158 pamoka. Išgelbėjimo darbo spartinimas

158 pamoka

Išgelbėjimo darbo spartinimas

Įvadas

Nuo Sugrąžinimo pradžios Viešpaties darbas paplito po visą pasaulį. Gyvename laikais, kada Viešpats spartina Savo darbą. Bažnyčios jaunimas turi daug priemonių ir galimybių prisidėti prie Viešpaties darbo spartinimo.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Viešpats spartina Savo darbą

Paprašykite vieno mokinio įprastu tempu nueiti nuo vieno kambario krašto iki kito. Paskui paprašykite to mokinio dar kartą pereiti kambarį spartesniu žingsniu. Mokiniui antrą kartą einant per kambarį paklauskite mokinių:

Ką reiškia ką nors spartinti? (Reiškia greitinti.) Dėl kokių priežasčių kas nors galėtų spartinti, arba greitinti, kokią nors užduotį?

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 88:73. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką Viešpats pasakė pagreitinsiąs. Paprašykite mokinių papasakoti, ką rado.

Ką, jūsų manymu, reiškia, kad Gelbėtojas spartina Savo darbą?

Vyresnysis Raselas M. Nelsonas, kalbėdamas apie Doktrinos ir Sandorų 88:73, pasakė: „Dabar yra tas greitinimo metas“ (“Thus Shall My Church Be Called,” Ensign, May 1990, 17). Lentoje užrašykite tokią doktriną: Gyvename tokiu metu, kada Viešpats spartina Savo darbą.

Kokius pastebėjote Viešpaties darbo spartinimo būdus?

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 133:10. Mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kodėl Viešpats spartins Savo darbą.

Kodėl Viešpats spartins Savo darbą? (Kad padėtų žmonėms pasiruošti Antrajam Jo atėjimui.)

Parodykite paveikslėlį „Prezidentas Spenseris V. Kimbolas“ (Evangelijos paveikslų knyga [2009], 133 pav.; taip pat žr. LDS.org). Paaiškinkite, kad, prezidentui Spenseriui V. Kimbolui tarnaujant Bažnyčios prezidentu, Viešpats paspartino Savo darbą. Pavyzdžiui, prasiplėtė misionieriškas darbas ir Bažnyčia išleido naują Raštų leidimą. Skatindamas Bažnyčios narius veržtis pirmyn prezidentas Kimbolas pasakė, kad Bažnyčia „per ilgai stoviniavo tam tikrame lygyje“ (“Let Us Move Forward and Upward,” Ensign, May 1979, 82). Jis taip pat mokė: „Turime žengti didesniais žingsniais ir tai daryti turime dabar“ (“Always a Convert Church: Some Lessons to Learn and Apply This Year,” Ensign, Sept. 1975, 3).

Kaip manote, ką turėjo omenyje prezidentas Kimbolas, kai pasakė, kad turime „žengti didesniais žingsniais“?

Kad padėtumėte mokiniams suprasti tam tikrus būdus, kaip Viešpats spartina Savo darbą šiais laikais ir kaip jie gali dalyvauti Jo darbe, atlikite šiuos veiksmus:

Padalykite mokinius į tris grupes ir kiekvienos grupės mokiniams duokite po kurios nors mokymo užduoties kopiją. Skirkite mokiniams kelias minutes išstudijuoti ir pasiruošti mokyti savo užduočių kitus mokinius. Skyrę pakankamai laiko suskirstykite mokinius į grupes po tris žmones, kad kiekvienoje grupėje būtų po vieną iš trijų pirmųjų grupių. Paprašykite mokinių pakaitomis mokyti savo grupes apie tai, kaip Viešpats spartina Savo darbą ir kaip jie gali dalyvauti tame darbe.

1 mokymo užduotis. Misionieriško darbo spartinimas

Prezidentas Spenseris V. Kimbolas pasakė šventiesiems, jog Viešpats buvo pasiruošęs atverti duris, kad jie galėtų dalytis Evangelija ir tose šalyse, kurios neleido dirbti misionieriško darbo. Tačiau jis taip pat pasakė, kad šventieji turi patys pasiruošti priimti tas galimybes. Prezidentas Kimbolas taip pat paliudijo, kad jeigu kiekvienas jaunuolis pasiruoštų tarnauti nuolatinėje misijoje, Viešpats atvertų duris ir parūpintų būdą, kad misionieriškas darbas pasklistų po visą pasaulį. Jis pareiškė:

„Žinau, kad yra tokios geležinės ir bambukinės uždangos. Žinau, kaip yra sunku, nes mes stengėmės. […] Bet nematau jokios tinkamos priežasties, kodėl Viešpats turėtų atverti duris ten, kur įeiti nesame pasirengę. Kodėl turėtume sugriauti geležinę arba bambukinę, arba bet kurią kitą uždangą, jeigu vis dar nesame pasiruošę ten įeiti?“ (“When the World Will Be Converted,” Ensign, Oct. 1974, 5, 7.)

Bažnyčios nariai paklausė prezidento Kimbolo patarimo ir pasiruošė skelbti Evangeliją. Prezidento Kimbolo vadovavimo metu nuolatinių misionierių skaičius išaugo 50-ia procentų. Dvidešimto amžiaus devinto dešimtmečio pabaigoje ir dešimto dešimtmečio pradžioje Rytų Vokietijos, buvusios Tarybų Sąjungos ir kitų tautų, kuriose anksčiau misionieriškas darbas buvo draudžiamas, vyriausybės pradėjo leisti misionieriams tose šalyse dalytis Evangelija. Prezidento Kimbolo pranašystė išsipildė.

2008 m. spalį prezidentas Tomas S. Monsonas pakartojo prezidento Kimbolo duotą patarimą:

„[…] Pasaulyje vis dar yra vietų, kur mūsų pastangos yra varžomos ir kur mums neleidžiama laisvai dalytis Evangelija. Kaip ir prezidentas Spenseris V. Kimbolas prieš daugiau nei trisdešimt dvejus metus, raginu jus melstis už tų vietų atsivėrimą, kad mes galėtume ir ten dalytis Evangelijos džiaugsmu. Kai kadaise meldėmės pagal prezidento Kimbolo prašymą, išvydome stebuklą, kai atsivėrė anksčiau mūsų neįsileidusios ištisos šalys. Taip atsitiks ir vėl, kai melsimės su tikėjimu“ („Sveiki atvykę į konferenciją“, 2009 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Pabrėžkite, kad, skatindamas Bažnyčios narius žengti didesniais žingsniais, prezidentas Kimbolas patikslino kiekvieno Bažnyčios jaunuolio pareigą. Pakvieskite mokinį iš savo grupės garsiai perskaityti šį teiginį:

„Man dažnai užduodamas klausimas, ar kiekvienas vaikinas turėtų tarnauti misijoje? Atsakymą yra davęs Viešpats. Tas atsakymas yra „taip“. Kiekvienas vaikinas turėtų tarnauti misijoje“ (“When the World Will Be Converted,” 8).

Priminkite savo grupės nariams, kad pranašai toliau skatina kiekvieną vertą, pajėgų vaikiną tarnauti nuolatinėje misijoje. Pranašai taip pat kviečia nuolatinėje misijoje tarnauti ir merginas, jeigu jos nori tai daryti. 2012 m. spalį prezidentas Tomas S. Monsonas pranešė apie amžiaus reikalavimų misionieriams pakeitimą, leidžiantį vaikinams pradėti tarnauti nuo 18 m., o merginoms nuo 19 m.

Grupelėmis aptarkite šiuos klausimus:

Ko, pasak pastarųjų dienų pranašų, iš vaikinų nuolatinio misionieriško darbo atžvilgiu tikisi Viešpats? (Nors grupės nariai gali pasakyti kitais žodžiais, jų atsakymai turėtų atspindėti tokį principą: Kiekvienas vaikinas turėtų ruoštis tarnauti nuolatinėje misijoje ir būti vertas tarnauti.)
Kodėl kiekvienas vaikinas turėtų ruoštis tarnauti nuolatinėje misijoje?
Kaip ruošimasis misijai dabar padės jums prisidėti prie Viešpaties darbo?
Kaip, jūsų manymu, amžiaus reikalavimų nuolatiniams misionieriams pakeitimas prisidėjo prie Viešpaties darbo spartinimo?

2 mokymo užduotis. Nauji Raštų leidimai

Paprašykite grupės mokinių pagalvoti, ką jie darytų, jeigu artimas draugas pasakytų: „Noriu priartėti prie Dievo. Ką turėčiau daryti?“ Po to paklauskite:

Ką pasakytumėte tam draugui?

Perskaitykite šį prezidento Spenserio V. Kimbolo teiginį:

„Supratau, kad, jei mano ryšys su Dievybe darosi pernelyg paviršutiniškas, jei atrodo, kad manęs nesiklauso jokia dieviška ausis ir man nekalba joks dieviškas balsas, esu toli toli. O jei pasineriu į Raštus, tas atitolimas mažėja ir dvasingumas sugrįžta“ (The Teachings of Spencer W. Kimball, ed. Edward L. Kimball [1982], 135).

Pasakykite savo grupės nariams, kad prezidento Kimbolo teiginys paaiškina, kaip svarbu mums turėti Raštus. Paprašykite kurio nors savo grupės nario garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 104:58–59. Grupės mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kodėl Viešpats norėjo, kad Bažnyčios vadovai išspausdintų apreiškimus.

Kaip Raštų studijavimas gali padėti mums žengti didesniais žingsniais ir prisidėti prie Viešpaties darbo spartinimo?

Paaiškinkite, kad dvidešimto amžiaus aštunto dešimtmečio pradžioje Bažnyčios vadovai suprato, jog Bažnyčios nariams reikia geriau susipažinti su Raštais ir turėti patvirtintą Biblijos leidimą studijavimui ir mokymui. 1979 m. po daug metų trukusių įkvėptų uolių pastangų Bažnyčia išspausdino oficialų Karaliaus Jokūbo Biblijos anglų kalba PDŠ leidimą. Toje Biblijoje buvo iki tol dar neturėtos papildomos studijavimo priemonės kartu su papildytomis kryžminėmis nuorodomis ir kitomis priemonėmis, patikslintos skyrių antraštės, ištraukos iš Džozefo Smito Vertimo, teminė rodyklė ir Biblijos žodynas. 1981 m. Bažnyčia išleido naują Triknygę anglų kalba, kurioje buvo patikslintos kryžminės nuorodos, skyrių antraštės, žemėlapiai ir abėcėlinė rodyklė. 2009 m. Bažnyčia išspausdino Reina-Valera Biblijos ispanų kalba PDŠ leidimą.

Pakvieskite kurį nors mokinį perskaityti šį prezidento Boido K. Pakerio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį, pasakytą praėjus metams po to, kai 1981 m. buvo išleista Triknygė anglų kalba. Mokinių paprašykite pasiklausyti jo įžvalgų, kaip tie nauji Raštų leidimai laimins gyvenimus ir ves Dievo darbą pirmyn.

„Laikui bėgant tie Raštai išugdys kartų kartas ištikimų krisčionių, kurie pažįsta Viešpatį Jėzų Kristų ir nori paklusti Jo valiai.

[…] Jie išsiugdys Raštų žinojimą, pranokstantį tą, kurį galėjo įgyti jų protėviai. Jie turės liudijimą, kad Jėzus yra Kristus, ir galės kompetentingai Jį skelbti ir ginti“ (“Scriptures,” Ensign, Nov. 1982, 53).

Išsakykite savo liudijimą, kad Raštai liudija, jog Jėzus yra Kristus. Raštų studijavimas gali padėti mums gauti liudijimą apie Jėzų Kristų ir padėti pripildyti gyvenimą Šventąja Dvasia.

Paaiškinkite, jog buvo įdėtos ir toliau dedamos didelės pastangos, kad Bažnyčios nariams būtų parūpinti Raštai ir naudingos papildomos studijavimo priemonės jų kalba.

Grupelėmis aptarkite šiuos klausimus:

Kodėl svarbu kasdien studijuoti Raštus?
Kaip asmeninis Raštų studijavimas padėjo jums prisidėti prie Viešpaties darbo?

3 mokymo užduotis. Šventyklos ir šeimos istorijos darbo spartinimas

Paprašykite savo grupės atspėti, kiek šventyklų buvo pastatyta per tuos 143 metus nuo Bažnyčios įkūrimo 1830 m. iki prezidento Spenserio V. Kimbolo pašaukimo 1973 metais (17 šventyklų). Paskui paprašykite grupės atspėti, apie kiek šventyklų buvo pranešta arba kiek pastatyta per 40 metų nuo 1973 iki 2013 m. (153 šventyklos).

Paaiškinkite, kad statomų šventyklų skaičius ypač padidėjo vadovaujant prezidentui Gordonui B. Hinkliui. Tegul kas nors iš jūsų grupės perskaito šį prezidento Hinklio teiginį:

„Degu troškimu, kad visame pasaulyje pastarųjų dienų šventiesiems prieinamu atstumu būtų po šventyklą. […] Darbas juda pirmyn taip greitai, kaip mes pajėgiame. Nuolatos meldžiuosi, kad jis kaip nors galėtų būti pagreitintas, kad daugiau mūsų žmonių galėtų lengviau pasiekti šventus Viešpaties namus“ (“Of Missions, Temples, and Stewardship,” Ensign, Nov. 1995, 52, 53).

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 128:15, 17. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kokia yra mūsų pareiga protėviams. Paskui perskaitykite šį doktrininį vyresniojo Deivido E. Bednario iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį: Turime su sandora patvirtintą atsakomybę ieškoti savo protėvių ir už juos atlikti gelbėjančias Evangelijos apeigas („Vaikų širdys atsigręš“, 2011 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Pabrėžkite, kad šventyklų statymas ir pažanga šeimos istorijos darbe yra įrodymai, kad Dievas spartina Savo darbą kitoje uždangos pusėje. Pakvieskite mokinį perskaityti šį vyresniojo Bednario teiginį. Grupės paprašykite pasiklausyti, kaip jie gali prisidėti prie Viešpaties darbo.

„Tai, kad FamilySearch ir kitos programos pasirodė tuo metu, kai jaunimas yra taip gerai susipažinęs su plačia informacinių ir ryšių technologijų įvairove, nėra sutapimas. Jūsų pirštai pasiruošė, rašinėdami ir siuntinėdami žinutes, kad paspartintumėte ir vestumėte į priekį Viešpaties darbą, o ne tik tam, kad greitai bendrautumėte su draugais. Akivaizdūs daugelio šiandienos jaunuolių įgūdžiai ir gabumai yra ruošimasis prisidėti prie gelbėjimo darbo“ („Vaikų širdys atsigręš“, 2011 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Su savo grupe aptarkite šį klausimą:

Ką teigiamo esate patyrę darydami šeimos istorijos darbą arba vykdami į šventyklą dalyvauti apeigose už mirusiuosius?

Mūsų pareiga vesti darbą pirmyn

Mokiniams baigus mokyti mažas grupes pakvieskite kelis mokinius pasidalyti mintimis ir jausmais apie Viešpaties darbo spartinimą.

Pakvieskite mokinį perskaityti šį vyresniojo Deivido B. Haito iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Mokinių paprašykite pasiklausyti, kas gali nutikti, jei mes dalyvausime Viešpaties darbe.

„Broliai ir seserys, Viešpats atveria kelią ir padaro įmanoma, kad Jo darbas plistų visame pasaulyje, ir didelė palaima kiekvienam iš mūsų savaip jame dalyvauti. […]

Kas be Dievo pranašų būtų galėjęs numatyti staigaus Viešpaties darbo plitimo stebuklą? Iš tikrųjų, kaip Viešpats išpranašavo Doktrinos ir Sandorų 88 skyriuje, Jis greitina Savo darbą tam skirtu laiku (žr. DS 88:73)“ (“Missionary Work—Our Responsibility,” Ensign, Nov. 1993, 61, 62).

Kas, pasak vyresniojo Haito, gali nutikti, kai mes dalyvausime Viešpaties darbe? (Mokiniams atsakinėjant lentoje galite parašyti tokią tiesą: Galime būti palaiminti dalyvaudami Viešpaties darbo spartinime.)
Kokius palaiminimus patyrėte dalyvaudami Viešpaties darbo spartinime?

Pasiūlykite mokiniams apsvarstyti turimas galimybes prisidėti prie Viešpaties darbo spartinimo. Paprašykite jų klasės užrašuose arba Raštų studijavimo žurnaluose atsakyti į tokį klausimą:

Kokiais būdais galite prisidėti prie Viešpaties darbo spartinimo?

Skyrę pakankamai laiko paskatinkite mokinius nusistatyti tikslą po kurio laiko pasitikrinti, kaip jiems sekėsi tai daryti. Baikite paliudydami apie Viešpaties darbo spartinimą ir mūsų atsakomybę bei galimybes dalyvauti Jo darbe.

Komentarai ir kontekstas

„Turime žengti didesniais žingsniais“

Prezidentas Spenseris V. Kimbolas mokė:

„Ar mes taip pat turime tai, kuo privalome dalytis? Taip! Mes turime Jėzaus Kristaus Evangeliją, ramybės Evangeliją, džiaugsmo Evangeliją. Turime tiesas, kurios kiekvieną asmenį gali padaryti geresnį, o jo gyvenimą prasmingesnį, kiekvieną santuoką – laimingesnę ir malonesnę, kiekvienus namus – panašesnius į dangų. Turime Dievo kunigystės galią savo namuose ir savo bei kitų gyvenime. Taip, visa tai, ką esame gavę, turime energingiau pritaikyti sau, savo namams, kvorumams, klasėms, Bažnyčios pavedimams. O dabar esame prašomi duoti tai, ką turime, Bažnyčiai nepriklausantiems savo kaimynams ir bendradarbiams. Viešpats įsakė mums tai daryti. Turime žengti didesniais žingsniais ir turime padaryti tai dabar“ (“Always a Convert Church: Some Lessons to Learn and Apply This Year,” Ensign, Sept. 1975, 3).

Septyniasdešimčių kvorumai

Septyniasdešimčių kvorumų plėtimasis yra įrodymas, kad Viešpats spartina Savo darbą.

1976 m. prezidentas Spenseris V. Kimbolas suorganizavo pirmąjį Septyniasdešimties kvorumą, o Bažnyčiai augant buvo suorganizuoti papildomi Septyniasdešimčių kvorumai. Kvorumų skaičius gali didėti tiek, kiek reikia.

„[Nuo 2014 m.] yra […] aštuoni Septyniasdešimčių kvorumai. Kiekvienas kvorumas gali turėti iki 70 narių. Septyniasdešimčių kvorumų nariai dažnai yra vadinami tiesiog Septyniasdešimties nariais. Septyniasdešimties nariai yra pašaukti skelbti Evangeliją ir stiprinti Bažnyčią. Jie dirba vadovaujami Dvylikos Apaštalų Kvorumo ir Septyniasdešimčių prezidentūros. […]

Pirmojo ir antrojo Septyniasdešimties kvorumų nariai yra vadinami visuotiniais įgaliotiniais, turint omenyje, kad jie turi įgaliojimą tarnauti visame pasaulyje. Kitų kvorumų nariai yra vadinami Septyniasdešimčių nariais kraštuose ir jų įgaliojimas yra tik tame krašte, kuriame jie tarnauja“ (“Quorums of the Seventy,” LDS.org).