Dvidešimtajame amžiuje misionieriškas darbas paplito po visą pasaulį. Bažnyčios vadovai meldė vadovavimo dėl kunigystės pašventinimų ir šventyklos apeigų apribojimų afrikiečių kilmės Bažnyčios nariams. Galutinis apreiškimas atėjo Bažnyčios prezidentui Spenseriui V. Kimbolui ir 1978 m. birželio 1 d. buvo patvirtintas jo patarėjų Pirmojoje Prezidentūroje ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo narių Solt Leiko šventykloje. 1978 m. birželio 8 d. datuotame laiške jie paskelbė tą apreiškimą.
Viešpats apreiškia, kad kunigystė ir šventyklos palaiminimai gali būti pasiūlyti kiekvienam vertam Bažnyčios nariui
Pakvieskite mokinius įsivaizduoti, kad jie turi draugą, kuris yra pastarųjų dienų šventasis ir jam kyla sunkumų ieškant atsakymų į kai kuriuos klausimus apie Bažnyčią.
Ką daryti paskatintumėte savo draugą?
Mokiniams atsakius, garsiai perskaitykite šį prezidento Dyterio F. Uchtdorfo iš Pirmosios Prezidentūros teiginį:
Paveikslėlis
Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas
„Mano brangūs jaunieji draugai, mes esame klausimus užduodantys žmonės, nes žinome, kad teiravimasis veda prie tiesos. […]
Teiravimasis yra liudijimo gimtinė. Kai kurie gali jaustis nepatogiai arba neverti, nes jiems kyla gilesni klausimai dėl Evangelijos, tačiau jie neturėtų taip jaustis. Klausimų uždavimas nėra silpnumo ženklas; tai yra augimo pirmtakas.
Dievas įsakė mums ieškoti atsakymų į mums kylančius klausimus (žr. Jokūbo 1:5–6) ir tik prašo, kad ieškotume „nuoširdžiai, su tikru ketinimu, tikėdami Kristų“ (Moronio 10:4). Kai tai darome, „Šventosios Dvasios galia“ mums gali būti atskleista tiesa apie viską (Moronio 10:5).
Nebijokite, užduokite klausimus. Būkite smalsūs, tačiau neabejokite! Visuomet tvirtai laikykitės savo tikėjimo ir jau gautos šviesos“ (“The Reflection in the Water” [Church Educational System devotional, Nov. 1, 2009], LDS.org).
Ko mokė prezidentas Uchtdorfas, kad galėtų padėti kam nors, turinčiam klausimų dėl Bažnyčios?
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti šį pasakojimą apie du žmones, Helvecijų ir Rudą Martinsus, kurie klausė, nes norėjo sužinoti ir suprasti tiesą:
Paveikslėlis
Vyresnysis Helvecijus Martinsas
Vyresnysis Helvecijus Martinsas
„Vieną giedrą 1972 m. balandžio naktį […] Helvecijus Martinsas mąstė apie savo šeimos tiesos paieškas. Jis su žmona Ruda domėjosi daugeliu religijų, bet nė viena negalėjo užpildyti dvasinės tuštumos. Jis sakė: „Tą naktį kalbėjausi su Dievu prašydamas pagalbos“ (“Elder Helvécio Martins of the Seventy,” Ensign, May 1990, 106).
Po kelių dienų į jų namus Rio de Žaneire, Brazilijoje, atėjo misionieriai. Vyresnysis Martinsas taip prisiminė: „Tą akimirką, kada tie du jauni vyrai įžengė į mūsų butą, staiga dingo visas mano niūrumas ir dvasinis diskomfortas ir jį pakeitė ramybė ir romumas, kuris, žinau, atėjo dėl Šventosios Dvasios poveikio“ (with Mark Grover, The Autobiography of Elder Helvécio Martins [1994], 43).
Helvecijui ir Rudai, kurie yra afrikiečių kilmės, bendraujant su misionieriais, Helvecijus paklausė apie juodaodžių žmonių vaidmenį Bažnyčioje. Martinsai sužinojo, kad tuo metu Bažnyčios taisyklės neleido juodaodžiams afrikiečių kilmės vyrams būti įšventintiems į kunigystę. Tai juos paskatino misionieriams užduoti daugiau klausimų.
Jeigu būtumėte Martinsų šeimos padėtyje, kokie jums kiltų klausimai sužinojus apie kunigystės apribojimus?
Parodykite šį teiginį, kuris yra 2 oficialaus pareiškimo įvado dalis. (Galite padaryti šio įvado kopijas mokiniams, kurie neturi 2013 m. Raštų leidimo.) Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti šį teiginį ir mokinių paprašykite ieškoti atsakymų į klausimus, kurie gali kilti žmonėms dėl kunigystės apribojimo.
„Mormono Knyga moko, kad „Dievui visi yra vienodi“ (2 Nefio 26:33). Bažnyčios istorijoje visų rasių ir etninių grupių žmonės daugybėje šalių būdavo krikštijami ir gyveno kaip ištikimi Bažnyčios nariai. Džozefo Smito laikais keli juodaodžiai Bažnyčios nariai vyrai buvo įšventinti į kunigystę. Bažnyčios istorijos pradžioje jos vadovai liovėsi suteikinėti kunigystę afrikiečių kilmės juodaodžiams vyrams. Bažnyčios užrašuose nėra aiškių užuominų, kaip prasidėjo tokia praktika.“
Į kokius klausimus dėl kunigystės apribojimo galima atsakyti remiantis šiuo teiginiu?
Pabrėžkite sakinį, teigiantį, kad „Bažnyčios užrašuose nėra aiškių užuominų, kaip prasidėjo tokia praktika“. Įsitikinkite, jog mokiniai supranta, kad nors kai kurie žmonės ir gali nurodyti priežastis, kodėl afrikiečių kilmės vyrams kurį laiką nebuvo suteikiama kunigystė, tos priežastys gali būti netikslios. Ką tik perskaitytas teiginys atspindi oficialią Bažnyčios poziciją.
Pakvieskite kitą mokinį perskaityti kitą pastraipą, apibūdinančią, ką darė Martinsų šeima po to, kai sužinojo apie sugrąžintą Evangeliją:
1972 m. liepos 2 d. Martinsų šeima buvo pakrikštyta ir ištikimai tarnavo Bažnyčioje. Kada jų vyriausias sūnus Markusas gavo patriarchalinį palaiminimą, jame buvo pažadėta, kad jis skelbs Evangeliją. Nors tuometinis kunigystės apribojimas neleido Markusui tarnauti nuolatinėje misijoje, jo tėvai atidarė taupomąją sąskaitą misijai. 1975 m. Bažnyčia pranešė, kad San Paule, Brazilijoje, bus statoma šventykla. Prisidėdama prie lėšų rinkimo sesuo Martins pardavė savo papuošalus. Brolis Martinsas ištikimai tarnavo šventyklos viešųjų ryšių komitete. Martinsų šeima aukojosi, nors manė, kad neturės galimybės šventykloje gauti kunigystės apeigų.
Kaip manote, kodėl Martinsų šeima norėjo pasikrikštyti ir ištikimai tarnauti Bažnyčioje, nors tuo metu juos veikė kunigystės apribojimas?
Mokiniams aptarus tą klausimą garsiai perskaitykite brolio Martinso atsakymą:
Paveikslėlis
Vyresnysis Helvecijus Martinsas
„Mes radome tiesą ir niekas negalėjo mums sutrukdyti jos laikytis. […] Kai Dvasia sako jums, kad Evangelija yra tikra, kaip galite tai neigti?“ (Iš “Elder Helvécio Martins of the Seventy,” 106.)
Pabrėžkite, kad Martinsai, gavę liudijimą per Šventąją Dvasią, galėjo eiti pirmyn, pasitikėdami Viešpačiu ir nepaisydami to, ko jie nesuprato.
Kodėl Martinsų šeima gali būti pavyzdys jums, kada jums kyla klausimų? (Galime tvirtai laikytis to, ką jau žinome, ir būti stiprūs, kol ateina papildomos žinios.)
Paaiškinkite, kad ne tik Martinsų šeima, bet tūkstančiai afrikiečių kilmės žmonių įvairiose tautose pažino sugrąžintosios Evangelijos teisingumą per tuos iki 1978 m. apreiškimo buvusius dešimtmečius. Bažnyčios vadovai Solt Leik Sityje gavo gausybę laiškų iš Nigerijoje ir Ganoje gyvenusių nepakrikštytų atsivertusiųjų, prašančių atsiųsti misionierius į Afriką. Daug metų Bažnyčios vadovai su malda svarstė tą klausimą, tačiau jautė, kad dar neatėjo laikas siųsti misionierių į Afriką, kur vietiniai nariai negalės pirmininkauti ar atlikti apeigų.
Paveikslėlis
Prezidentas Spenseris V. Kimbolas
Pasakykite mokiniams, kad 2 oficialiame pareiškime yra oficialus pranešimas apie 1978 m. birželio 1 d. gautą prezidento Spenserio V. Kimbolo apreiškimą. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti pastraipą po kreipiniu „Brangūs broliai“. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką kunigystės vadovai sakė matę.
Ką visoje žemėje matė Bažnyčios vadovai?
Kas įkvėpė Bažnyčios vadovus, kada jie matė Viešpaties darbo plėtrą? (Troškimas visiems vertiems nariams pasiūlyti visus Evangelijos palaiminimus.)
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti kitą pastraipą (prasidedančią žodžiais „Žinodami prieš mus buvusių“). Paprašykite mokinių ieškoti, kaip Bažnyčios vadovai veikė pagal jiems įkvėptą troškimą.
Kaip prezidentas Spenseris V. Kimbolas ir kiti Bažnyčios vadovai veikė pagal jiems įkvėptus troškimus?
Ko tai moko jus apie pranašus? (Mokiniams atsakius galite lentoje užrašyti tokią tiesą: Pranašai siekia Viešpaties vadovavimo ir nurodymų Bažnyčiai.)
Ko tie žodžiai ir visas sakinys moko mus apie tai, ką Bažnyčios vadovai žinojo apie kunigystės apribojimą? (Jie žinojo, kad tam tikru metu visiems vertiems vyrams bus suteikta galimybė gauti kunigystę.)
Paaiškinkite, kad daugelį metų iki 1978 m. Pirmoji Prezidentūra ir Dvylikos Apaštalų Kvorumas aptarinėjo kunigystės apribojimą ir meldėsi dėl jo. Bažnyčios vadovai jautė, kad apribojimui, kuris buvo nustatytas daugiau nei prieš šimtmetį, pakeisti reikėjo apreiškimo. Kurį laiką tas klausimas nedavė ramybės prezidentui Kimbolui ir jis dažnai ėjo į šventyklą vienas pasimelsti dėl jo.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti kitas dvi pastraipas, pradedant žodžiais „Jis išgirdo mūsų maldas“. Mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti Viešpaties atsakymo į prezidento Kimbolo, jo patarėjų Pirmojoje Prezidentūroje ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo narių maldas.
Koks buvo Viešpaties atsakymas į jo pranašų maldas?
Ko tai moko mus apie tai, kaip Viešpats vadovauja Savo Bažnyčiai? (Mokiniams atsakius lentoje užrašykite tokią doktriną: Viešpats vadovauja Savo Bažnyčiai per apreiškimą savo pranašams.)
Paaiškinkite, kad šis apreiškimas stipriai paveikė žmones visame pasaulyje. Pakvieskite vieną mokinį perskaityti, kaip tai sužinoję reagavo Helvecijus Martinsas ir jo žmona:
„Negalėjau sulaikyti savo emocijų. Mudu su Ruda nuėjome į mūsų miegamąjį, atsiklaupėme ir meldėmės. Dėkodami Dangiškajam Tėvui už įvykį, apie kurį galėjome tik svajoti, verkėme. Ta diena iš tiesų atėjo, ir tai nutiko mums esant gyviems“ (Autobiography, 69–70). Martinsų šeima buvo užantspauduota šventykloje. Jų sūnus Markusas buvo pirmasis afrikiečių kilmės Bažnyčios narys, tarnavęs misijoje po apreiškimo, panaikinusio kunigystės apribojimą. Helvecijus Martinsas tapo vietiniu kunigystės vadovu ir galiausiai buvo pašauktas tarnauti Antrojo septyniasdešimties kvorumo nariu.
Paaiškinkite, kad netrukus po to, kai buvo gautas apreiškimas, panaikinęs kunigystės apribojimą, į Afriką buvo nusiųsti misionieriai. Nuo tada tame žemyne buvo pastatytos šventyklos ir šimtai tūkstančių žmonių patys ir už savo mirusius protėvius priėmė Evangelijos apeigas.
Pabrėžkite, kad mokinių gali kas nors paklausti, kodėl Bažnyčia kurį laiką neįšventino į kunigystę afrikiečių kilmės vyrų. Pasiūlykite jiems pagalvoti, kaip jie galėtų atsakyti į tokį klausimą.
Patvirtinkite, kad yra tinkama paaiškinti kitiems, kad mes nežinome, kodėl prasidėjo kunigystės apribojimas. Be to, mes galime pasidalyti mūsų žinomomis tiesomis ir jas paliudyti. (Galite paminėti lentoje užrašytas tiesas.) Baikite pakviesdami mokinius pasidalyti savo jausmais ir liudijimais. Taip pat galite išsakyti savo liudijimą.
Vyresnysis M. Raselas Balardas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino, kad nors kunigystės įgaliojimas yra suteikiamas vyrams, visi Dangiškojo Tėvo vaikai – vyrai ir moterys – gali gauti kunigystės palaiminimus:
Paveikslėlis
Vyresnysis M. Raselas Balardas
„Mūsų Dangiškojo Tėvo didžiajame kunigyste apdovanotame plane vyrams suteikiama unikali pareiga naudoti kunigystę, tačiau jie nėra toji kunigystė. Vyrai ir moterys turi skirtingus, bet vienodai vertingus vaidmenis. Kaip moteris negali pagimdyti vaiko be vyro, taip ir vyras be moters negali visiškai išnaudoti kunigystės galios kurdamas amžinąją šeimą. Kitaip tariant, žvelgiant iš amžinybės perspektyvos, dauginimosi galia ir kunigystės galia priklauso tiek nuo vyro, tiek ir nuo žmonos. Tad susituokę vyras ir moteris turi stengtis sekti mūsų Dangiškuoju Tėvu. Norėdami gyvenime ir savo šeimoje patirti kunigystės palaimų, jie turėtų koncentruotis į krisčioniškas meilės, nuolankumo ir kantrumo dorybes.
Mums labai svarbu suvokti, kad Dangiškasis Tėvas visiems Savo sūnums ir visoms Savo dukterims paruošė kelią, per kurį jie gali gauti kunigystės palaiminimus ir būti pastiprinti jos galia“ („Tai yra mano darbas ir mano šlovė“, 2013 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
„1988 m. interviu dešimtųjų apreiškimo apie kunigystę metinių proga [vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo] paaiškino [savo] požiūrį į pastangas pakeisti dievišką apreiškimą mirtingųjų samprotavimais:
Paveikslėlis
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas
„Jeigu skaitote Raštus, galvoje turėdami klausimą: „Kodėl Viešpats įsakė tai arba tai“, pastebėsite, kad priežastis bus nurodyta rečiau nei kas šimtą duotų įsakymų. Tai nėra būdas, kaip Viešpats nurodo priežastis. Mes [mirtingieji] galime nurodyti apreiškimų priežastis. Mes galime nurodyti įsakymų priežastis. Kai tai darome, liekame vieni. Kai kurie žmonės nurodė priežastis to, apie ką čia kalbame, ir jie stipriai klydo. Čia slypi pamoka. […] Labai seniai nutariau, kad tikiu įsakymu ir netikiu priežastimis, kurios buvo jam priskirtos.“
Kada [jo] buvo klausiama ar jis kalba apie priežastis, nurodytas visuotinių įgaliotinių, jis atsakė:
„Kalbu apie priežastis, kurias nurodė visuotiniai įgaliotiniai, ir priežastis, kurias išgalvojo […] kiti. Visa priežasčių visuma man atrodė bereikalinga rizika. […] Nedarykime seniai padarytos klaidos tiek čia, tiek kitose srityse, bandydami nurodyti apreiškimų priežastis. Dažniausiai išaiškėja, kad priežastis išgalvoja žmonės. Apreiškimai yra tai, ką palaikome kaip Viešpaties valią, ir čia slypi saugumas“ [“Apostles Talk about Reasons for Lifting Ban,” Daily Herald, Provo, Utah, June 5, 1988, 21 (AP)]” (Dallin H. Oaks, Life’s Lessons Learned [2011], 68–69).
2 oficialus pareiškimas. Mums nereikia žinoti visų atsakymų, tačiau turime remtis naujausia informacija
Vyresnysis Polas V. Džonsonas iš Septyniasdešimties taip patarė Evangelijos mokytojams:
Paveikslėlis
Vyresnysis Polas V. Džonsonas
„Nėra blogai, jei mokinys mato, kad mokytojas nežino visų atsakymų, bet žino atsakymą į esminius klausimus ir turi stiprų liudijimą. Kai angelas paklausė Nefio, ar tas pažįsta Dievo nuolaidumą, Nefis atsakė: „Aš žinau, kad jis myli savo vaikus; tačiau aš ne viską suprantu“ (1 Nefio 11:17). Netgi jei nežinome atsakymo į konkretų klausimą, galime priminti mūsų mokiniams tai, ką žinome.
Kitas iššūkis, su kuriuo susiduriame, ypač jei kurį laiką mokėme, tai tendencija įsitverti senų bylų ir senų paaiškinimų. Mums būtų daug geriau, jeigu laikytumės dabartinės Bažnyčios pozicijos. Vienas geriausių būdų, kaip tai daryti, tai susipažinti su naujienomis, esančiomis internete adresu LDS.org (mormonnewsroom.org). […]
1978 m. buvau pasamdytas dirbti seminarijos ir institutų programoje. Tą vasarą, birželį, buvo paskelbtas apreiškimas, kad kunigystė prieinama visiems vertiems vyrams. Tais pačiais metais rugpjūtį vyresnysis Briusas R. Makonkis, Dvylikos Kvorumo narys, kalbėjo seminarijos ir instituto personalui panašiame į šį susirinkime. Jis pabrėžė, kaip tas apreiškimas pakeitė mūsų turėtą klausimo supratimą. Jis sakė:
„Pamirškite viską, ką buvau pasakęs aš arba ką buvo pasakęs prezidentas Brigamas Jangas, arba prezidentas Džordžas K. Kenonas, arba kas tik buvo pasakyta praeityje priešingai dabartiniam apreiškimui. Mes kalbėjome turėdami ribotą supratimą ir neturėdami tos šviesos ir pažinimo, kuris į pasaulį atėjo dabar.
Savo tiesą ir šviesą gauname eilutė po eilutės ir priesakas po priesako. Dabar mums buvo pridėtas naujas sąmonės ir šviesos pliūpsnis šiuo konkrečiu klausimu ir jis ištrina visus praeities požiūrius, mintis ir tamsą. Jie daugiau nesvarbūs.
Nė trupučio nesvarbu, kas kada nors yra ką pasakęs šiuo […] klausimu iki šių metų (1978) birželio pirmos dienos“ (“All Are Alike unto God” [CES symposium on the Book of Mormon, Aug. 18, 1978], 2; LDS.org).
„Neatsilikime nuo mums duotos šviesos“ (“A Pattern for Learning Spiritual Things” [address to CES religious educators, Aug. 7, 2012], LDS.org).
Keli Dvylikos Apaštalų Kvorumo nariai vėliau apibūdino tai, ką patyrė, kai 1978 m. birželio 1 d. buvo gautas šis apreiškimas. Pavyzdžiui, prezidentas Gordonas B. Hinklis, Dvylikos Kvorumo narys 1978 metais liudijo:
Paveikslėlis
Prezidentas Gordonas B. Hinklis
„Kambaryje tvyrojo iškilminga šventumo atmosfera. Man atrodė tarytum atsivėrė kanalas tarp dangiško sosto ir atsiklaupusio maldaujančio Dievo pranašo, su kuriuo buvo broliai. […] Tam pranašui Šventosios Dvasios galia atėjo patikinimas, kad tai, dėl ko jis meldėsi, yra teisinga, kad atėjo laikas ir kad dabar nuostabūs kunigystės palaiminimai turi būti pasiūlyti vertiems vyrams visur, nepaisant jų kilmės.
Kiekvienas vyras tame rate Šventosios Dvasios galia žinojo tą patį. […]
Nė vienas iš mūsų, ten buvusių, po to jau nebuvome tokie patys. Ir Bažnyčia jau nebuvo tokia pati“ (“Priesthood Restoration,” Ensign, Oct. 1988, 70).
Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo panašiai patvirtino:
Paveikslėlis
Vyresnysis Briusas R. Makonkis
„Tą kartą [kai buvo gautas 2 oficialiame pareiškime esantis apreiškimas] dėl teiravimosi ir tikėjimo, ir kadangi atėjo tam skirtas laikas, Viešpats viską numatydamas stebuklingu ir nuostabiu būdu, pranokstančiu tai, ką ten susirinkusieji kada nors buvo patyrę, išliejo Šventąją Dvasią ant Pirmosios Prezidentūros ir Dvylikos. Bažnyčios prezidentas gavo apreiškimą; jį taip pat gavo kiekvienas ten buvęs asmuo“ (“All Are Alike unto God” [address to CES religious educators, Aug. 18, 1978], 3, LDS.org).