyti tų mokymų svarbą.
Džozefo Smito – Istorijos 1:50–54
Džozefas nueina prie kalno ir randa metraštį, Urimus ir Tumimus ir antkrūtinį
Apibendrinkite Džozefo Smito – Istorijos 1:50–51 paaiškindami, kad Džozefas pakluso Moronio paliepimui ir savo tėvui papasakojo apie tos nakties įvykius. Jo tėvas juo patikėjo ir patarė daryti tai, ką jam liepė Moronis, todėl Džozefas nuėjo į vietą, kur kalvoje buvo paslėptos aukso plokštelės. Paprašykite trijų mokinių pakaitomis garsiai perskaityti Džozefo Smito – Istorijos 1:52–54, o likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą. Kad įsitikintumėte, jog mokiniai gerai supranta šiose eilutėse aprašytus įvykius, paprašykite jų savo žodžiais pasakyti, kas nutiko. Praneškite, kad kitoje pamokoje jie aptars įvykius, susijusius su laikotarpiu, kai Džozefui buvo leista pasiimti plokšteles.
Galite baigti paliudydami apie šioje pamokoje aptartas tiesas ir pakviesdami mokinius paklusti gautam Dvasios raginimui pritaikyti tiesas savo gyvenime.
Komentarai ir kontekstas
Džozefo Smito – Istorijos 1:33. „Mano vardas bus vartojamas geram ir piktam tarp visų tautų “
Vyresnysis Džonas H. Grobergas iš Septyniasdešimties papasakojo savo patyrimą, kurio metu matė Moronio pranašystės, užrašytos Džozefo Smito – Istorijos 1:33, išsipildymą. Tarnaudamas Ramiojo vandenyno pietuose esančiose salose vyresnysis Grobergas apsilankė mažai žinomoje Tafahi salelėje, kurioje tebuvo 18 namų ir jokios elektros ar vandentiekio. Jis rašė:
„Paskutiniuose namuose į galvą atėjo keista mintis: „Kodėl gi tau nepatikrinus pranašystės, kad Džozefo Smito vardas bus vartojamas geram ir piktam visame pasaulyje?“ Nežinau, kodėl taip pagalvojau, bet pagalvojau.“
Tame name gyvenančios šeimos jis paklausė, ar jie yra girdėję apie Jungtinių Valstijų prezidentą. Jie paklausė: „Kas jis?“ ir „Kur yra Jungtinės Valstijos?“ Vyresnysis Grobergas tęsė savo pasakojimą:
„Bandžiau paaiškinti, kur jos buvo, tačiau jie to nesuvokė. Jie paklausė, kokio dydžio ta sala. Atsakiau, kad tai labai didelė sala už tūkstančių kilometrų ir joje gyvena milijonai žmonių. Paaiškinau, kad daugelis ten gyvenančių net nėra matę vandenyno, ir daugelis iš jų net nepažįsta vieni kitų. Jie negalėjo to protu suvokti.“
Tada jis pasiteiravo apie Rusijos ir Prancūzijos vadovus, tačiau ir į šį klausimą jie nesugebėjo atsakyti.
„Vėl paklausiau apie žymius sportininkus, kino žvaigždes, žymius verslininkus, apie Didžiąją depresiją, karą Korėjoje ir kitus dalykus. […]
Saloje nebuvo nė vieno Bažnyčios nario, nors ten ir buvo dvi kitų denominacijų bažnyčios. Giliai įkvėpiau ir tariau: „Ar kada nors girdėjote apie Džozefą Smitą?“
Jų veidai bemat nušvito. Visi pradėjo į mane spoksoti, o tėvas tarė: „Nepasakok mums apie tą netikrą pranašą! To mūsų namuose nebus! Viską apie jį žinome. Mūsų pastorius mums apie jį viską papasakojo!“ Negalėjau patikėti savo ausimis. Mano mintyse […] skambėjo Raštų eilutė, kurioje sakoma, kad Džozefo vardas „bus vartojamas geram ir piktam tarp visų tautų“ (DžS–I 1:33). Mačiau, kaip išsipildė pranašystė.
Esu įsitikinęs, kad būtų sunku surasti dar vieną tokią mažai žinomą vietą, kurioje būtų taip smarkiai atsilikta nuo civilizacijos raidos, kaip ši Tafahi salelė. Tenykščiai žmonės nieko nežinojo apie didžius tų dienų vadovus – politikus, ekonomistus ar kitus svarbius asmenis, – tačiau žinojo Džozefo Smito vardą. Šį kartą jie tą vardą žinojo blogame kontekste, bent pradžioje. Kelias dienas praleidau aiškindamas apie pranašo Džozefo Smito misiją, o prieš man išvykstant, keletas iš jų vartojo jo vardą ir geram“ (In the Eye of the Storm [1993], 104–106).