Tai paskutinioji iš keturių pamokų, kuriose tyrinėjamas Doktrinos ir Sandorų 88 skyrius. Šis apreiškimas buvo duotas aukštųjų kunigų konferencijoje 1832 m. gruodžio 27–28 d. (1–126 eilutės) ir 1833 m. sausio 3 d. (127–141 eilutės). Šioje pamokoje nagrinėsite Doktrinos ir Sandorų 88:118–141. Šioje apreiškimo dalyje Viešpats grupei turinčiųjų kunigystę įsakė įkurti Pranašų mokyklą, vadovaujamą Džozefo Smito. Lankantieji tą mokyklą turėjo kartu mokytis studijavimu ir taip pat tikėjimu ir vienas kitam rodyti meilę ir draugiškumą.
Ko dabar mokotės mokykloje? Ko mokotės namuose? Darbe? Bažnyčioje?
Kuo mokymasis tokių mokyklos dalykų kaip matematika ar gamtos mokslai skiriasi nuo Evangelijos mokymosi? Kuo tie dalykai panašūs?
Paaiškinkite, kad 1833 m. sausį Kirtlande, Ohajo valst., grupelė kunigystę turinčiųjų laikėsi Viešpaties įsakymo rinktis drauge vadinamojoje Pranašų mokykloje, kad pasiruoštų skelbti Evangeliją visoje žemėje. Jiems susirinkus Viešpats mokė šiuos brolius, kaip mokantis drauge būti ugdomiems, ar pakylėjamiems, Dvasia. Paprašykite mokinių, kad šiandien studijuodami Doktrinos ir Sandorų 88:118–141, ieškotų mokymosi principų.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 88:118. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, kaip Pranašų mokyklos mokiniai turėjo siekti mokytumo.
Kaip šie broliai turėjo siekti mokytumo?
Ką, jūsų nuomone, reiškia siekti mokytumo „mokymusi ir taip pat tikėjimu“?
Kad padėtumėte mokiniams suprasti, ką reiškia mokytis tikėjimu, pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti šį vyresniojo Deivido A. Bednario iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
Paveikslėlis
Vyresnysis Deividas A. Bednaris
„Mokymasis tikėjimu reikalauja dvasinių, protinių ir fizinių pastangų, o ne vien pasyvaus klausymo. […]
Mokymosi tikėjimu mokytojas negali perduoti mokiniui per paskaitą, vaizdinėmis priemonėmis ar praktiniais pratimais; tai mokinys turi vadovautis tikėjimu ir veikti, kad įgytų sau pažinimą“ (Seek Learning by Faith,” Ensign, Sept. 2007, 64).
Paaiškinkite, kad tikėjimu galime mokytis, kai aktyviai ir pamaldžiai naudojamės mokymosi progomis, o tada veikiame pagal tai, ko išmokome. Mokomės, kai vadovaujamės tikėjimu per paklusnumą.
Atkreipkite mokinių dėmesį į 118 eilutės pradžią, kurioje Viešpats pareiškė, kad kai kurie neturėjo tikėjimo. Ko galime išmokti iš šių eilučių apie tai, kaip stiprinti savo tikėjimą? (Padėkite mokiniams atpažinti daugmaž tokį principą: Jei uoliai stengsimės mokytis per studijavimą ir tikėjimą, mūsų tikėjimas Jėzumi Kristumi išaugs. Šį principą galite užrašyti lentoje.)
Norėdami padėti mokiniams suprasti situacijas, kuriose šį principą jie galėtų pritaikyti gyvenime, garsiai perskaitykite išvardytas situacijas. Perskaitę kiekvieną, paprašykite mokinių paaiškinti, kaip žmogus, patekęs į tokią situaciją, galėtų aktyviai siekti mokytis mokymusi ir tikėjimu. Taip pat paprašykite jų paaiškinti, kaip tokie veiksmai gali padėti tam žmogui augti tikėjimu.
Mergina reguliariai skaito Raštus, bet retai kada stabtelėja apmąstyti, ką skaito. Ji nejaučia, kad Raštų skaitymas teiktų jai kokios nors naudos.
Vaikinas lankosi Bažnyčios susirinkimuose ir jam patinka dalyvauti klasės diskusijose. Kartais jis jaučiasi skatinamas keisti savo gyvenimą pagal tai, ko išmoksta, tačiau dažniausiai tuos jausmus ignoruoja.
Mokiniams aptarus šias situacijas, užduokite tokius klausimus:
Kada jautėte, kad jūsų tikėjimas išaugo dėl to, jog aktyviai siekėte mokytumo mokymusi ir tikėjimu? Kaip tie veiksmai padėjo jūsų tikėjimui augti?
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 88:119 ir rasti, ką Viešpats pasakė šventiesiems daryti. Paprašykite mokinių papasakoti, ką rado.
Paaiškinkite, kad paklusdami Viešpaties įsakymui pastatyti 119 eilutėje apibūdintą pastatą, šventieji galiausiai pastatė Kirtlando šventyklą. Kol vyko šventyklos statybos darbai, Pranašų mokykla rinkosi Njuelo K. Vitnio parduotuvės Kirtlande aukštutiniame kambaryje.
Kaip 119 eilutėje duotas patarimas gali tikti ir tai vietai, kurioje broliai rinkdavosi į Pranašų mokyklą? Mūsų namams? Mūsų asmeninėms pastangoms mokytis mokykloje? (Pranašų mokykla veikė pagal toje ištraukoje pateiktus principus. Mūsų namai gali būti maldos, pasninkavimo, tikėjimo, mokymosi ir tvarkos namai.)
Klasės mokinius suskirstykite poromis. Paprašykite mokinių kartu su savo porininkais ištyrinėti Doktrinos ir Sandorų 88:121–126 ir išsiaiškinti, kokio brolių elgesio Pranašų mokykloje tikėjosi Viešpats. Galite pasiūlyti mokiniams pasižymėti, ką jie išsiaiškina. Kol mokiniai studijuoja šias eilutes, lentoje užrašykite tokius nurodymus, kuriuos kiekviena pora kartu turi įvykdyti ištyrinėjusi tą ištrauką:
Nuspręskite, kuri patarimo dalis yra ypač naudinga Evangelijos mokytis besistengiančiam jaunimui. Aptarkite, kodėl, jūsų manymu, tie veiksmai svarbūs ir padeda žmogui mokytis Evangelijos.
Suteikę mokiniams pakankamai laiko perskaityti ir aptarti Viešpaties patarimą, pakvieskite kelis mokinius paaiškinti, ko išmoko jį aptardami. Jiems tai paaiškinus, apsvarstykite, ar nevertėtų užduoti šių klausimų ir pateikti paaiškinimų, kad padėtumėte jiems suprasti kai kuriuos Viešpaties patarimus:
Ką, jūsų manymu, reiškia „atsikratykite visos savo tuščiakalbystės, […] kvatojimo, […] ir lengvabūdiškumo“ (121 eilutė)? Kodėl tokių veiksmų vengimas dvasingumo kupinoje aplinkoje gali padėti stengiantis mokytis šventų dalykų?
Paaiškinkite, kad Pranašų mokyklos susirinkimai turėjo būti šventi. Tie nurodymai vengti kvatojimo ir tuščiakalbystės reiškė, kad Pranašų mokyklos dalyviams reikėjo būti pagarbiems šventoje aplinkoje. Tie susirinkimai galiausiai persikėlė į šventyklą.
Atkreipkite mokinių dėmesį, kad žodis visi122 eilutėje kartojamas kelis sykius. Kaip tai paveiktų klasę, jei visi mokiniai dalyvautų pamokoje ir mėgintų vienas iš kito mokytis?
Kaip, jūsų nuomone, miegojimas „ilgiau nei reikia“ gali paveikti mūsų gebėjimą mokytis ar pajusti Dvasią? Kaip, jūsų manymu, pakankamas miegas ir kėlimasis anksti gali padėti mums geriau mokytis?
Kaip apibendrintumėte Doktrinos ir Sandorų 88:118–126 pateikiamą patarimą apie mokymąsi? (Mokiniai gali atpažinti įvairiausius principus. Jiems atsakius, lentoje užrašykite šį principą: Jei elgsimės teisiai ir liausimės darę nedorus darbus, visa tai padės mums mokytis ir būti ugdomiems.)
Ką iš to, kas paminėta šioje ištraukoje, mūsų seminarijos klasė galėtų pritaikyti sau, o ko – atsisakyti, kad galėtume geriau mokytis Evangelijos ir būti kartu ugdomi?
Paprašykite mokinių grįžti atgal, peržiūrėti Doktrinos ir Sandorų 88:121–126 ir apmąstyti, kurią patarimo dalį jiems reikėtų uoliau taikyti gyvenime. Paraginkite juos užsirašyti tikslą veikti pagal tai, ką sužinojo.
Viešpats išaiškina, kokia turi būti tvarka Pranašų mokykloje
Pakvieskite mokinius prieiti prie lentos ir užrašyti vietas, kur jie studijuoja Evangeliją. (Atsakymai gali būti ir tokie: sekmadieninėje mokykloje, Merginų organizacijos klasėje ar kunigijos kvorume, seminarijoje ir namuose.) Paprašykite mokinių apsvarstyti, ar tose vietose yra jums gerai nepažįstamų žmonių ar tokių, su kuriais ne visada pavyksta sutarti. Pasiūlykite jiems studijuoti Doktrinos ir Sandorų 88:127–141 ir galvoti apie vieną iš tų žmonių. Paprašykite jų apmąstyti tokį klausimą:
Kodėl mano santykiai su žmonėmis, su kuriais drauge mokausi Evangelijos, daro įtaką mano gebėjimui mokytis Dvasia ir būti Jos ugdomam?
Paaiškinkite, jog Viešpats tikėjosi, kad visi Pranašų mokyklos nariai mokydamiesi drauge kurs gerus tarpusavio santykius. Paprašykite kelių mokinių pakaitomis garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 88:128–134. Paprašykite klasės sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, koks yra mokytojo vaidmuo sukuriant dvasingą mokymosi atmosferą Pranašų mokykloje.
Kaip mokytojas turėjo sukurti dvasingą mokymosi atmosferą Pranašų mokykloje? (Galite paaiškinti, kad sveikinantis klasės narius mokytojas reiškia, kad jis su jais sveikindavosi jiems įėjus. Tai buvo išskirtinis Pranašų mokyklos pasveikinimas.)
Kokią to sveikinimo ypatybę pastebite skaitydami 133 eilutę?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 88:135–137. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, koks yra mokinių vaidmuo sukuriant gerą mokymosi atmosferą.
Kokius santykius Pranašų mokyklos nariai turėjo tarpusavyje palaikyti?
Ką, anot 137 eilutės, Viešpats pažadėjo, jei Pranašų mokyklos nariai laikysis Jo nurodymų? (Ta mokykla taptų šventove, kurioje Dvasia galėtų juos ugdyti.)
Kas gali įvykti mūsų Bažnyčios klasėse ar namuose, jei laikysimės 128–137 eilutėse duotų Viešpaties nurodymų? (Mokiniai gali atpažinti įvairiausius principus, bet jūs turėtumėte pabrėžti tokį: Jei vieni kitiems rodome draugystę ir meilę, tai studijuojant drauge Evangeliją su mumis gali būti Dvasia.)
Kaip, jūsų manymu, galite parodyti, kad esate „tvirtai, nepajudinamai ir neatšaukiamai apsisprendęs būti […] draugas“ tiems klasės ar šeimos nariams, kurių galbūt dar gerai nepažįstate ar kuriuos sunku mylėti?
Kada gyvenime mokėtės Evangelijos aplinkoje, kur visi buvo pasiryžę būti draugai? (Apsvarstykite, ar nevertėtų pasidalyti savo patirtimi.)
Paskatinkite mokinius apgalvoti, kaip jie galėtų apsispręsti mylėti tuos, su kuriais mokosi Evangelijos. Paskatinkite juos sekti visais dvasiniais raginimais rodyti daugiau gerumo ir meilės bendraklasiams ir šeimos nariams. Paliudykite, kad Viešpats padės jiems, kai jie stengsis mylėti kitus.
Prezidentas Merionas Dž. Romnis iš Pirmosios Prezidentūros mokė:
Paveikslėlis
Prezidentas Merionas Dž. Romnis
„Tikiu studijavimu. Tikiu, kad žmonės daug sužino studijuodami. Iš tikrųjų pastebėjau, kad be studijavimo jie nedaug tesužino apie dalykus, kokie jie yra, kokie buvo ir kokie bus. Tačiau taip pat tikiu ir žinau, kad mokymasis studijuojant didžiai pagreitinamas tikėjimu“ (Learning for the Eternities [1977], 72).
Anot Doktrinos ir Sandorų 88 skyriaus, Pranašų mokyklos nariai turėjo atsikratyti visos tuščiakalbystės, kvatojimo ir geidulingų troškimų, nes jų susirinkimai turėjo būti šventi ir galiausiai vyko šventykloje. Tai nereiškia, kad juokavimas yra nuodėmingas dalykas. Apie juokavimą prezidentas Gordonas B. Hinklis mokė:
Paveikslėlis
Prezidentas Gordonas B. Hinklis
„Jūs galite leisti laiką linksmai. Žinoma, taip! Mes norime, kad jums būtų smagu. Mes norime, kad jūs mėgautumėtės gyvenimu. […] Norime, kad būtumėte žvalūs ir linksmi, dainuotumėte ir šoktumėte, juoktumėtės ir būtumėte laimingi.
Bet tai darydami būkite nuolankūs ir pamaldūs, ir dangus jums šypsosis“ („Pranašo patarimas ir malda už jaunimą“, Liahona, 2001 m. balandis, p. 40).
Pradėjusius lankyti Pranašų mokyklą kunigystę turinčius brolius priimdavo per kojų plovimo apeigas, kurias turėjo atlikti pranašas, sekdamas Jono 13 skyriuje aprašytu Jėzaus Kristaus pavyzdžiu. Apie tas apeigas vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:
Paveikslėlis
Vyresnysis Briusas R. Makonkis
„Kojų apiplovimas yra Evangelijos apeigos; tai šventa ceremonija, kurią šventieji atlikdavo nuošaliai savo šventyklų prieglobstyje. Ji neturi būti atliekama prieš pasaulį ar pasaulietiškiems žmonėms. Savo laikams ir Evangelijos laikotarpiui Jėzus įsteigė ją aukštutiniame kambaryje per paskutinę vakarienę.
„Mūsų Viešpats atlikdamas šias apeigas padarė du dalykus: 1) Jis įvykdė senąjį Mozei duotą įstatymą ir 2) Jis įsteigė šventas apeigas, kurias nuo tos dienos tarp Jo tikrųjų mokinių turėjo atlikti teisėti vadovai.
Kaip visų dalykų atstatymo dalis kojų plovimo apeigos buvo sugrąžintos šiame Evangelijos laikotarpyje. […]
Šiais laikais žinios apie kojų apiplovimą buvo apreikštos žingsnelis po žingsnelio, kol visas pažinimas dabar įtrauktas į apreikštas Viešpaties namų apeigas (Mormon Doctrine, [2nd ed. (1966), 829, 831])“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1966–1973], 1:708, 710).