Pamoka studijuojantiems namuose

Doktrinos ir Sandorų 129–131; 132:1–33 (28 dalis)

Pasiruošimo medžiaga studijų namuose mokytojui

Kasdienių studijų namuose pamokų santrauka

Čia pateiktos įvykių, doktrinų ir principų, kurių mokiniai mokėsi studijuodami Doktrinos ir Sandorų 129–131; 132:1–33 (28 dalį), santraukos neturėtumėte įtraukti į savo pamoką. Savo pamokoje susitelkite tik į keletą šių doktrinų ir principų. Atsižvelgdami į mokinių poreikius, vadovaukitės Šventosios Dvasios raginimais.

1 diena (Doktrinos ir Sandorų 129; 130:1–11, 22–23)

Studijuodami kai kuriuos pranašo Džozefo Smito mokymus mokiniai sužinojo, kad tikri Dangiškojo Tėvo pasiuntiniai mūsų neapgaus. Jie taip pat išmoko doktrinas apie Dievybės narius. Mokiniai sužinojo, kad tokie pat santykiai, kokiais džiaugiamės žemėje, gali būti tarp mūsų ir danguje, tik bus papildyti amžinąja šlove.

2 diena (Doktrinos ir Sandorų 130:12–21)

Šioje pamokoje mokiniai sužinojo tokius principus: tik Dievas žino tikslų Antrojo atėjimo laiką. Kiek sąmonės ir pažinimo įgysime šiame gyvenime, tiek ir turėsime prisikėlimo metu. Jei norime gauti palaimą iš Dievo, turime paklusti įstatymui, kuriuo ji pagrįsta.

3 diena (Doktrinos ir Sandorų 131)

Studijuodami Doktrinos ir Sandorų 131 skyrių mokiniai išsiaiškino, kad norėdami pasiekti aukščiausiąjį celestialinės karalystės laipsnį, turime sudaryti naująją ir nesibaigiančiąją santuokos sandorą. Taip pat mokiniai išsiaiškino posakio „tvirtesnis pranašystės žodis“ prasmę ir sužinojo iš ko sudarytos mūsų dvasios.

4 diena (Doktrinos ir Sandorų 132:1–33)

Šioje pamokoje mokiniai išmoko, jog sandora, kuri sudaroma kunigystės įgaliojimu ir patvirtinama pažado Šventąja Dvasia, galios per amžius. Taip pat jie sužinojo, kad, jei vyras ir moteris pasiliks naujojoje ir nesibaigiančioje santuokos sandoroje, jie džiaugsis amžinuoju savo ainijos prieaugiu.

Įvadas

Mokiniai išstudijavo Doktrinos ir Sandorų 132:1–33 4 dienos pamokoje. Šiandienos pamoka gali padėti jiems geriau suprasti visą Doktrinos ir Sandorų 132 skyrių ir daugpatystės principą. Taip pat mokiniai geriau supras, kodėl daugpatystė buvo praktikuojama praeityje.

Pastaba. Šioje dalyje mokiniai išmoko dvi Raštų įvaldymo ištraukas: Doktrinos ir Sandorų 130:22–23 ir Doktrinos ir Sandorų 131:1–4. Apsvarstykite, ar nevertėtų šios pamokos pradžioje pusės klasės paprašyti paaiškinti, ko išmoko iš pirmosios Raštų ištraukos, o kitos pusės – ko pasimokė iš antrosios ištraukos.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Doktrinos ir Sandorų 132:3–6, 34–48

Viešpats nustato naujosios ir nesibaigiančiosios sandoros sąlygas ir apreiškia daugpatystės principą

Prieš pamoką lentoje užrašykite tokius klausimus:

Kodėl jums svarbi amžinoji santuoka?

Ką, pradedant nuo šiandien, darysite, kad pasiruoštumėte įeiti į šventyklą ir susituokti laikui ir visai amžinybei?

Kokias palaimas šiame gyvenime gali gauti tie, kurie paklūsta Dievo įstatymui ir yra užantspauduojami šventykloje?

Paskatinkite mokinius, kai šiandien studijuos Doktrinos ir Sandorų 132 skyrių, apmąstyti šiuos klausimus.

Paaiškinkite, kad 1831 metais, dirbdamas su įkvėptu Senojo Testamento vertimu, pranašas Džozefas Smitas perskaitė apie kelis senovės pranašus, kurie praktikavo daugpatystę (dar vadinamą poligamija). Daugpatystė reiškia, kad vienas vyras tuo pačiu metu turi daugiau nei vieną gyvą žmoną. Pranašas išstudijavo Raštus, apmąstė, ką sužinojo, ir galiausiai klausimą dėl daugpatystės maldoje uždavė Dangiškajam Tėvui.

Lentoje užrašykite Pradžios 16:1–3. Paaiškinkite, kad šiose eilutėse apibūdinami Sarajos ir Abromo, vėliau žinomų kaip Sara ir Abraomas, poelgiai. Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti tas eilutes. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir galvoti, ar iškilo kokių klausimų dėl šio įvykio Abromo ir Sarajos gyvenime.

Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 132:1 ir išsiaiškinti, ko Dievo klausė pranašas Džozefas Smitas, kai studijavo Senojo Testamento ištraukas apie daugpatystės praktikavimą. Paprašykite mokinių pasakyti, ką išsiaiškino. (Galite paaiškinti, kad žodis sugulovė Senajame Testamente reiškia moterį, kuri, pagal tų laikų kultūrą, buvo teisėtai ištekėjusi už vyro, bet kurios socialinis ir teisinis statusas buvo žemesnis nei žmonos. Sugulovių nebuvo praktikuojant daugpatystę mūsų Evangelijos laikotarpiu.)

Lentoje užrašykite tokį klausimą: Kodėl tam tikru metu Viešpats įsako teisiems vyrams ir moterims paklusti daugpatystės principui?

Paaiškinkite, kad studijuodami Doktrinos ir Sandorų 132 skyrių mokiniai gali rasti atsakymus į lentoje užrašytus ir kitus dėl daugpatystės iškylančius klausimus. Pasiūlykite jiems užsirašyti šiandien studijuojant atpažintas tiesas.

Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 132:34–36. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, kodėl Abraomas ir Sara ėmė praktikuoti daugpatystę.

• Kodėl, anot 34 eilutės, Sara davė Abraomui kitą žmoną? Ko tai mus moko apie daugpatystės principą? (Mokiniams atsakius, lentoje užrašykite tokį principą: Daugpatystė Viešpaties pateisinama, kai Jis įsako ją praktikuoti. Padėkite mokiniams suprasti šį principą, paskatindami juos perskaityti Jokūbo knygos 2:27, 30. Taip pat galite pasiūlyti mokiniams užsirašyti šią nuorodą Raštuose šalia Doktrinos ir Sandorų 132:34.)

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 132:37–38. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti žodžius, kuriais aprašomi atvejai, kai Viešpats įsakė praktikuoti daugpatystę. Paprašykite mokinių pasakyti, ką išsiaiškino.

Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 132:39, 41–43 paaiškindami, kad Viešpats patvirtino, jog praktikuodami daugpatystę pagal Jo įsakymą žmonės nenusideda svetimavimo nuodėme. Tačiau jei kas nors daugpatystę praktikuoja kitomis aplinkybėmis, kai Viešpats nėra to įsakęs, tokie žmonės kalti svetimavimo nuodėme. (Atkreipkite mokinių dėmesį, jog žodis sunaikinta 41 eilutėje reiškia, kad sulaužantieji savo šventas sandoras bus atskirti nuo Dievo ir nuo Jo sandoros žmonių [palyginkite Apaštalų darbų 3:22–23; 1 Nefio 22:20].)

Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 132:40 ir ieškoti, ką Viešpats pasakė padarysiąs. Paprašykite mokinių papasakoti, ką rado.

Paaiškinkite, kad „viską“ čia reiškia Evangelijos įstatymus ir apeigas, kurie buvo apreikšti ankstesniuose Evangelijos laikotarpiuose. Lentoje užrašykite tokį principą: Įsakymas gyventi pagal daugpatystės įstatymą paskutinėmis dienomis buvo visko sugrąžinimo dalis. (Taip pat žr. ApD 3:20–21.)

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 132:45, 48.

• Ką iš šių eilučių sužinome apie daugpatystę? (Mokiniams atsakius, lentoje užrašykite tokį principą: Daugpatystę gali leisti tik Bažnyčios prezidentas per jam duotus kunigystės raktus.)

Paaiškinkite, kad šio Evangelijos laikotarpio pradžioje, kaip visko sugrąžinimo dalį, Viešpats kai kuriems pirmiesiems šventiesiems praktikuoti daugpatystę įsakė per kunigystės raktus turintį pranašą Džozefą Smitą ir vėlesnius Bažnyčios prezidentus: Brigamą Jangą, Džoną Teilorą ir Vilfordą Vudrafą. 1890 metais, veikdamas pagal tuos kunigystės raktus, prezidentas Vudrafas gavo apreiškimą baigti praktikuoti daugpatystę (žr. 1 oficialų pareiškimą).

Doktrinos ir Sandorų 132:49–66

Viešpats Džozefui ir Emai Smitams pataria dėl daugpatystės

Paaiškinkite, kad pranašas Džozefas Smitas daugpatystę praktikuoti pradėjo nenoriai. Jis teigė, kad nepradėjo to praktikuoti, kol nebuvo perspėtas, kad, jei nepaklus, bus sunaikintas (žr. “Plural Marriage,” Historical Record, May 1887, 222). Kadangi trūksta istorinių dokumentų, žinome labai nedaug apie ankstyvąsias jo pastangas gyventi pagal šį įsakymą. Tačiau 1841 metais pranašas pakluso įsakymui ir per ateinančius trejus metus pagal Viešpaties įsakymus vedė daugiau žmonų. Pranašo Džozefo Smito paklusnumas Viešpaties įsakymui praktikuoti daugpatystę buvo jo ir jo žmonos Emos, kurią karštai mylėjo, tikėjimo išbandymas.

Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 132:49–56 paaiškindami, kad Viešpats davė patarimą Džozefui ir Emai Smitams ir pažadėjo palaimas, jeigu jie paklus daugpatystės principui. Paaiškinkite, kad 1841 metais pranašas Džozefas Smitas kitus teisius vyrus ir moteris ėmė mokyti daugpatystės principo. Nors tie ištikimi Bažnyčios nariai pradžioje svyravo ir buvo nusivylę dėl šio įsakymo, vėliau jie gavo asmeniškus patvirtinimus per Šventąją Dvasią ir priėmė daugpatystės principą.

Garsiai perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 132:63, pradėdami nuo frazės „nes jos duotos jam“. Prieš skaitydami paaiškinkite, kad šios eilutės padeda suprasti vieną iš priežasčių, kodėl Viešpats įsakė Džozefui Smitui ir kitiems praktikuoti daugpatystę. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti tą konkrečią priežastį. Perskaitę lentoje užrašykite tokį principą: Kartais Viešpats įsteigia daugpatystę, kad suteiktų savo žmonėms daugiau galimybių Jam išauginti vaikus. (Vėl galite atsiversti JokK 2:30.)

• Ką reiškia „daugintis ir pripildyti žemę“? (Turėti vaikų.)

• Kaip vaikų turėjimas leidžia tėvams dalyvauti Dangiškojo Tėvo darbo tąsoje?

Atkreipkite mokinių dėmesį į pamokos pradžioje lentoje užrašytą klausimą: Kodėl tam tikru metu Viešpats įsako teisiems vyrams ir moterims paklusti daugpatystės principui? Galite pasiūlyti mokiniams visai klasei apibendrinti, kas iš to, ko išmoko studijuodami Doktrinos ir Sandorų 132 ir JokK 2:27, 30, padėjo jiems atsakyti į tą klausimą.

Baikite pamoką paliudydami apie pranašą Džozefą Smitą ir tai, kad jis gaudavo apreiškimus iš Dievo ir jiems paklusdavo (žr. DS 132:37).

Kita dalis (Doktrinos ir Sandorų 133–135)

Paklauskite mokinių, ką darytų, jei turėtų rinktis: mirti ar bėgti nuo siekiančių juos nužudyti. Ką darytų, jei pasirinkę mirtį galėtų išgelbėti šeimos narių, draugų ir šimtų kitų žmonių gyvybes? Ar pasirinktų mirtį? Pranašas Džozefas Smitas savo valia pasirinko mirtį, sakydamas: „Aš einu kaip avinėlis į skerdyklą; bet aš ramus kaip vasaros rytas“ (DS 135:4). Mokiniai kitoje dalyje skaitys apie pranašo Džozefo Smito nužudymą.